Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. M. J, Valstybės Įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: mirties liudijimo, mirties įrašo, medicininio mirties liudijimo, testamento, sutuoktuvių liudijimo gimimo liudijimo, pažymų apie deklaruotas gyvenamąsias vietas, VĮ „Registrų centro“ pažymos, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, notarų biuro pažymos, nustatyta, kad 2014 m. kovo 30 d. mirė pareiškėjo tėvas J. J. (b. l. 7), o 2018 m. sausio 29 d. – pareiškėjo motina A. J. (b. l. 8-10). 2006-03-03 sutuoktiniai sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju visą turtą paliko pergyvenusiam sutuoktiniui, o šiam mirus – pareiškėjui K. J. (b. l. 11). VĮ Registrų centro duomenimis A. J. dovanojimo sutarties pagrindu priklausė 48/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini),tačiau gyvendami santuokoje sutuoktiniai pasistatė garažą ir šiltnamį, esančius tuo pačiu adresu, kurie, nors ir yra registruoti A. J. vardu, tačiau įgyti 1987-08-24, esant registruotoje santuokoje su J. J., todėl laikytina, kad sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis (b. l. 16-19). Ir A. J., ir J. J. nuo 1987-06-11 savo gyvenamąją vietą deklaravo tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 26). Kauno miesto 13-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po J. J. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 22).

Pareiškėjas nurodė, kad po J. J. mirties jo mama A. J. iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t. y. ir toliau prižiūrėjo ir naudojosi jiems su vyru bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusiu šiltnamiu ir garažu, naudojosi savo vyro daiktais, baldais, buities apyvokos daiktais, turtu rūpinosi kaip savu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-86/2007).

Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, A. J. išreiškė savo valią priimti J. J. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 str. 8 p., 448 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sutuoktinė A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiniu valdymu.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.