Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi J. J. (J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini), dirbančio AB (duomenys neskelbtini)“, nevedusio, administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2017 m. balandžio 17 d. apie 03.51 val. Vilniaus raj., Rukainių k., kelio Mūrininkai-Kena ir Vilniaus gatvės sankryžoje, vairavo S. J. (S. J.) vardu registruotą automobilį ,,Huyndai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje.

Nusižengimas įrodytas: J. J. paaiškinimu teisme, kad dėl šio įvykio jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jis vairavo neblaivus. Šventė gimtadienį ir vartojo alkoholį. Nutarė paimti motinai priklausantį automobilį. Automobilio nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medį. Policiją iškvietė motina. Automobilį pirko senelis, tačiau jį padovanojo motinai. Automobilis parduotas, medis tik apdraskytas buvo. Dėl įvykio gailisi, prašo baudos sumokėjimą išdėstyti; administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, vaiko perdavimo ir priėmimo aktu, R. J. rašytiniais paaiškinimais ir apklausos protokolu, pranešimu dėl įtarimo, pažyma apie baustumą, alkoholio matuoklio duomenimis, specialisto išvada VĮ ,,Regitra“ pažyma, transporto priemonės apžiūros protokolu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-11 baudžiamuoju įsakymu, kurie patvirtina, kad tarnybos metu pareigūnai gavę pranešimą dėl eismo įvykio, nustatė, kad automobilį ,,Huyndai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkusį į medį ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo nepilnametis J. J., kuris Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-11 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, už tai, kad 2017 m. balandžio 17 d. apie 03.51 val. Vilniaus raj., Rukainių k., kelio Mūrininkai-Kena ir Vilniaus gatvės sankryžoje vairavo automobilį neblaivus, t. y. kai jam buvo nustatytas 1,84 promilės girtumas.

Dėl veikos kvalifikavimo

J. J. taip pat inkriminuotas pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2043 (2013 06 13 įstatymo Nr. XII-360 redakcija) 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pagal KET 219.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Esant tokiai teismų praktikai, darytina išvada, kad kiekvienu atveju privaloma nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus nustatė, kad J. J., vairuodamas tiriamo įvykio metu S. J. (S. J.) vardu registruotą automobilį ,,Huyndai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė jo ir nuvažiavo nuo kelio, tačiau įvykio metu buvo apgadintas tik jo vairuotas automobilis (nurodoma žala 100 Eur), o žala kitiems asmenims ar kitų asmenų turtui nebuvo padaryta (b.l. 31).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Todėl pagal KET 219.4 ar 222 punktus, nukentėjusiais nuo eismo įvykio yra aplinkiniai asmenys ar kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, kurie nukentėjo nuo transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, poveikio. Atsižvelgiant į tai, pagal KET 222 punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Todėl vairuotojas, kuris naudodamas jam priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik paties vairuotai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (LVAT 2010 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. N-261-3550/2010).

Šio įvykio metu nukentėję asmenys nebuvo nustatyti ir nors nusižengimo protokole nurodoma, kad buvo apgadintas medis, jokių duomenų, kokio dydžio žala dėl to buvo padaryta ir kam, byloje nėra pateikta, o LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2017-08-17 rašte Nr. (38-8)-VR-1.7-6163 nurodyta, kad žala aplinkai nepadaryta (b.l. 31).

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikšmiškai išvadai, jog J. J., pažeisdamas KET reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl nuobaudos paskyrimo

J. J. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, J. J. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris eismo įvykio metu buvo nepilnametis, šiuo metu dirba, baustas administracine tvarka 1 kartą (b. l. 15), todėl nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant vienai lengvinančiai, jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą numatyta piniginė nuobauda. Atsižvelgiant į pažeidėjo finansinę padėtį ir prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. J. (J. J.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir skirti 300 (trijų šimtų) Eur baudą.

Pritaikius ANK 675 straipsnio 3 dalį, baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių.

J. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 17067600548.