Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai S. H., pareiškėjos viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ atstovei O. K., pareiškėjų atstovams advokatams D. S. ir E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. H., viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų S. H., viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ skundas atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (toliau – ir Ministerija), kuriuo prašo panaikinti Ministerijos 2022-04-25 sprendimą Nr. (13.17)3-2588 „Dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjai S. H. panaikintas leidimas (akreditacija) vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio žurnalistės veiklą. Teigia, kad Sprendimą Ministerija priėmė, atsižvelgdama į detaliau nekomentuojamą, deklaratyvaus pobūdžio informaciją, kad S. H. savo veikloje Lietuvoje veikia prieš Lietuvos Respublikos ir jos piliečių teisėtus interesus bei pažeidžia viešąją tvarką, t.y. iš esmės vykdo veiklą nesuderinamą su akredituotos Užsieno žurnalistės statusu, kaip jis suprantamas Lietuvoje.

Paaiškina, kad VšĮ Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras "Mūsų namai" tarpininkavo S. H. gaunant Lietuvoje Užsienio žurnalistės akreditaciją, todėl Sprendimas sudarė ir sudaro jai reputacines ir organizacines rizikas: pasitvirtinus informacijai apie S. H. destrukcinę ar neteisėtą veiklą Lietuvoje, nukentėtų VšĮ Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras "Mūsų namai", kaip patikimos visuomeninės organzacijos įvaizdis, be to, reiktų ieškoti naujo žurnalisto į S. H. darbo vietą.

Pabrėžia, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-132/2014).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2022-04-25 sprendimo Nr. (13.17)3-2588 „Dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2021-05-31 S. H. Užsienio reikalų ministerijos akreditacijos sistemoje pateikė 2021-05-26 prašymą akredituoti ją oficialių pareigų vykdymo tikslu rašyti apie Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro ir jo vadovės O. K. veiklą Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2022-07-31. Su prašymu pateikė 2021-05-26 VšĮ Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ prašymą Užsienio reikalų ministerijai suteikti S. H. akreditaciją, kaip užsienio žurnalistei, kuri iš Baltarusijos atvyko savo oficialių pareigų vykdymo tikslu.

2021-06-07 Ministerija raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą su prašymu patikrinti, įvertinti ir pateikti rekomendaciją dėl VšĮ Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras žurnalistės S. H. galimybes gauti užsienio žurnalisto akreditaciją.

2021-06-21 Valstybės saugumo departamentas raštu informavo Ministeriją, kad šiuo metu neturi duomenų, dėl kurių prieštarautų, jog žurnalistė S. H. gautų užsienio žurnalisto akreditaciją prie Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos.

2021-07-02 Ministerija priėmė sprendimą S. H. nuo 2021-08-01 suteikti užsienio žurnalistės akreditaciją prie Ministerijos.

2022-03-30 Ministerija gavo informaciją iš VšĮ „FreedomHouse“ apie pareiškėją.

Ministerija 2022-03-31 elektroniniu laišku informavo S. H., kad jos akreditacijos kortelės galiojimas buvo sustabdytas ir paprašyta grąžinti akreditacijos kortelę Ministerijai.

Pareiškėja S. H. 2022-03-31 elektroniniu laišku, registruotu Ministerijoje 2022-04-04 pateikė prašymą „Dėl sprendimo sustabdyti žurnalistės akreditaciją pateikimo“, kuriame nurodė, kad pagrindo stabdyti jos akreditaciją nenurodoma, nėra aišku, koks pareigūnas ar tarnautojas yra atsakingas už sprendimo vykdymą. Nurodė, kad nesutinka su sprendimu ir planuoja jį apskųsti, prašo pateikti sprendimo sustabdyti žurnalistės akreditaciją nuorašą.

2022-04-05 elektroniniu laišku Ministerija informavo S. H., kad jos paklausimą gavo ir nurodė, kad atsakymą pateiks teisės aktų nustatyta tvarka.

2022-04-07 elektroniniu laišku Ministerija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydami pateikti rekomendaciją dėl žurnalistės S. H. tolesnės akreditavimo Lietuvos Respublikoje galimybės. Valstybės saugumo departamentui pateikė iš VšĮ „FreedomHouse“ apie pareiškėją gautą informaciją.

2022-04-21 Ministerija gavo įslaptintą Valstybės saugumo departamento 2022-04-20 raštą Nr. 19-403S dėl S. H..

2022-04-25 Ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius priėmė Sprendimą „Dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo“ Nr.(13.1.7)3-2588, kuriuo nusprendė panaikinti S. H. užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją (pažymėjimo Nr.25469). Sprendime nurodoma, kad Užsienio reikalų ministerija nustatė esant aplinkybių, atitinkančių Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Užsienio reikalų ministro 2013-02-18 įsakymu Nr.V-49 „Dėl Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašo, 17.3 papunkčio nuostatą: gaunama informacijos, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmens teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ir dorovei.

2022-05-02 Ministerija, atsakydama į 2022-03-31 S. H. elektroninį laišką, registruotą 2022-04-04, išsiuntė 2022-04-25 sprendimą dėl akreditacijos panaikinimo. Informuodami, kad vadovaujantis Užsienio žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašo 20 punktu, užsienio valstybės žurnalistas, kuriam buvo atsisakyta suteikti akreditaciją ar akreditacija buvo panaikinta, prašyti kitos akreditacijos gali ne ankščiau kaip po 12 mėnesių nuo atitinkamo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjai S. H. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022-08-30 sprendimu Nr. 22S119076 buvo suteiktas pabėgelio statusas.

Pareiškėjos, nesutikdamos su Sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovės Sprendimą, nurodydamos, kad pareiškėjoms nesuprantama, kokie būtent pareiškėjos S. H. veiksmai įtakojo atsakovo nuomonę, kad S. H. veikla yra nesuderinama su užsienio žurnalistės (akredituotos) statusu Lietuvoje ir taip tiesiogiai sąlygojo akreditacijos panaikinimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, Užsienio reikalų ministro 2013-02-18 įsakymu Nr.V-49 patvirtintas Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 72 dalis apibrėžia žurnalisto sąvoką - tai fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo ir/ar yra žurnalistų profesinės organizacijos narys.

Visuomenės informavimo įstatymo 12 straipsnis nustato, kad viešosios informacijos rengėjas ir/ar skleidėjas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių organizacijų ir asociacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu (1 dalis), kad žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis (2 dalis), kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi tokias pat teises rinkti ir skelbti informaciją kaip ir Lietuvos žurnalistai (3 dalis).

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atliekamą žurnalistų akreditavimo tvarką ir sąlygas nustato Užsienio reikalų ministro 2013-02-18 įsakymu Nr.V-49 patvirtintas Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašas (2018-06-28 įsakymo Nr.V-165 redakcija).

Pagal Aprašo 2 punktą, Ministerijoje akredituojami užsienio valstybių žurnalistai, kurių tikslas yra nuolat informuoti visuomenę apie įvykius Lietuvos Respublikoje, o užsienio valstybių žurnalistai, kurių tikslas informuoti visuomenę apie atskirą Lietuvos Respublikoje vykstantį ypatingos svarbos įvykį ar renginį, akredituojami užsienio reikalų ministro konkrečiam įvykiui ar renginiui nustatyta tvarka. Akreditavimo prašantis asmuo Ministerijos interneto svetainėje wvvw.urm.lt elektroninėmis priemonėmis užpildo ir pateikia akreditavimo anketą (1 priedas) (7 p.), jis įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, patvirtina, sutinkantis, kad pateikti duomenys tikrinami šią teisę turinčių kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų, tvarkomi ir saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, ir patvirtina pateikiamų duomenų tikrumą ir teisingumą (12 p.). Ministerija, elektroniniu būdu gavusi užsienio valstybės žurnalisto akreditavimo anketą kartu su šiame apraše nurodytų dokumentų kopijomis, kreipiasi informacijos į kompetentingas Lietuvos Respublikos institucijas dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos (13 p.).

Sprendimą dėl užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo priima Ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius, atsižvelgdamas į Visuomenės informavimo skyriaus pateiktą informaciją, per 30 darbo dienų nuo visų šio aprašo 7-9 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos (14 p.). Užsienio valstybių žurnalistai laikomi akredituotais nuo akreditavimo kortelės (2 priedas) išrašymo dienos (15 p.).

Aprašo 17 punkte nustatyti akreditacijos panaikinimo pagrindai, tame tarpe: kai gaunama informacijos, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei (17.3 papunktis).

Aprašo 19 punkte nustatyta, kad Visuomenės informavimo skyrius gali įspėti užsienio žurnalistą jo akreditacijos galiojimo laikotarpiu kilus pagrįstam pagrindui taikyti 17 punkto nuostatas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai S. H. ginčijamu Sprendimu buvo panaikinta užsienio valstybės žurnalisto akreditacija, nurodant, kad yra aplinkybių, atitinkančių Aprašo 17.3 papunkčio nuostatą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendimas panaikinti akreditaciją privalo būti motyvuotas. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).

Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą taikomas visose viešojo administravimo srityse (VAĮ 1 str.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad viešojo administravimo subjektai sprendžia skirtingo pobūdžio teisinius santykius, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Visgi net ir esant tokiai situacijai, kiekvienu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus individualius administracinius aktus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, lėmusius sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. I662-5/2012).

Nagrinėjamu atveju Ministerija priimdama sprendimas dėl pareiškėjai S. H. suteiktos akreditacijos panaikinimo būti tinkamai motyvuotas, t. y. jame turėjo būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos šiam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, tokio sprendimo motyvai, tiesiogiai susieti su Aprašo 17.3. papunkčiu.

Teismas pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, nei Užsienio reikalų ministro 2013-02-18 įsakymu Nr.V-49 patvirtintas Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašas nenumato išimčių iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyto reglamentavimo.

VAĮ 22 straipsnis numato, kad asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, arba asmuo, kuris su skundu kreipėsi dėl kito asmens galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, turi teisę, be kita ko, susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija (1 p.); pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus (2 p.); dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje (5 p.); teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais (6 p.); gauti administracinės procedūros sprendimą (7 p.); apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių (kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme) (8 p.); turėti atstovą (9 p.).

VAĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami, siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes. Minėto straipsnio 3 dalis nustato išimtis, kada asmuo gali būti neapklausiamas priimant administracinės procedūros sprendimą, jeigu: 1) skundas patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; 2) administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas nedelsiant.

Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnis taip pat numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 str. 2 d. a p.).

Kaip pažymėta anksčiau, nei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, nei Užsienio reikalų ministro 2013-02-18 įsakymu Nr.V-49 patvirtintas Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašas, nei kituose teisės aktuose ar teismų praktikoje nėra numatyta išimtis ar draudimas Ministerijai informuoti subjektą apie jo atžvilgiu vykdomą administracinę procedūrą, kurio pasekmė bus tiriamojo subjekto interesus paveikiantys sprendimai, neįtvirtinimas teisės aktuose, neatleidžia Ministerijos nuo teisės aktuose nustatytos pareigos viešojo administravimo subjektui užtikrinti bendrųjų administracinių principų laikymąsi, tame tarpe ir teisę į informaciją bei teisę į gynybą. Aplinkybė, kad Ministerija pranešė pareiškėjai S. H. apie tai, kad jos akreditacijos galiojimas yra stabdomas, teismas nelaiko tinkamu pareiškėjos informavimu. Priešingai, pareiškėjai pateikus prašymą pateikti informaciją, jai buvo pranešta, kad atsakymas bus pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Ir tik po Sprendimo priėmimo pareiškėja gavo atsakymą į paklausimą, pateikiant Sprendimą, kuriame nebuvo nurodytos jokios faktinės aplinkybės bei motyvai, lėmę Sprendimo priėmimą.

Teismas konstatuoja, kad priimant Sprendimą buvo padarytas teisės būti išklausytam ir esminis viešojo administravimo principų pažeidimas, nes pareiškėjai nebuvo pranešta apie jos atžvilgiu vykdomą administracinę procedūrą bei jai nebuvo suteikta teisė pareikšti savo poziciją dėl argumentų, kurių pagrindu buvo inicijuotas akreditacijos panaikinimo procesas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovės skundžiamame Sprendimo iš viso nenurodyti jo priėmimo motyvai, išimtinai pacituota Aprašo 17.3 papunkčio nuostata. Net neaišku, kuris iš 17.3 papunktyje numatytų pagrindų yra taikomas S. H. atžvilgiu – ar dėl to, kad pareiškėjos veikla kelia grėsmę asmenų teisėms, ar valstybės saugumui, ar viešajai tvarkai, ar gyventojų sveikatai, ar dorovei. Ginčo atveju pažymėtina, kad S. H. 2022-08-30 Migracijos departamento sprendimu suteiktas politinis prieglobstis, todėl akivaizdu, kad S. H. jokios grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai nekelia, nes priešingu atveju jai prieglobstis negalėjo būti suteiktas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės priimtas ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio bei 22 ir 26 straipsnių nuostatų.

Šiame kontekste, dėl viešojo administravimo subjekto priimamo sprendimo privalomo motyvavimo, pasakytina ir tai, kad LVAT yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai; administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., 2014-03-25 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-34/2014).

Taigi, atsakovės skundžiamo sprendimo trūkumus ištaisyti pačiam teismui nėra galimybės ir pagrindo.

Teisėjų kolegija dar nurodo, kad atsakovė skundžiamo sprendimo motyvus plačiai išdėstė savo atsiliepime į skundą. Tad kyla klausimas, kaip tokia situacija turėtų būti vertinama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai ginčijamo akto priėmimo motyvai išdėstomi tik ginčą dėl individualaus administracinio akto nagrinėjimo teisme metu. Šiuo aspektu LVAT nuolat akcentuoja, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013-06-13 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015-01-08 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015-03-31 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011-11-02 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).

Taigi, atsakovės atsiliepime pateikti priimto Sprendimo argumentai nevertintini ir jie nedaro įtakos skundžiamam Sprendimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis neatitinka VAĮ 10, 22, 26 straipsnių nuostatų; tad jis naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjos pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydamos, kad byloje patyrė 9196,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).

Sprendžiant dėl išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į pareiškėjų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki sumos, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, mažintinos atitinkamai iki 2000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų S. H. ir viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2022-04-25 sprendimą Nr. (13.17)3-2588 „Dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo“.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centrui „Mūsų namai“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.