- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2-734-329/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04393-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BC Finance“
- Atsakovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- V. S.
- Advokatai
- Tadas Račius
- Kategorijos
- 3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio
viešame teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BC Finance“ ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje V. S., sprendė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BC Finance“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BC Finance“ ieškinį atsakovei L. P. dėl 185,36 Eur skolos, 667,28 Eur delspinigių, 37,43 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo byloje V. S..
Teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino ieškovės 2019 m. balandžio 8 d. teisme gauto pareiškimo dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo, kadangi pagal byloje esančius dokumentus ir bylos nagrinėjimo proceso stadiją, atsižvelgiant į ieškovės elgesį bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ieškinio pagrindo/dalyko pakeitimo būtinumas vietoj skolos, prašant priteisti žalą, iškilo vėliau. Taip pat teismas sutiko su atsakovės raštu išdėstyta nuomone, jog teismui pateikti ieškovės prašymai dėl patikslinto ieškinio (dėl žalos atlyginimo) priėmimo ir L. P. ir V. S. pripažinimo bendraatsakovais byloje pagal patikslintą ieškinį pažeis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, o jų tenkinimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Be to, teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta ieškovei teisės kreiptis į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo atsakovei L. P. ir trečiajam asmeniui V. S. kaip bendraatsakoviams atskiroje byloje bendra tvarka, nevilkinant proceso šioje nagrinėjamoje byloje. Taip pat, analizuojant ieškovės pateiktą dokumentą ne tik pagal jo pavadinimą, bet ir pagal jo turinį, teismas sprendė, kad ieškovė siekė pakeisti ne tik ieškinio pagrindą (faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką.), bet ir dalyką (atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas), o tai reiškia, kad teismui buvo teikiamas naujas savarankiškas ieškinys dėl žalos atlyginimo solidariai atsakovams L. P. ir V. S. jau nagrinėjamoje byloje, o toks ieškovės procesinis veiksmas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nėra leidžiamas.
2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo priėmimo, ieškovė teismui pateikė atsisakymą nuo ieškinio. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pasikeitė ieškinio pagrindas, ieškinio pagrindu tapo nebe paskoliniai teisiniai santykiai, bet žala, atsiradusi iš delikto. Nurodo, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos. Prašo įstatymų nustatyta tvarka grąžinti žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, byla nutrauktina.
Atsakovės prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies.
Ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų (CPK 42 straipsnis). Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Kadangi ieškovės teismui pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl ieškovės ieškinio atsisakymas priimamas ir civilinė byla nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis, 295 straipsnis).
Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Bylą nutraukus dėl to, kad ieškovė atsisakė ieškinio, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 15 Eur (20 Eur x 75 procentai). Žyminį mokestį pavedama grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Atsakovės atstovas advokatas Tadas Račius pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Detalizuodamas patirtų išlaidų dydį, nurodė, kad išlaidas sudaro 300 Eur, iš kurių 1 valanda teisinių konsultacijų, 2 valandos – susipažinimas su byla, 3 valandos – pasirengimas atstovauti ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Vienos atsakovės atstovo darbo valandos įkainis – 50 Eur. Ieškovės atsakovė prašo teismo netenkinti atsakovės atstovo prašymo, kiekvienai šaliai liekant prie patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovei atsisakius atsakovei pareikštų reikalavimų dėl skolos priteisimo.
CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018) pažymėta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos bylos baigimo nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės priežastys: ar ieškinio atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ar byla nutraukiama ir pan. Esminis dalykas, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, yra bylos baigimas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y., vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2010). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2014). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 2-104/2013). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė atlieka ir prevencinę funkciją, nes pralaimėjusiai šaliai žinant, kad ji turės sumokėti ne tik savo, bet ir laimėjusios šalies išlaidas, užkertamas kelias nepagrįstų ieškinių pareiškimui, kartu šalys skatinamos ieškoti kompromiso ar pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais.
Įvertinęs atsakovės atstovo prašymą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog procesą inicijavo ieškovė, kuri vėliau atsisakė ieškinio, ieškovės ieškinio atsisakymas nebuvo sąlygotas to, kad atsakovė būtų patenkinusi ieškovės ieškinio reikalavimus, o dėl to, kad pati ieškovė bylą atsakovės L. P. atžvilgiu prašė nutraukti, be to byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis ir būtų atlikusi nepagrįstus procesinius veiksmus, kurie būtų padidinę šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gindamasi nuo jai pareikštų reikalavimų, patyrė teisinės pagalbos išlaidų, teismas daro išvadą, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga atsakovės prašymą tenkinti iš dalies.
Teismas vertindamas atsakovės patirtų bylinėjimo išlaidų dydžio pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad tarp atsakovės ir jos atstovo advokato atstovavimo sutartis sudaryta bylos nagrinėjimo metu, 2019 m. kovo 20 d., o po minėtos sutarties sudarymo advokatas atsakovę atstovavo dviejuose teismo posėdžiuose – 2019 m. kovo 20 d. (teismo posėdis truko 9 min., bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kadangi teismas neturėjo duomenų apie tinkamą procesinių dokumentų įteikimą trečiajam asmeniui V. S.) ir 2019 m. balandžio 17 d. (teismo posėdis truko 48 min. su pertraukomis, ir buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės prašymo priimti patikslintą ieškinį), posėdžiuose byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, atsakovės atstovas 2019 m. balandžio 16 d. teismui raštu dėl ieškovės prašymo pateikė nuomonę, kuri nėra didelės apimties ir nereikalauja sudėtingo teisinio klausimo analizės, todėl teismas sprendžia, kad pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos atsakovės turėtos išlaidos yra 250 Eur, kurios atitinka procesiniams dokumentams surašyti ir procesiniams veiksmams atlikti reikalingas darbo laiko sąnaudas (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 290 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 straipsniu, 295 straipsniu, teismas
nutaria:
Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BC Finance“, juridinio asmens kodas 302303593, atsisakymą nuo ieškinio atsakovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl 185,36 Eur skolos, 667,28 Eur delspinigių, 37,43 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo byloje V. S. ir civilinę bylą Nr. e2-734-329/2019 nutraukti.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „BC Finance“, juridinio asmens kodas 302303593, 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. lapkričio 19 d.
Priteisti atsakovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BC Finance“, juridinio asmens kodas 302303593, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.