Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus. Paaiškino, kad iš Lukiškių TI-K jis buvo išvežtas apie 13.00-13.30 val., o parvežtas apie 16.00 val. teigė, jog jam nebuvo sudaryta galimybė nueiti pas kunigą bei psichologą, todėl jo dvasinę būklę sunku įrodyti. Psichologas išsikvietė tik po pusantro mėnesio. Skundėsi, kad jam nebuvo leista dalyvauti laidojant. Mano, kad galėjo būti suteikta trumpalaikė išvyka be apsaugos. Teigė, jog kalinimo laikotarpiu nuobaudų neturėjo, vykdo teisėtus pareigūnų nurodymus.

Atsakovo atstovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų pareiškėjo išvyką į tėvo laidotuves apribojant viena valanda, skiriant ginkluotą apsaugą ir uždedant antrankius.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius institucijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Suimtųjų teisę į trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų reguliuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnis. Minėto straipsnio l dalyje nurodyta, jog suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo išleistas dėl tėvo mirties. Pagal CK 3.135 straipsnį, pagal kurį artimaisiais giminaičiais yra pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys), tėvas yra priskiriamas artimųjų giminaičių grupei.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku. Pagal to paties straipsnio 3 dalį pilnamečiai suimtieji ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu nurodymu vyksta su apsauga. Apsaugą atlieka tardymo izoliatorių pareigūnai. Pilnamečiai suimtieji, kuriems apsauga nebuvo paskirta, vyksta su tardymo izoliatoriaus pareigūno ar kelių pareigūnų palyda. Pilnamečiams suimtiesiems išvykos metu gali būti uždedami antrankiai.

Detali tvarka, kuria suimtiesiems leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. J. M. mirties liudijimas patvirtina, kad jis mirė 2015-09-20 (b. l. 13). Pareiškėjas 2015-09-21 parašė prašymą suteikti galimybę nuvykti į tėvo laidotuves (b. l. 17). Pareiškėjo žmona A. M. parašė prašymą išleisti jos vyrą į J. M. laidotuves 2015-09-22 14.00 val. Nurodė, kad laidotuvės vyks 16.00 val. Lentvario kapinėse (b. l. 18). Lukiškių TI-K 2015-09-22 parengta išvada dėl trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatoriaus ribų suteikimo suimtajam Nr. 24-6400 (b. l. 22), kurioje nurodyta, kad teisėtas suteikė teisę pareiškėjui į trumpalaikę išvyką, kelionės išlaidos bus apmokėtos iš pareiškėjo lėšų, gautas J. M. mirties liudijimas. Pažymėta, kad M. M. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, kad jis plėšimo būdu, panaudojęs šaunamąjį ginklą pagrobė svetimą automobilį, Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-22 nuosprendžiu paskirta 2 m 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs. Pasiūlyta M. M. suteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuo 13 iki 16 val., skiriant ginkluotą apsaugą bei uždedant asmeniui antrankius. Lukiškių TI-K 2015-09-22 raštu Nr. 9-17308 M. M. pranešė, kad jam 2015-09-22 suteikta trumpalaikė išvyka į laidotuves (b. l. 21). Trakų rajono apylinkės teismo teisėjo 2015-09-21 pranešimu (b. l. 11) pareiškėjui leista vykti į tėvo laidotuves. Lukiškių TI-K direktorius 2015-09-22 priėmė įsakymą Nr. N-126 (b. l. 10). Šiuo įsakymu M. M. leista vykti į tėvo laidotuves 2015-09-22 nuo 13 iki 16 val., skiriant ginkluotą apsaugą ir uždedant antrankius. Paskirtas trijų pareigūnų ir vairuotojo konvojus.

Pareiškėjas 2015-10-06 kreipimusi (b. l. 20) paprašė Lukiškių TI-K administracijos paaiškinti, kuo remiantis jam tėvo laidotuvėse leista būti tik 1 valandą ir jis buvo vežtas surakintas antrankiais, su trijų pareigūnų palyda (b. l. 20). Lukiškių TI-K 2015-10-14 rašte Nr. 96-2747 (b. l. 19) paaiškinta, kad trumpalaikė išvyka skirta vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 118 punktu.

Šioje administracinėje byloje pareiškėjas skundžiasi sąlygomis, kokiomis jam buvo suteikta trumpalaikė išvyka. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 117 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius, prieš priimdamas sprendimą leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, privalo įvertinti suimtojo asmenybę ir kitas išvardintas aplinkybes, tame tarpe kaip suimtasis elgėsi per visą suėmimo taikymo ir bausmės atlikimo laiką ir kokių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas, kaltinamas arba už kokias nusikalstamas veikas nuteistas, ar buvo anksčiau teistas ir už kokias nusikalstamas veikas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 118 punktas nurodo kad priimdamas sprendimą leisti suimtajam (nuteistajam) išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymą dėl apsaugos, skiria apsaugą ar palydą. Apsauga (konvojus) skiriama vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246.

Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 5 straipsnį Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal Statuto 4 straipsnį Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais. Lukiškių TI-K savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-09-22 įsakyme Nr. N-126 bei 2015-12-07 paaiškinimuose nebuvo detaliai nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgęs Lukiškių TI-K direktorius priėmė sprendimą dėl trumpalaikės išvyko suteikimo pareiškėjui trukmės ir sąlygų. Pareiškėjo asmenybė, elgesys, padarytas nusikaltimas nedetalizuotas, jų įtaka išvykos trukmei nenagrinėta. Kaip jau minėta, įgyvendindamas diskrecijos teisę, pareigūnas privalo pateikti priimamo sprendimo motyvus. Pareiškėjas skundėsi dėl išvykos trukmės. Kaip matyti iš įvykių eigos, teisėjo leidimas buvo gautas 2015-09-21, o laidotuvės vyko jau sekančią dieną, todėl penkių dienų išvykos suteikimas niekuo nepagrįstas. Pareiškėjo žmona A. M. prašyme nurodė, kad vyras į laidotuves būtų išleistas 2015-09-22 14.00 val., laidotuvės numatytos 16.00 val. Pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvežtas 13.00-13.30 val., o grąžintas apie 16.00 val. Iš esmės pareiškėjas laidotuvėse buvo tokį laiką, kuris buvo nurodytas prašymuose. Aplinkybė, kodėl pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti laidojant tėvą, turėjo būti motyvuotai paaiškinta, kadangi yra laikomasi papročių palaidoti mirusį. Tokia motyvacija nepateikta, tai sudaro Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Kaip matyti iš Trakų rajono apylinkės teismo teisėjo 2015-09-21 pranešimo, pareiškėjui apsauga nebuvo skirta, todėl turėjo būti skiriama tardymo izoliatoriaus pareigūnų palyda. Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato trumpalaikės išvykos trukmę, o šios išvykos sąlygos reglamentuotos 3 dalyje. Trumpalaikė išvyka be palydos ir apsaugos suimtam asmeniui negalima. Skirdamas palydą Lukiškių TI-K direktorius teisės aktų nepažeidė. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 118 punktas nurodo kad Apsauga (konvojus) skiriama vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad ginkluotos palydos skyrimas pareiškėjo išvykos metu buvo pagrįstas teise.

Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalis leidžia pilnamečiams suimtiesiems išvykos metu uždėti antrankius. Galimybė pasirinkti vieną ar kitą apsaugos variantą turi būti pasirenkama nurodant motyvus, kodėl pirmenybė teikiama tam tikrai alternatyvai. Konvojavimo taisyklės nustato ribotas antrankių panaudojimo galimybes. Pagal Konvojavimo taisyklių 221-223 punktus konvojuotojai specialiąsias priemones, tame tarpe antrankius, konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Specialiosios priemonės gali būti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas. Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja: ypatingojo konvojaus metu; konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą; konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą.

Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 6 dalis nurodo, kad labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Pareiškėjas buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį, kuri numato, jog šią veiką asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Taigi, konvojavimo metu pareiškėjas buvo teistas už labai sunkų nusikaltimą ir jam galėjo būti uždėti antrankiai.

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K direktorius, priimdamas sprendimą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo pareiškėjui, turėjo nurodyti motyvus dėl išvykos trukmės. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes, tačiau tai netaikoma visoms kalinimo įstaigoje patirtos žalos rūšims. Pats pareiškėjas nurodė, kad jis neturi duomenų apie galimo pažeidimo įtaką sveikatai, pas psichologą jis buvo po 1,5 mėnesio, į kitus specialistus nesikreipė. Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog išvykos trukmė turėjo būti ilgesnė, kadangi pareiškėjas nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Neatitikimas teisės aktui nustatomas tik dėl nepakankamo sprendimo motyvavimo, taigi tik ši aplinkybė gali būti laikoma galima neturtinės žalos atsiradimo priežastimi. Akivaizdi ir pareiškėjo įtaka susidariusiai situacijai, kadangi jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Emociniai pergyvenimai iš esmės susiję su tėvo mirtimi, ne vien tik su jo laidotuvėmis, todėl šios aplinkybės, pasisakant dėl galimos neturtinės žalos, turi būti atskiriamos.

Nors Lukiškių TI-K ir pažeidė teisės aktų reikalavimus, tačiau šis pažeidimas nėra didelis, neturtinės žalos buvimo faktas neįrodytas, skundas atmetamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.