Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-07-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-67-829/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-19
Bylos Nr.
eII-67-829/2023
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kategorijos
  • 16.9.4Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-67-829/2023
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00015-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 19 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant M. G.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. B., jo atstovui advokato padėjėjui H. R.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. B. skundą dėl 2023 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausioji tyrėja E. S. 2023 m. balandžio 25 d. G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo nutarimą už tai, kad jis 2023 m. kovo 8 d. 7 val. 19 min. krašto kelyje (duomenys neskelbtini) 34,40 km vairavo automobilį ir lenkė transporto priemonę vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama lenkti, t. y. lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“.

Šalies argumentai

G. B. prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba paskirti jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę.

Skunde ir teismo posėdžio metu G. B. nurodo, kad tuo keliu važiuoja kiekvieną dieną (duomenys neskelbtini) metus iš eilės į darbą. Gerai žino šią sankryžą. Buvo greitis ribotas – 70 km., buvo slidu. Iš paskolos važiavo du dideli sunkvežimiai ir policijos nežymėtas automobilis, kuriuos aplenkė. Priekyje važiuojantį didelį sunkvežimį mėtė. Suveikė saugumo jausmas ir pradėjo lenkimą. Priekyje automobilis važiavo ne greičiau 50 km/h greičiu. Atėmus teisę vairuoti praras darbą. Kiekvieną dieną į darbą Jurbarko mieste važinėja 75 km. į vieną pusę. Per metus pravažiuoja 50 000 km. Pats darbo pobūdis nėra susijęs su automobilio vairavimu. Lenkimo manevrą pabaigė ženklo „Pagrindinis kelias“ galiojimo zonoje, tačiau toks jo manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, priešpriešinėje juostoje nebuvo transporto priemonių, manevro atlikimo metu nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas. Taip pat nėra baustas už kitus sunkius administracinius nusižengimus, nėra sukėlęs avarinių situacijų, eismo įvykio neturėjo, nors vairuoja labai daug. Tai rodo, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas. Juo labiau įvertinus tai, kad jis kiekvieną dieną. t. y. daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų važiuoja į darbą tuo pačiu keliu, kur buvo atliktas lenkimo manevras. Atsižvelgiant į tai šis pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio. Be to, nėra duomenų, kad jis yra chuliganiškas vairuotojas, jis pripažino padaręs padarytą nusižengimą.

Atstovas advokato padėjėjas H. R. nurodė, kad palaiko skundą ir prašo paskirti G. B. trumpesnę administracinio poveikio priemonę.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu ir jo atstovė E. S. teismo posėdžio metu prašo pareiškėjo G. B. skundo netenkinti. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje yra vaizdo įrašas iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio (vaizdas daromas per priekinį policijos pareigūnų tarnybinio automobilio stiklą). Vaizdo įrašo laiku 07:20:09 jame matyti, jog priekyje policijos pareigūnų važiuoja sunkiasvorė transporto priemonė, o policijos pareigūnų tarnybinį automobilį aplenkia administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. vairuojama transporto priemonė „Volvo“, po ko G. B. transporto priemonė prisiartina prie anksčiau minėtos sunkiasvorės transporto priemonės galinės dalies ir dalinai sugrįžta į savo važiavo juostą, tačiau šis veiksmas nėra atliktas pilnai, jis važiuoja labiau vidurio kelio, kelis kartus pamėgindamas pilnai išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir aplenkti sunkiasvorę transporto priemonę. 07:20:19 įrašo laiku kelio dešinėje matomas kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. 07:20:34 įrašo laiku G. B. vairuojama transporto priemonė esant sankryžos ribose, pilnai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir aplenkė aukščiau minėtą sunkiasvorę transporto priemonę, lenkimo manevras baigiamas jau už sankryžos ribų. Skunde pateikta pozicija, jog lenkimo manevras buvo atliktas iki sankryžos, bei lenkiama sunkiasvorė transporto priemonė, kuri nesaugiai manevravo kelyje, dėl sniego gausos nesimatė kelio ženklinimo linijų. Tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo, matyti, jog lenkiama sunkiasvorė transporto priemonė nekėlė jokio pavojaus, ji važiavo tiesiai, nevingiavo kelyje, o priešingai G. B. vairuojama transporto priemonė „Volvo“ mėginant išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą net du kartus buvo sumėtoma. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalies, inkriminavimui, reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo atveju byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Skunde nurodoma, jog lenkimo manevras nesukėlė pavojingos situacijos kelyje, priešpriešinio eismo juostoje automobilių nebuvo, jie nebuvo priversti keisti važiavimo kryptį. Tačiau teismų praktikoje pasisakyta, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakomybė vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Taigi vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną. Todėl priešingai nei teigia skunde nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Vien laimingo atsitiktinumo dėka sankryžoje, lenkimo metu, nebuvo kito automobilio, pavyzdžiui, sukančio ar įvažiuojančios į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio ir pan. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad G. B. nereguliuojamoje sankryžoje, pažymėtoje atitinkamais kelio ženklas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai kėlė pavojų eismo saugumui. Be to, kaip nurodyta skunde, bei matyti ir iš vaizdo įrašo kelio danga buvo apsnigta, todėl toks manevravimas buvo itin pavojingas. Tai, kad realus pavojus nei eismo saugumui, nei žmonių sveikatai bei gyvybei nebuvo sukeltas ir niekas nepatyrė žalos, jo atsakomybės nešvelnina, nes tokių pasekmių atsiradimas nebūtinai turi priklausyti vien tik nuo kaltininko veiksmų. Nors skunde teigiam, jog administracinis nusižengimą padarytas, dėl apsnigtos kelio dangos, kadangi nebuvo matyti ištisinio kelio ženklinimo linijos, tačiau šis argumentas niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia jo kaltės. Pažymėtina, kad G. B. kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklės įtvirtintų reikalavimų. Be to iš byloje esančio vaizdo įrašo (07:20:19 vaizdo įrašo laikas) matyti, jog kelio dešinėje aiškiai matomas, nebuvo apsnigtas ar kitais uždengtas kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, jis jau tada turėjo vertinti, jog artėja prie pavojingo kelio ruožo – sankryžos, tačiau akivaizdu to nedarė. Iš vaizdo įraše užfiksuoto G. B. važiavimo būdo matyti, jog jis iki lenkimo manevro pradėjimo nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikinti tuo, jog planuojamą lenkimo manevrą atliks saugiai, ne sankryžoje. Įvertinant administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), visus esamus duomenis, G. B. skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, jos asmenybę, kaltės formą (tyčia) ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybių ir sunkinančias aplinkybių nebuvimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. balandžio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas D. P. G. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2023 m. kovo 8 d. 7 val. 19 min. krašto kelyje (duomenys neskelbtini) 34,40 km vairavo automobilį ir lenkė transporto priemonę vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, t. y. lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, pažeisdamas KET 140.1 punktą, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, iki 2023 m. kovo 23 d. sumokėti 85 Eur baudą ir paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 mėnesiams. Pareiškėjas nurodymo neįvykdė. 2023 m. balandžio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėja E. S. nutarimu už šį nusižengimą G. B. skirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, nurodant, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas tik vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad 2020 m. birželio 8 d. miesto ribose vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos dirbo, paskirtą baudą sumokėjęs.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

G. B. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl sniego gausos ant kelio nesimatė ištisinės linijos ženklinimo. Priešais važiuojamą sunkvežimį mėtė, todėl suveikė saugumo jausmas ir pradėjo lenkimą. Lenkimą pradėjo prieš sankryžą, tačiau patį lenkimo manevrą baigė ties pagrindinio kelio sankryža.

Nors iš esmės G. B. neginčija padaryto pažeidimo, tačiau duodami parodymai vertintini kaip siekimas kuo labiau palengvinti savo teisinę padėtį, kurie šiek tiek prieštarauja visumai bylose surinktų ir ištirtų įrodymų.

Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalis taikytina tais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas nepaiso KET reikalavimų 140 punkte nustatyto draudimo lenkti nurodytose vietose, kuriose draudžiama lenkti. KET 140.1 punktas numato, jog lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose <...>. Pagal KET įspėjamieji ženklai, kuriems priskirtinas ir kelio ženklas Nr. 110 „Sankryža su šalutiniu keliu“, ne gyvenvietėse statomi 150–300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai asmeniui inkriminuojamas lenkimas neleistinoje vietoje, byloje būtina pateikti informaciją ne tik apie horizontalųjį kelio ženklinimą, bet ir apie eismo įvykio vietą reguliuojančius lenkti draudžiančius kelio ženklus (jų buvimą arba nebuvimą) (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-179-493/2016). Byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas transporto priemonės „Volvo“ lenkimo manevras. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad G. B. lenkimą pradėjo zonoje, kurioje toks manevras buvo neleidžiamas, lenkimo manevrą G. B. baigė už sankryžos. Vadovaujantis KET 5 punkto reikalavimais, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Teismas daro išvadą, kad G. B. lenkimo manevrą pradėjo sankryžoje, todėl šį kelio ženklą Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ privalėjo matyti ir, vadovaujantis 5 KET punktu, įvertinti, jog šis įspėjamasis ženklas perspėja, kad už 150–300 m bus kelio atkarpa, kurioje draudžiama lenkti, įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamo automobilio važiavimo greitį, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų atlikti lenkimo manevrą. Nebūdamas tuo tikras, pareiškėjas privalėjo neatlikti lenkimo manevro matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė, priešingai pradėjo lenkimą būtent sankryžoje.

Skunde G. B. nurodė, kad stengėsi aplenkti sunkiasvorę transporto priemonę, kuri dėl sniego gausos buvo „mėtoma“ kelyje. Tokius G. B. argumentus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą pateisinti savo veiksmus, kuo labiau palengvinti teisinę padėtį. Duomenų, kad sunkiasvorė transporto priemonė kėlė pavojų, ji važiavo tiesiai, nevingiavo kelyje, byloje nėra ir G. B. atsakomybės dėl padaryto pažeidimo nepanaikina.

Kadangi pareiškėjas padarė vieną iš alternatyvių veikų, kuri dėl savo pavojingumo yra išskirta ir atskirai aprašyta ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, tai yra lenkimas vietose, kuriose pagal KET reikalavimus draudžiama lenkti, ši G. B. padaryta veika yra įrodyta.

Pažymėtina ir tai, kad 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. Formali nusižengimo sudėtis reiškia tai, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pakanka vien to, kad jis būtų atlikęs minėtame straipsnyje numatytus pavojingus veiksmus, t. y. nebūtinas neigiamų padarinių atsiradimas. Šiuo atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su padarinių neatsiradimu, neturi jokios reikšmės nusižengimo kvalifikavimui ir asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn.

Teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad G. B. vairavo transporto priemonę pagrindiniame kelyje ir lenkė kitą automobilį sankryžoje pažymėtu kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

G. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta vidurkio dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams. Bauda G. B. paskirta įvertinus jo asmenybę, nusižengimo pobūdį, tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl yra pagrįsta ir teisinga (ANK 642 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą administracinio poveikio priemonės skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Neabejotina, jog G. B. padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip gana pavojingas KET pažeidimai ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. lenkimo manevrą baigė už sankryžos, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog toks jo manevras itin pavojingos situacijos kelyje tuo metu iš esmės nesukėlė, t. y. šalutiniuose keliuose bei priešpriešiais važiuojančių automobilių nebuvo. G. B. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, anksčiau baustas tik vieną kartą už negrubaus administracinio nusižengimo padarymą, nors paskutinius septynerius metus G. B. yra aktyvus kelių eismo dalyvis, nuvažiuojantis kiekvieną dieną ne mažiau kaip po 150 km., kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo atveju buvo padarytas atsitiktinio pobūdžio administracinis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl G. B. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai. Nebuvo nustatyta G. B. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių. G. B. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykti į darbą, nelaikytinos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, tačiau, teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog G. B. institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir šeiminei situacijai. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad G. B. paskirtos nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus – 1 mėnesio. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės netikslinga, kadangi nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra potencialiai pavojingas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. B. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda bei administracinio poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams, sumažinant administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Loreta Masevičiūtė