Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. J. (buvusi pavardė – V.), L. T., D. M., A. D., antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. V. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės B. T. 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą Nr. S-22-5-39380 ir vykdomąją bylą Nr. 0005/11/00043 nutraukti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. jis pateikė antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00043 nutraukimo nurodydamas, kad išieškotoja R. J. (tuo metu – V.) 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymu prašė antstolės išieškojimą iš pareiškėjo nutraukti, panaikinant areštą turtui ir banko sąskaitoms. Pareiškėjo vertinimu, tokiais savo veiksmais R. J. atsisakė išieškojimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl, 2020 m. spalio 7 d. R. J. pateikus prašymą tęsti priverstinį vykdymą iš pareiškėjo, jis negalėjo būti tęsiamas. Be to, tuo metu, kai R. J. pateikė prašymą tęsti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo, jau buvo suėjęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų senaties terminas, tai sudaro pakankamą pagrindą vykdomąją bylą nutraukti. Pareiškėjo vertinimu, išieškotojos 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymas nesudaro nei privalomojo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas turėtų būti tenkintas, o vykdomoji byla nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolės B. T. atliktų / neatliktų veiksmų 2014 m. rugsėjo 15 d. gavus išieškotojos prašymą; pareiškėjo A. V. skundo dalį dėl antstolės B. T. 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo Nr. S-22-5-39380 „Dėl 2022 m. rugpjūčio 30 d. prašymo dėl vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00043 nutraukimo“ panaikinimo atmetė. Teismo nutarties motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad po to, kai išieškotoja R. J. pateikė antstolei 2020 m. spalio 7 d. prašymą tęsti išieškojimą, 2020 m. spalio 12 d. pareiškėjui A. V. išsiųsti procesiniai dokumentai: 2020 m. spalio 9 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-5-43093 ir 2020 m. spalio 9 d. patikslinantis turto arešto aktas Nr. S-20-5-43094. Teismas nustatė, kad antstolė, gavusi išieškotojos 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą, nebuvo priėmusi patvarkymo nei atidėti vykdymo veiksmus, nei sustabdyti vykdymo veiksmus dėl skolininko A. V., nei vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnis). Taip pat vykdomojoje byloje nėra antstolio patvarkymo, kuriuo vykdomoji byla būtų nutraukta (CPK 629 straipsnis). Vykdomasis dokumentas išieškotojui nebuvo grąžintas (CPK 631 straipsnis), todėl pareiškėjo argumentą, kad suėjo CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

3.2. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, jau 2020 m. liepos 28 d. sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, žinojo, kad turi neįvykdytą prievolę vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043 (antstolė B. T.), taip pat pareiškėjas gavo 2020 m. spalio 9 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-5-43093 ir 2020 m. spalio 9 d. patikslinto turto arešto akto Nr. S-20-5-43094 kopijas. Taip pat nustatyta, kad A. V. pateikė antstolei 2021 m. sausio 11 d. prašymą, juo antstolės prašė nustatyti laisvai disponuojamą pinigų sumą areštuotoje banko sąskaitoje, o nurašytas pinigines lėšas, gautas iš užimtumo tarnybos, grąžinti. Teismas vertino, kad pareiškėjas suvokė, jog išieškojimo veiksmai dėl jo vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043 nėra nutraukti. Tačiau pareiškėjas jokių antstolės veiksmų neginčijo, pretenzijų dėl antstolės vykdomo priverstinio skolos išieškojimo nereiškė, prašydamas nustatyti laisvai disponuojamą pinigų sumą areštuotoje banko sąskaitoje pripažino, kad turi pareigą įvykdyti skolinį įsipareigojimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043. Pažymėta, kad pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkas privalo domėtis vykdymo eiga.

3.3. Teismas nustatė, kad tiek pareiškėjo skunde, tiek antstolės patvarkyme, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, analizuojama, ką turėjo daryti antstolis, gavęs išieškotojos 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą, ar kaip turėjo jį suprasti. Teismas pripažino, kad ši skundo dalis negali būti nagrinėjama, nes pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą devyniasdešimties dienų naikinamąjį terminą pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, kurie buvo ar nebuvo atlikti 2014 metais.

3.4. Teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti antstolės 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo Nr. S-22-5-39380 „Dėl 2022 m. rugpjūčio 30 d. prašymo dėl vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00043 nutraukimo“, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. V. prašo 2022 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 23 d. skundą dėl antstolės veiksmų. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:

4.1. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolė, gavusi R. J. 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma panaikinti areštus pareiškėjo sąskaitoms ir turtui, turėjo užbaigti vykdomąją bylą, nes areštai įprastai taikomi iki išieškojimo pabaigos, o antstolis areštą ir kitas priverstinio poveikio priemones panaikina būtent užbaigdamas vykdomąją bylą (išskyrus atvejus, kai byla persiunčiama vykdyti kitam antstoliui). Taigi antstolė turėjo spręsti vykdomosios bylos nutraukimo, o ne sustabdymo klausimą. Pareiškėjo vertinimu, antstolei to nepadarius, pareiškėjo skundas turėjo būti tenkintas.

4.2. Nors skundžiama teismo nutartimi nėra konstatuoti antstolės netinkami veiksmai, tačiau, pareiškėjo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog antstolė, nepriėmusi jokio patvarkymo ir sustabdžiusi vykdymo veiksmus nesant nei privalomojo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo, elgėsi netinkamai. Pareiškėjo teigimu, kadangi antstolė sustabdė vykdomąją bylą nesant išieškotojos prašymo tokius veiksmus atlikti, antstolė vykdomąją bylą sustabdė savo nuožiūra, nevertindama prašymo turinio ir juo siekiamų tikslų, tai sudaro pakankamą pagrindą vykdomąją bylą nutraukti ir tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, kad būtų užtikrintos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

4.3. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyta pozicija, neva yra praleistas naikinamasis terminas antstolio veiksmams apskųsti. Pareiškėjas, nors ir referuoja į 2014 metus, vis dėlto skundžia 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą, jam apskųsti naikinamasis terminas nėra suėjęs. Būtent gavęs šį patvarkymą pareiškėjas įsitikino galimais savo teisių pažeidimais ir ėmėsi priemonių šias teises ginti. Teismas nepagrįstai vertina, kad naikinamasis terminas antstolės veiksmams apskųsti yra praėjęs. Galiojantis teisinis reglamentavimas neįtvirtina draudimo skųsti vėlesnius antstolės patvarkymus, kurie susiję su anksčiau atliktais antstolės veiksmais. Pareiškėjo vertinimu, jeigu antstolės veiksmai yra tęstiniai, juos apskųsti turi būti sudaromos galimybės, siekiant užkirsti kelią asmens teisės pažeidimui.

4.4. Pareiškėjo nuomone, teismas visiškai nepagrįstai padarė prielaidą, kad pareiškėjas, dar 2020 m. liepos 28 d. sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, žinojo, jog turi neįvykdytą prievolę vykdomojoje byloje, taip leisdamas suprasti, kad lyg nuo minėto termino turėjo būti skaičiuojamas terminas antstolės veiksmams apskųsti. Vien ši aplinkybė pati savaime neleidžia spręsti, jog pareiškėjas tikrai suprato apie galimus savo teisių pažeidimus.

4.5. Pareiškėjas nurodo, kad jis dalyvavo vykdymo procese ir klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo anksčiau nekėlė dėl teisinių žinių stokos, pareiškėjas nesuprato skirtumo tarp vykdomosios bylos nutraukimo ir sustabdymo. Pareiškėjas turėjo savotišką faktiškai susiklosčiusios situacijos vertinimą, kuris, kaip pasirodo, buvo klaidingas. Kai pareiškėjui buvo pateiktos išieškotojos prašymų, kurių pagrindu buvo sustabdytas ir atnaujintas išieškojimas iš pareiškėjo, kopijos, pareiškėjas, supratęs, jog šiuo atveju galėjo būti padaryta klaida, pradėjo vertinti faktiškai susiklosčiusias aplinkybes su teisininkų pagalba. Aplinkybė, kad pareiškėjas dalyvavo vykdymo procese, areštuoto ir realizuotino nekilnojamojo turto įkainojimo procesuose, nereiškia, jog pareiškėjas tinkamai suprato vykstančius procesus ir sužinojo apie galimus savo teisių pažeidimus, dėl kurių būtų galima teikti skundą CPK 512 straipsnyje nurodytais terminais. Pareiškėjas visiškai neturi teisinių žinių, su vykdymo procesu ir tokia situacija jis susidūrė pirmą kartą. Pareiškėjo vertinimu, teismas faktines aplinkybes vertino formaliai.

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. T. prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

5.1. Antstolės vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti reikalavimai iš esmės yra grindžiami argumentais, pareiškėjui ydingai ir sau palankia linkme interpretuojant išieškotojos R. J. antstolei pateiktą 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą, nors šį prašymą pateikusi išieškotoja nesutinka su pareiškėjo subjektyvia nuomone, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymo pagrindu antstolė turėjo nutraukti vykdomąją bylą. Tai suponuoja išvadą, kad atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas subjektyvia pareiškėjo nuomone, o ne juridinę galią turinčiais argumentais.

5.2. Pareiškėjas atskirajame skunde neteisingai interpretuoja CPK 512 straipsnyje nustatytą terminų skaičiavimo tvarką. Atskirajame skunde niekaip nepaneigiama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas apie egzistuojančią nepadengtą skolą neabejotinai žinojo dar 2020 m. liepos 28 d., sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo. Antstolės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir objektyviai įvertino išieškotojos raštu išdėstytą valią, vykdomojoje byloje esančius duomenis, vykdymo proceso šalių elgesį visą vykdymo proceso laikotarpį.

5.3. Antstolės įsitikinimu, atskirajame skunde išdėstyti teiginiai turi būti vertinami kaip akivaizdi pareiškėjo gynybinė taktika. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir objektyviai įvertino visą ginčo teisingam išsprendimui pateiktą medžiagą. Antstolė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjas suvokė, kad išieškojimo veiksmai dėl jo vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043 nebuvo nutraukti po to, kai išieškotoja pateikė antstolei 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą. Tačiau pareiškėjas jokių antstolės veiksmų neginčijo, pretenzijų dėl antstolės vykdomo priverstinio skolos išieškojimo nereiškė, o prašydamas nustatyti laisvai disponuojamą pinigų sumą areštuotoje banko sąskaitoje pripažino, kad turi pareigą įvykdyti skolinį įsipareigojimą šioje vykdomojoje byloje.

5.4. Nors pareiškėjas aiškina, kad apie jo teisių pažeidimą sužinojo gavęs 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą, tačiau antstolė pažymi tai, kad CPK 512 straipsnyje įtvirtintas devyniasdešimties dienų naikinamasis skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas prasideda ne nuo sužinojimo momento, o nuo skundžiamo veiksmo (ne)atlikimo. Pareiškėjo nuomone, antstolė turėjo nutraukti vykdomąją bylą dėl pareiškėjo dar 2014 metais, gavusi išieškotojos 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą, todėl akivaizdu, kad skundo dėl antstolės veiksmų padavimo naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas yra itin daug praleistas.

5.5. Antstolė pažymi, kad pareiškėjui nuo pat pradžių buvo žinoma, jog išieškotoja antstolei pateiktu 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymu prašė tik sustabdyti išieškojimo veiksmus, o ne nutraukti išieškojimo veiksmus dėl pareiškėjo. Antstolės vertinimu, skundas dėl antstolės veiksmų pateiktas dėl pasikeitusių aplinkybių, o ne dėl to, kad pareiškėjas, gavęs antstolės 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą, pagaliau suprato, jog dėl jo priverstinis skolos išieškojimas nuo 2014 metų vis dėlto nėra nutrauktas. Antstolė atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. surašytas ir pareiškėjui elektroniniu paštu išsiųstas patikslinantis turto arešto aktas, juo areštuota pareiškėjo teisė į paveldimą turtą, atsiradusį po pareiškėjo motinos mirties. Kitą dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 23 d., pareiškėjas surašė skundą dėl antstolės veiksmų, jame aiškinama, jog jis neva nesuprato, kad vykdomoji byla dėl jo nebuvo nutraukta dar 2014 metais. Akivaizdu, kad pareiškėjas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir, skųsdamas antstolės veiksmus, siekia ne apginti tariamai pažeistas savo teises vykdymo procese, o išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš paveldėtino turto.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. J. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

6.1. Suinteresuotas asmuo R. J. antstolei B. T. vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043 nėra pateikusi raštiško pareiškimo dėl išieškojimo atsisakymo. Prašymo panaikinti turto areštą sąskaitoms ir turtui, įvertinus turto arešto paskirtį, negalima prilyginti išieškotojo atsisakymui nuo išieškojimo. CPK 629 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, kad vykdomąją bylą antstolis privalo nutraukti, jei išieškotojas pateikia prašymą panaikinti skolininko turto areštą. Esant nurodytam teisniam reglamentavimui, antstolė neturėjo spręsti klausimo dėl bylos nutraukimo, nes nebuvo CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų. R. J. 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymu neatsisakė išieškojimo iš A. V., nenurodė, kad skola yra grąžinta, ir neprašė grąžinti vykdomąjį dokumentą be tolesnio vykdymo. Suinteresuoto asmens R. J. vertinimu, pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąją bylą pagal pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. prašymą yra visiškai nepagrįstas.

6.2. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjo teisinių žinių stokos vertintini kritiškai. Po 2020 m. balandžio 16 d. pranešimo, kuriuo pareiškėjo atstovei advokatei pateikta informacija, nebuvo gautas joks prieštaravimas dėl vykdomo išieškojimo. Santuokos nutraukimo byloje A. V. atstovavo ta pati advokatė ir jis žinojo, kad turi neįvykdytą prievolę. A. V., atstovaujamas teisininko profesionalo – advokatės, kuri teikė jam teisines paslaugas tiek vykdymo procese, tiek santuokos nutraukimo byloje, gavo teisines konsultacijas dėl skolos, todėl jo argumentas, kad klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo anksčiau nekėlė dėl teisnių žinių stokos, nepagrįstas. Be to, A. V. aktyviai dalyvavo vykdymo procese ir nuo 2020 m. balandžio 16 d. klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo nekėlė.

6.3. Kadangi A. V. apie tai, kad vykdomoji byla Nr. 0005/11/00043 buvo sustabdyta, o ne nutraukta, sužinojo vėliausiai 2020 m. balandžio 16 d., kai jo atstovei advokatei antstolė pateikė informaciją į paklausimą, jis praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą devyniasdešimties dienų naikinamąjį terminą apskųsti antstolės veiksmus dėl jos veiksmų gavus 2014 m. rugsėjo 15 d. R. J. prašymą, šie veiksmai negali būti traktuojami kaip tęstiniai.

7. Kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Atskiruoju skundu keliami klausimai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 512 straipsnio nuostatą dėl naikinamojo termino pateikti skundą dėl antstolio veiksmų ir ar pagrįstai nutraukė dalį civilinės bylos pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, taip pat ar pagrįstai atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl antstolės 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo Nr. S‑22-5-39380.

10. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/11/00043, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-308-125/2009, teismui nusprendus priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Derivatus“ iš atsakovo D. M. 872 640 Lt, iš atsakovo A. D. 39 040,53 Lt, iš atsakovės L. T. 26 605,70 Lt ir subsidiariai iš atsakovo A. V. 124 159,03 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-308-125/2009, nustačius, kad sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis dėl iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. vykdomojo rašto Nr. 2-308-125/2009 kylančių prievolių perleidimo, nutarta vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043 pradinę išieškotoją BUAB „Derivatus“ pakeisti jos teisių ir pareigų perėmėja R. J. (tuo metu – V.). Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043 išieškotoja R. J. (tuo metu – V.) antstolei pateikė 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą, juo išieškotoja prašė išieškojimą tęsti tik iš skolininkų D. M. ir A. D., taip pat prašė panaikinti areštus sąskaitoms ir turtui, priklausantiems A. V..

11. Vykdomojoje byloje 2020 m. balandžio 15 d. gautas advokatės G. J. B., atstovavusios A. V. interesams civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, prašymas dėl informacijos pateikimo. Jame nurodyta, kad, VĮ Registrų centro duomenimis ir VĮ „Regitra“ pažymos duomenimis, yra taikyti areštai atstovaujamojo turtui ir apribojimai jo turimoms transporto priemonėms, ir prašyta nurodyti, kokioje vykdomojoje byloje yra vykdomas išieškojimas, kurio metu atstovaujamojo turtui pritaikytas areštas / apribojimai, ir informuoti, koks skolos likutis ir kokiam kreditoriui yra nepadengtas. Antstolė 2020 m. balandžio 16 d. pateikė atsakymą į 2020 m. balandžio 15 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, jame nurodė duomenis apie vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0005/11/00043, duomenis, kad iš skolininko A. V. išieškotojai R. V. išieškota ir pervesta 710,39 Eur, o išieškotojai liko neatlyginta 35 248,55 Eur nuostolių, taip pat nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. gautas išieškotojos R. V. prašymas priverstinį vykdymą tęsti išieškant tik iš D. M. ir A. D., todėl priverstinis išieškojimas iš A. V. nevykdomas. Vykdomojoje byloje 2020 m. spalio 8 d. gautas išieškotojos R. V. 2020 m. spalio 7 d. prašymas, juo išieškotoja prašė tęsti priverstinį skolos išieškojimą iš A. V. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-308-125/2009 dėl skolos išieškojimo išieškotojos naudai.

12. Vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00043 duomenimis nustatyta, kad po to, kai 2020 m. spalio 8 d. buvo gautas išieškotojos prašymas, vykdomojoje byloje atlikti priverstinio vykdymo veiksmai išieškant iš pareiškėjo A. V. – 2020 m. spalio 9 d. priimtas nurodymas Nr. S-20-5-43093 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jis taikytas visoms skolininko A. V. sąskaitoms, priverstinai nurašomų lėšų suma – 35 958,94 Eur. Taip pat 2020 m. spalio 9 d. patikslinančiu turto arešto aktu Nr. S‑20003677 areštuotas pareiškėjui A. V. priklausantis nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, turtinės teisės į gautinas piniginių lėšų sumas. Iš skolininko A. V. vykdomojoje byloje išieškotos skolos sumos buvo paskirstomos antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais.

13. Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas A. V. pateikė antstolei B. T. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00043 nutraukimo dėl skolininko A. V.. 2022 m. rugsėjo 16 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S‑22-5-39380 dėl 2022 m. rugpjūčio 30 d. prašymo dėl vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00043 nutraukimo, juo prašymo netenkino ir vykdomosios bylos dėl pareiškėjo nenutraukė. Pareiškėjas A. V. 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė skundą dėl antstolės 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo Nr. S-22-5-9380 panaikinimo ir vykdomosios bylos nutraukimo.

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad praleistas naikinamasis terminas antstolės veiksmams apskųsti. Apeliantas nurodo, kad nors jis ir referuoja į 2014 metus, tačiau skundžia 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą, o jam apskųsti naikinamasis terminas nėra suėjęs. Apelianto teigimu, būtent gavęs šį patvarkymą pareiškėjas įsitikino galimais savo teisių pažeidimais ir ėmėsi priemonių šias teises ginti. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs vykdomojoje byloje esančius duomenis, šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vykdomojoje byloje, gavus išieškotojos 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą, nebuvo priimtas antstolės patvarkymas dėl skolininko A. V. atidėti ar sustabdyti vykdymo veiksmus. Tačiau vykdomoji byla dėl skolininko A. V. nebuvo nutraukta antstolės patvarkymu (CPK 629 straipsnis). Reikšminga ir tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043 vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo vykdymo iš skolininko A. V. nebuvo grąžintas išieškotojai (CPK 631 straipsnis).

16. Svarbu pažymėti, kad CPK 644 straipsnio 4 punkte įtvirtinta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Skolininkas, kaip vykdymo proceso dalyvis, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę pateikti skundą teismui (CPK 512 straipsnis). Nors apeliantas nurodo, kad antstolė, gavusi išieškotojos 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą panaikinti areštus turtui ir sąskaitoms, turėjo spręsti vykdomosios bylos nutraukimo, o ne sustabdymo klausimą, tačiau pareiškėjas prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo antstolei pateikė tik 2022 m. rugpjūčio 30 d.

17. Apeliantas teigia, kad jis nurodo 2014 m., tačiau būtent gavęs skundžiamą 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą įsitikino galimais savo teisių pažeidimais ir ėmėsi priemonių šias teises ginti. Vertinant šiuos atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad nors pareiškėjas akcentuoja išieškotojos 2014 m. rugsėjo 15 d. pateiktą prašymą ir jo turinio vertinimą, tačiau, kaip nustatyta iš vykdomosios bylos duomenų, 2020 m. spalio 8 d. vykdomojoje byloje buvo gautas išieškotojos R. V. prašymas tęsti priverstinį vykdymą iš pareiškėjo, po to vykdomojoje byloje buvo atlikti tolesni vykdymo veiksmai, apie juos pareiškėjui (skolininkui) buvo žinoma.

18. Vadovaujantis CPK 512 straipsniu, skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. CPK 512 straipsnyje numatytas devyniasdešimties dienų terminas yra skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, o ne nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, ir yra naikinimasis terminas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minėtas devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti ir jis negali būti teismo atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-578/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

19. Nors apeliantas nurodo, kad dalyvavo vykdymo procese ir klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo anksčiau nekėlė dėl teisinių žinių stokos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje 2020 m. balandžio 15 d. prašymą dėl informacijos pateikimo pateikė A. V. interesams civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo atstovavusi advokatė, jai antstolės 2020 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S‑20‑5-15949 patiektas atsakymas dėl vykdymo proceso eigos. Taigi pareiškėjas naudojosi profesionalaus teisininko pagalba ir pareiškėjui 2020 m. balandžio mėnesį buvo žinoma aplinkybė, kad vykdomoji byla dėl jo nėra nutraukta. Be to, kaip tai teisingai vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00043 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT‑8701‑889/2020 nustatė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu nutraukus pareiškėjų A. V. ir R. V. (po santuokos nutraukimo – J.) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu, teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, kad prievolės, kylančios iš vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00043 (antstolė B. T.), yra asmeninė A. V. prievolė. Tai taip pat patvirtina, kad pareiškėjui, sudarant 2020 m. liepos 28 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo žinoma apie turimą neįvykdytą prievolę, kylančią iš vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00043.

20. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas gavo antstolės 2020 m. spalio 9 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir 2020 m. spalio 9 d. patikslinto turto arešto akto kopijas. Taigi pareiškėjui buvo žinoma apie dėl jo atliekamus vykdymo veiksmus, pareiškėjas šių antstolės veiksmų neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos eigą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas suvokė, kad dėl jo išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043 nėra nutraukti. Tokias išvadas patvirtina ir aplinkybė, kad skolininkas A. V. vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043 antstolei pateikė 2021 m. sausio 11 d. prašymą dėl laisvai disponuojamų lėšų, prašydamas nustatyti jam laisvai disponuojamą pinigų sumą areštuotoje banko sąskaitoje, o nurašytas lėšas, gautas iš Užimtumo tarnybos, grąžinti, tačiau pretenzijų dėl vykdomo priverstinio skolos išieškojimo taip pat nepareiškė.

21. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis suprato, jog galėjo būti padaryta klaida, ir faktiškai susiklosčiusias aplinkybes su teisininkų pagalba pradėjo vertinti, kai pareiškėjui buvo pateiktos išieškotojos prašymų, kurių pagrindu buvo sustabdytas ir atnaujintas išieškojimas iš pareiškėjo, kopijos. Vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00043 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. V. 2022 m. kovo 30 d. antstolei pateikė prašymą atsiųsti jam dokumento kopiją dėl išieškojimo sustabdymo, kuriuo remiantis iki 2020 m. rugsėjo mėn. išieškojimas iš pareiškėjo buvo sustabdytas. Pareiškėjui, atsakant į šį prašymą, 2022 m. kovo 31 d. pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu išsiųstas antstolės atsakymas Nr. S-22-5-14944, jame nurodyta, kad antstolės B. T. kontoroje 2014 m. rugsėjo 15 d. gautas išieškotojos R. V. prašymas panaikinti areštus skolininko A. V. sąskaitoms ir turtui, o 2020 m. spalio 8 d. gautas išieškotojos prašymas tęsti priverstinį vykdymą iš A. V.; pareiškėjui išsiųstos prašymų kopijos. Pirma, pastebėtina, kad net ir nuo pareiškėjo nurodyto prašymų kopijų gavimo momento yra suėjęs CPK 512 straipsnyje numatytas skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas. Antra, vertinant apelianto nurodomus argumentus, kad jis turėjo savotišką faktiškai susiklosčiusios situacijos vertinimą, kuris buvo klaidingas, pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkui nustatyta pareiga būti aktyviam, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjui jau anksčiau buvo žinoma, jog išieškojimo veiksmai iš jo vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043 nėra nutraukti ir priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą devyniasdešimties dienų naikinamąjį terminą pateikti skundą dėl antstolės veiksmų, kurie buvo ar nebuvo atlikti 2014 metais, gavus išieškotojos 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, atliktų ar neatliktų 2014 m. rugsėjo 15 d. gavus išieškotojos prašymą (CPK 512 straipsnis, 293 straipsnio 1 punktas).

23. Apeliantas nurodo, kad jis skundžia 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą, kuriam apskųsti naikinamasis terminas nėra suėjęs. Apelianto vertinimu, jeigu antstolė vykdomosios bylos nenutraukė, nors tai turėjo padaryti 2014 metais, pareiškėjui vėliau gavus antstolės patvarkymą, kuriuo atsisakyta vykdomąją bylą nutraukti, jis gali būti skundžiamas, o terminas antstolio veiksmams apskųsti skaičiuojamas nuo patvarkymo priėmimo dienos, jis šiuo atveju nėra praleistas. Vertinant šiuos atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl antstolės 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo Nr. S‑22-5-39380 ir šią skundo dalį atmetė.

24. Vykdomoji byla nutraukiama CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 30 d. prašyme dėl vykdomosios bylos nutraukimo rėmėsi CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu. CPK 629 straipsnio 1 dalyje, be kitų, numatyti vykdomosios bylos nutraukimo atvejai – jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00043 vykdyti priimtas vykdomasis dokumentas nebuvo grąžintas išieškotojai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl suėjusio CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti, kaip pagrindo vykdomąją byla nutraukti CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

26. Išieškotoja 2020 m. spalio 8 d. antstolei pateiktame prašyme išreiškė valią dėl išieškojimo – prašė tęsti išieškojimą iš skolininko A. V.. Po šio prašymo pateikimo vykdomojoje byloje buvo atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai. Kaip nustatyta anksčiau, apie dėl jo atliekamus vykdymo veiksmus pareiškėjui buvo žinoma, pareiškėjas antstolės veiksmų neginčijo. Atsižvelgęs į tai, taip pat į anksčiau padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra tiesinio pagrindo panaikinti antstolės 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir nutraukti vykdomąją bylą dėl skolininko A. V..

27. Apibendrinamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.