Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teikimu prašoma taikyti užsieniečiui paskirtos alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. vasario 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atstovė prašė teikimą tenkinti.

2. Užsienietis ir jo atstovas prašė taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis registruotis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes (1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, (2) asmuo nutraukė studijas.

4.2. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę – įpareigojo užsienietį savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. lapkričio 23 d.

4.3. 2024 m. lapkričio 24 d. 20.00 val. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi.

5. Nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 5 punkte numatyti sulaikymo pagrindai, nes panaikinus leidimą laikinai gyventi užsienietis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl turi būti vykdomas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

6. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

7. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta (turi galiojantį pasą), kad byloje nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui taikytina alternatyvi sulaikymo priemonė, numatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 140¹⁸ straipsniu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.