- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- 1-1159-946/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56940-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.2.7Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoplovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas Kauno apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 286 str., 290 str. Galutinė subendrinta bausmė – 14 MGL bauda (bauda nesumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2015-10-04 apie 18 val. 30 min., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie M. Riomerio g. 37 namo, Kaune, dėl chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kitų asmenų akivaizdoje be jokių pateisinamų priežasčių ir motyvų įvairiais necenzūriniais žodžiais iškeikė nukentėjusįjį nepilnametį A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po to bandė jam suduoti du kartus kumščiu į galvą ir vieną kartą įspirti į pilvą, tačiau nukentėjusiajam nepilnamečiui A. J. pasitraukus ir taip smūgių išvengus bei pradėjus bėgti, R. V. pasivijo A. J., parvertė jį ant žemės, vieną kartą jam įspyrė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kūno vietą, tokiais savo veiksmais sukėlė nežymų nukentėjusiojo nepilnamečio A. J. sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės plaštakos sumušimu, po to iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais sudrausminti jį bandančią L. G. ir stumdė V. P., tuo sukėlė nepilnamečio nukentėjusiojo A. J. išgąstį bei aplinkinių žmonių pasipiktinimą ir sumaištį.
R. V. teisme apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad su drauge atvažiavo susitikti su Živile, tikslios valandos nepamena. Jie vartojo alkoholį, buvo išgėręs ir atėjo maždaug 7 vaikai. Jie kažką pasakė, kadangi jis buvo išgėręs, tai užsipuolė nukentėjusįjį. Atvyko policija, jį išsivežė. Viskas įvyko prie Trijų mergelių tilto, lauke. Jis pirmas vaikams kažką pasakė. Nukentėjusysis jam atrodė, kad yra 18 metų, tačiau po to pasirodė, kad nepilnametis. Jis buvo lauko balkone, kai jam nepilnametis kažką pasakė. A. J. kažką jam pasakė vienintelis, dėl to jis jį užsipuolė, pargriovęs jam įspyrė į pilvą. Bandė suduoti jam du kartus kumščiu į galvą, bet jis tų smūgių išvengė. Po to atėjo L. G. ir V., susiginčijo dar su jais, dar susistumdė su V. P. Jie atėjo ginti vaiką, todėl jis pradėjo stumdytis su V. A. J. stiprių sužalojimų padaryta nebuvo, po spyrio į pilvą jis kreipėsi į ligoninę. Jis buvo kitą dieną nuvykęs pas jį ir matė, kad jam ranka, kaip sakė, nebuvo sulūžusi, jo mama sakė, kad jam buvo tik sutrenkimas. Jis vaiką pagriovė, kuomet spyrė jam per kojas. J. nukrito ant dešinio šono. Krisdamas ant dešinio šono jis galėjo susižaloti dešinę plaštaką. Įvykio metu toje vietoje buvo žmonių. Policijoje buvo tikrinamas jo neblaivumas. Jam liko tik Ligonių kasai sumokėti 71,87 Eur, o visa kita žala atlyginta. Yra baustas administracine tvarka 6 kartus, kelis kartus dėl alkoholio vartojimo, dėl muštynių, vairavimo be teisių. Nemano, kad jam reikia gydytis nuo alkoholizmo. Nesutiktų dalyvauti gydymosi nuo alkoholizmo programoje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo yra įrodyta taip pat byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais kitais įrodymais:
Nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos nebeprisimena, buvo savaitgalis, sekmadienis, apie 17 val. jis išėjo į kiemą. Kieme susitiko su draugais L. I. (14 m.), R., jo pavardės nežino (14 m.) ir kitais draugais. Jie buvo prie Nemuno mokyklos esančioje krepšinio aikštelėje, žaidė krepšinį. Apie 18.00 val. nusprendė nueiti iki „trijų mergelių“ pastato pažaisti slėpynių. Jie nuėjo šešiese, tai yra jis, R., L., A. (14 m.), T. (11 m.) ir U. (11m.). Kai nuėjo, pamatė nepažįstamą vyrą, apie 21 m. amžiaus, dvi moteris iki 30 m. amžiaus, ir du maždaug 3-4 m. amžiaus vaikus. Jie visi sėdėjo šalia „Trijų mergelių“ pastato esančio paaukštinimo ir vartojo galimai alkoholį, nes vyras iš išvaizdos atrodė stipriai neblaivus, moterys mažiau. Jie pasižiūrėjo, ar galima žaisti, kadangi jie toje vietoje sėdėjo, todėl jie negalėjo žaisti, lakstyti, užsilipti. Jis praėjo pro juos, pasižiūrėjo, vyriškis jo paklausė: „ko čia žiūri?“. A. J. jam atsakė: „kas yra“. Tada jis pradėjo keiktis įvairiais rusiškais keiksmažodžiais. Jis jo vėl paklausė: „kas yra“, tada kaltinamasis atsistojo ir bėgo link jo. Jis nuo kaltinamojo stovėjo maždaug 7 m. atstumu. Kaltinamasis prie jo pribėgęs iškart iš kairės rankos kumščio jam bandė suduoti į galvą, tačiau jis pasitraukė. Tada bėgo prie R., R. pasitraukė, tada pribėgo prie L. ir jam trenkė iš kumščio į galvą. L. atsitraukė, nenukrito. Kaip trenkė matė iš rankos judesio, tačiau kaip pataikė, nematė, nes L.stovėjo už jo. Tada vyriškis vėl pribėgo atgal prie jo, iš kairės rankos kumščio bandė trenkti į galvą, bet smūgio išvengė. Tada jis abiem rankomis sugriebė jam už abiejų kojų, jis jį norėjo versti, tačiau už jo buvo akmeninis suolas, todėl pagalvojo, kad gali susitrenkti galvą ir jo nevertė. Jis paleido jo kojas, rankomis nustūmė ir atsitraukė. Tada kaltinamasis iš kojos spyrė jam į pilvą, šis spėjo atsitraukti. Tada kaltinamasis jiems sakė „bėgti iš čia“ ir jie visi trys pradėjo bėgti link Baršausko gatvės. Jis juos vijosi. Jis neprisimena, ar jam gulinčiam dar buvo suduoti smūgiai. Tuo metu prie jo pribėgo dar du jam nepažįstami vyrai, vienas jį mušusį vyriškį nustūmė nuo jo ir jį pakėlė, paklausė, ar viskas gerai, sakė eiti iš čia. Taip pat matė, kad su tais vyrais atbėgo iš matymo pažįstama moteris, galimai gyvena devynaukštyje prie pat „Trijų mergelių“. Kai jį pakėlė, jis su L. ir R. nuėjo. Nueinant matė, kaip minėtas vyriškis dar susimušė su tuo vyru, kuris jį nustūmė ir jį pakėlė. Po suduotų smūgių jam skaudėjo galvą ir negalėjo pajudinti dešinės rankos mažiausio piršto. Jis grįžo namo ir viską papasakojo mamai. Maždaug už 20 minučių jis kartu su mama, sese ir jos draugu nuėjo iki „Trijų mergelių“. Matė, kad ten buvo jį sumušęs vyriškis, tie, kurie jį gynė, dar vienas nepažįstamas vyriškis, moteris iš devynaukščio ir kartu su jį užsipuolusiu vyriškiu buvusios moterys. Jis mamai nurodė, kuris vyras jį sumušė. Jį sumušęs vyras jo neatsiprašė. Paskui jį nuvežė į klinikas, kur jam nustatė, kad buvo sutrenkta galva ir dešinė ranka. Jo draugai T., U. ir A. iškart pabėgo, kai kaltinamasis juos užsipuolė, todėl paties įvykio nematė (b. l. 36-37).
L. V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-10-04 apie 18.30 val. automobiliu namo grįžo su sugyventine L. G., įvažiavus į aikštelę ir sustojus, adresu M. Riomerio g. 35, Kaune, sugyventinė šūktelėjo, kad vyras muša vaiką. Jis išlipo iš automobilio ir pamatė, kad prie buvusio baro „Trys mergelės“ apie 23 m. vyras spardė gulintį vaiką apie 13-14 m. amžiaus. Jis pribėgęs staiga nustūmė vyrą nuo vaiko. L. kartu su juo atbėgo ir pradėjo rėkti ant vyro, kodėl muša vaikus. Tas vyras sugyventinės L. G. atžvilgiu pradėjo sakyti įvairius necenzūrinius žodžius. Vyras buvo akivaizdžiai girtas. Jis tada nieko nelaukdamas stumtelėjo ranka toliau nuo L. ir tada vyras pradėjo kumščiais į jį daužyti. Tai pamatęs kaimynas iš M. Riomerio g. 35 namo Aurimas atbėgo padėti apsiginti nuo minėto girto vyro. Girtas vyras atsitraukė nuo jų ir nubėgo link šlaito, kur pasiėmė medžio šaką ir vėl bėgo į jų pusę, tačiau tai pamatęs atbėgo dar vienas kaimynas iš M. Riomerio g. 35 namo I aukšto, vardo nežino, ir nedrįso prieš juos muštis, tik juos vadino necenzūriniais žodžiais. Vyras nuėjo prie savo kompanijos dviejų moterų, kur matėsi, kad toliau vartojo kažkokius gėrimus. Vaiką mušė prie buvusio baro „Trys mergelės“, prie įėjimo į aikštelę dienos metu, kur nemažas judėjimas žmonių, nes čia pat yra automobilių stovėjimo aikštelė, šalia stovi gyvenamasis namas, iš kurio matosi baro „Trys mergelės“ aikštelė. Girtas vyras jam iš matymo pažįstamas (b. l. 11, 40-41).
Liudytojos L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-10-04 apie 18.00 val. automobiliu namo grįžo su sugyventiniu V. P., įvažiavus į aikštelę ir sustojus adresu M. Riomerio g. 35, Kaune, jie dar mašinoje parūkė. Berūkant ji pamatė, kad prie buvusio baro „Trys mergelės“ berniuką apie 13-14 m. amžiaus vejasi jai iš matymo pažįstamas vyriškis vardu R. apie 21 m. amžiaus. Pasivijęs berniuką R. iš kojos spyrė į galvą, nuo ko pastarasis parkrito ant žemės ir parkritusį ant žemės toliau spardė. Ji tai pamačiusi pasakė sugyventiniui, kad vyras muša vaiką ir staigiai išlipusi iš mašinos pribėgo prie jų. Kai ji pribėgo, vyras nustojo spardyti berniuką, nes ji jam pasakė, jog kvies policiją, kad spardo vaiką, o tuo metu berniukas dar gulėjo ant žemės ir po truputį sėdosi bei sėdėjo dar kurį laiką ant žemės, kol ji aiškinosi su R. R. teisinosi, kad berniuką tik pastūmė ir tuo metu dar prie jų pribėgo nukentėjusiojo keli draugai, kurie tvirtino, jog matė, kaip vyriškis spardė jų draugą. P. R. atėjo sugyventinė ir jos draugė Ž., kurie gynė R., kad jis nemušė berniuko, o tik pastūmė. Taip jiems aiškinantis R. jai pradėjo grasinti, kad tuoj ji atsisės ant žemės kaip tas vaikas, pradėjo ją įžeidinėti, pradėjo artintis prie jos. Tai pamatęs sugyventinis V. atėjo prie jų. Ant berniuko veido ji matė nuo spyrio stipriai raudoną veidą, o pats berniukas buvo labai išsigandęs ir tik vėliau pakilo, ir nuėjo, nes dar R. pasakė, kad čia nieko nebuvo ir jog pastarasis varytų iš čia. Kai atėjo V., atėjo dar prie jų atėjo kaimynas A., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. K. R. varinėjo nukentėjusį vaiką, V. stumtelėjo R. ranką nuo vaiko, tuo metu R. pradėjo muštis, parvirto ant žemės. Nuo šių muštynių išskyrė kaimynas A., o ji per tą laiką paskambino policijai. Kol jie laukė policijos, R. juos toliau įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, stengėsi išprovokuoti V. muštynėms. R. buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio. V. R. kažkur dingo ir pamatė, kad vėl ateina, rankose atsineša didelę šaką, tai pamatęs atėjo dar vienas kaimynas iš (duomenys neskelbtini) namo I aukšto, vardo nežino, ir nedrįso prieš juos muštis, numetė pagalį ir nuėjo. Vaiką vyras mušė prie buvusio baro „Trys mergelės“, prie įėjimo aikštelės dienos metu, kur nemažas judėjimas žmonių, nes čia pat yra automobilių stovėjimo aikštelė, šalia stovi gyvenamasis namas, iš kurio matosi „Trys mergelės“ aikštelė. Girtas vyras jai yra iš matymo pažįstamas R. (b. l. 43-45).
Liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. rudenį, rugsėjo ar spalio mėn., tikslios datos neprisimena, apie 14-15 val. jis išėjo į kiemą. Susitiko su draugais L. I., A. J., U. (9-10 m.), T. (10 m.), I. (10 m.), A. (14 m.), G. (14m.). Jie visi buvo prie Nemuno mokyklos esančioje krepšinio aikštelėje, ten pažaidė. Apie 16 val. jie sugalvojo nueiti iki „Trijų mergelių“ pažaisti gaudynių. Ėjo jis, A., L., I., U. ir T. Jie nuėjo, pasižiūrėjo į balkonėlį, esantį prie „Trijų mergelių“ pastato, toje vietoje sėdėjo jam nepažįstamas apie 20-30 m. vyras ir dvi nepažįstamos moterys, panašaus amžiaus, bei du mažiukai iki 6 m. amžiaus. Jie visi buvo tame balkonėlyje. Jis atkreipė dėmesį į vyriškį, matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus. A. ir L. nuėjo į tą balkonėlį iš viršaus pasižiūrėti. Jis su kitais draugais buvo už jų. Tas vyras pasakė: „ko čia žiūri“, „eikit“, o A. jam atsakė: „kas yra. Mes norim gaudynių pažaisti“. Tada vyras užbėgo laiptukais į viršų link jų. Jis pradėjo rėkauti, atseit jie puola jį. Vyras keikėsi rusiškais keiksmažodžiais. Iš pradžių jis puolė prie A., A. atsitraukė, jis nematė, ar jam bandė suduoti. Tada puolė link jo, jis apsisuko ir nuo jo nubėgo. Tada matė, kad jis nubėgo link L., bandė jam suduoti, jis jam ranka trenkė. Jis matė, kaip vyras buvo užsimojęs, ar L. pataikė, jis nematė. Po to, vyras vėl bėgo link A., bandė suduoti su ranka, tačiau A. nuo smūgio išsisuko, tada vyras griebė A. su rankomis, norėjo jį apglėbti, A. pasilenkė ir suėmė vyriškiui rankomis už kojų. Tuo metu jie su L. tam vyrui sakė: „paleisk, ką darai“. Taip pat atbėgo tos dvi moterys, kurios tam vyrui sakė: „paleisk, čia juk vaikas“. Moterys atitraukė tą vyrą ir liepė jiems nueiti. Jis, A. ir L. nueidinėjo. Kiti su jais buvę vaikai kažkur pabėgo pradžioje, kai tik tas vyras link jų atbėgo. Jiems nueidinėjant matė, kad tos moterys su vyru nueidinėjo atgal link to balkonėlio, o jie ėjo link parduotuvės „Fresh market“. Jis išgirdo, kaip tos moterys pradėjo rėkti „stok“. Jis atsisuko ir pamatė, kad tas vyras vėl prie jų atbėga. Jie visi nuo jo pradėjo bėgti, jis išsigando, kadangi jis buvo užsipuolęs prieš tai A., buvo agresyviai nusiteikęs. Kai jie bėgo, vyras pradėjo vytis A. Jis bėgdamas matė, kad A. bėgdamas atsisuko pasižiūrėti. Po to, atsisukęs jau matė, kad A. nukritęs ant žemės. A. gulėjo ant nugaros, šalia jo buvo tas vyras, kuris stovėjo ir kažką kalbėjo, tuo metu nieko nedarė. Jis nematė, ar tas vyriškis A. sudavė smūgius. Jis su L. pribėgo, taip pat pribėgo tos dvi to vyro draugės. Taip pat pribėgo jam nepažįstamas vyras, kuris atitraukė tą vyrą nuo A. Tada pribėgo jam nepažįstama moteris, kuri paklausė A., kas atsitiko, ar jam skauda. A. nurodė, kad pirštą ir kad jį užsipuolė. Po to, dar vienas vyriškis pribėgo, kuris taip pat teiravosi, kas vyksta. Jie visi tarpusavyje kalbėjo, dėl ko jis puola vaikus, paskui susiginčijo. Jie su A. ir L. nueidinėjo, matė, kad tarpusavyje susistumdė vienas tų pribėgusių vyrų ir tas vyras, kuris juos užsipuolė. Jie nuėjo. A. sakė, kad jam skauda galvą ir pirštą. Ant A. veido sužalojimų nesimatė, tik matė, kad buvo patinęs pirštas. A. sakė, kad ranką užsigavo krisdamas, kaip užsigavo galvą, ar jam sudavė, ar pats užsigavo, nesakė. Matėsi, kad A. buvo išsigandęs, jis taip pat buvo šiek tiek. T. A. palydėjo iki namų ir išsiskirstė. Tądien prie „Trijų mergelių“ daugiau nuėjęs nebuvo. Jam smūgiai suduoti nebuvo, sužalojimai nepadaryti. Ar vyriškis sudavė smūgius A. ar L., jis nematė (b. l. 50-51).
Liudytojo A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, bet buvo sekmadienis, į vakarą, apie 18 val. jis buvo namuose. Jis išėjo į balkoną parūkyti. Jo balkonas išeina į M. Riomerio gatvės pusę, matyti „Trijų mergelių“ pastatas. Jis buvo vienas. Būnant balkone jis girdėjo šūksmus, rėkavimą. Girdėjosi vyriški ir moteriški balsai, ką šūkavo negali nurodyti, tačiau suprato, kad aikštelėje prie „Trijų mergelių“ vyksta muštynės. Per balkoną, kas vyksta aikštelėje, jis nematė, kadangi balkonas trečiame aukšte ir jam vaizdą užstojo medžiai. Jis išbėgo į kiemą pasižiūrėti. Bėgo dėl triukšmo ir šūkavimo, galbūt reikalinga pagalba. Išbėgęs jis pamatė prie „Trijų mergelių“ automobilių aikštelės būrį žmonių. Tarp jų pažinojo kaimyną V. iš 33 buto. Tuo metu muštynių jau nebuvo. Tačiau tarpusavyje jie ten vienas ant kito rėkė. B. V. su sugyventine L., jam nepažįstamas vaikinas apie 18 m. amžiaus, su kuriuo vyko konfliktas. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Šalia jo stovėjo dvi jam nepažįstamos 19-21 m. amžiaus merginos. Konflikto metu visi vieni kitų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat buvo maždaug 15-16 m. amžiaus berniukų. Iš V. sužinojo, kad vieną iš tų berniukų, minėtas jam nepažįstamas vyriškis sumušė. Berniukas buvo išsigandęs, nieko nesakė, ant jo sužalojimų nematė. Tada visi išsiskirstė. Jis su L. ir V. nuėjo prie savo namo laiptinės. Jiems berūkant, V. jam pasakė „atsargiai“, jis atsisuko ir pamatė, kaip prie jų priėjo tas pas vyriškis, laikydamas rankoje pagalį. Tuo metu taip pat 35-to namo pirmo aukšto balkone (pirmas balkonas dešinėje nuo įėjimo), buvo vyriškis, vardo, pavardės jo nežino. Su pagaliu jo nepuolė (b. l. 53).
Liudytojos Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprimena, dienos metu, apie 13 val. ji susitiko su draugais R. ir S. prie „Trijų mergelių“ pastato, tikslaus adreso nežino, tik, kad M. Riomerio gatvėje, Kaune. Ji su savimi pasiėmė mažamečius vaikus du berniukus (6 ir 7 m. amžiaus). Jie sėdėjo „Trijų mergelių“ pastato balkonėlyje, vaikai žaidė viršuje aikštelėje. Jie su R. ir S. gėrė alų. Kai su jais susitiko, R. jau matėsi, kad yra išgėręs. Jiems tik pradėjus gerti alų, jiems sėdint po viršų ėjo apie 6-7 nuo 10 iki 13 m. amžiaus vaikai. Jie į juos žiūrėjo, todėl R. jiems pasakė: „ko žiūrit, ko nematę“. Vienas, kažkuris iš jų atsakė: „noriu ir žiūriu. T. R. vėl sako „eikit savo keliais“. Tas pats berniukas kažką pasakė R., ką nelabai išgirdo, tik R. užbėgo į viršų ir pradėjo vaikytis tuos vaikus. Ji matė, kad R. užkilo į viršų, kažkur nubėgo. Jos su S. užbėgo į viršų paskui R., kad jis nelįstų prie vaikų. R. per atstumą maždaug 3-4 m. kalbėjo su vaikais, matė, kad stovėjo 3-4 maždaug 13 m. berniukai, kitų vaikų nebematė. Kažką jis su jais aiškinosi. R. keikėsi, vartojo rusiškus keiksmažodžius, matėsi, kad buvo piktas, mosikavosi rankomis, tačiau daugiausia rėkė visokiais žodžiais. Paskui matė, kad R. pradėjo vytis vieną vaiką. Ji nuėjo pas savo vaikus, todėl kad jos vyriausias berniukas išsigando. Tada atsisukusi pamatė, kad tas berniukas, kurį R. vijosi, guli ant žemės, prie įvažiavimo šalia mašinų aikštelės. Berniukas gulėjo ant šono, pasirėmęs ant rankos. R. stovėjo šalia, kažką sakė. Ji priėjo prie R. ir R. pasakė, kad jis baigtų, kadangi tai vaikas. Ji vaiko paklausė, ar jam viskas gerai, jis atsakė, kad taip. Vaikas jai keistai atrodė, nes gulėjo ir nesikėlė nuo žemės. Ji jam pasakė, kad stotųsi, ko guli, jis atsakė, kad galva svaigsta. Tada jis atsikėlė, matė, kad vaikui buvo nubrozdinta alkūnė, ant veido sužalojimų nematė. Matėsi, kad vaikas buvo išsigandęs. Jo draugai stovėjo šone. S., kai pamatė, kad R. vaikėsi vaikus, išsikvietė taksi ir išvažiavo. Tuo metu, kai vaikas gulėjo ant žemės, prie jų atėjo pažįstami V. su L. Jie pradėjo su R. tarpusavyje aiškintis dėl to vaiko. V. su L. sakė, kad matė kaip mušė, R. atsakė, kad jis net nepalietė to vaiko. Kai vaikas dar gulėjo ant žemės, pribėgo dar vienas vyriškis, iš devynaukščio namo, kuris klausinėjo, kas čia buvo. T. V. su R. tarpusavyje susikibo. Vaikų jau nebebuvo. Tas vyras bandė juos skirti. L. iškvietė policiją. Ji R. pasakė, kad jis ramiai būtų, V. iš mašinos pasiėmė laužtuvą, tada R. nubėgo link skardžio ir iš ten atbėgo su pagaliu, tai pamačiusi L. iš mašinos pasiėmė kirvį. Jie tarpusavyje apsižodžiavo, veiksmų jokių nesiėmė. Tada iš devynaukščio namo išėjo L. ir V. kaimynas iš pirmo aukšto, kuris iš V. ir L. paėmė laužtuvą su kirviu, grįžo atgal į namą. T. V. su L. ir vyriškiu nuėjo prie devynaukščio namo ant suoliukų. Ji tada paskambino S. ir pasakė, kad R. policiją iškvietė. Ji atvažiavo ir jie visi trys laukė policijos. Jie tarpusavyje dar ginčijosi. Tada atvažiavo policija, visus apklausė, vietoje išsiaiškino ir visus paleido. Ji su R. ir S. nuėjo vėl prie „Trijų mergelių“, sėdėjo viršuje prie krūmų. Tada priėjo L. su V., jie visi susitaikė. Paskui buvo priėję dar, kaip suprato, to vaiko sesė, kažkoks vyriškis, paskui mama su tuo vaiku, jie visi kalbėjosi su R. Jie kalbėjosi toliau aikštelėje. Tik girdėjo, kad sakė, jog vaikui rankos pirštai buvo sužaloti. Visas konfliktas prasidėjo dėl to, kad vaikai pasižiūrėjo į apačią ir R. juos užsipuolė (b. l. 55-56).
Liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, ji kartu su sugyventiniu R. J. nuvažiavo į 6-tą fortą prie buvusio klubo „Trijų mergelių“. Ten susitiko su drauge Ž. P. Ž. buvo su dviem maždaug 7 ir 5 m. amžiaus vaikais. Jie nusipirko alaus. Prieš tai alkoholinių gėrimų nei ji, nei R. nevartojo. Jie buvo prie „Trijų mergelių“ pastato laipteliais žemyn esančioje mūrinėje aikštelėje. Aikštelėje jie sėdėjo, gėrė alų. Jiems besėdint, ėjo pro šalį maždaug 13-14 m. amžiaus 4-5 vaikai. Jie kažką pasakė R., bet R. įsižeidė. Jis supyko ir užbėgo link jų. Jos su Ž. iš pradžių liko. Girdėjo rėkaujant R. Galvodama, kad nebūtų jokių peštynių, norėdama apraminti R., ji kartu su Ž. užlipo laipteliais į viršų. Kai užlipo į viršų matė, kad vienas vaikas, t. y. berniukas ant šaligatvio buvo pargriuvęs ant žemės, ant šono. R. stovėjo šalia. Jos priėjo prie R. ir jam sakė, ko jis stumdo tą vaiką. Daugiau vaikų aikštelėje nematė, visi jau buvo išsibėgioję. Ji berniuko paklausė, ar jam nieko neskauda, ar viskas gerai, ar nesusižeidė. Vaikas atsakė, kad viskas gerai. Vaikas buvo išsigandęs, nesimatė, kad būtų sužalotas. Ant vaiko sumušimo ar sužalojimo žymių nesimatė. Tada atėjo vienas jai nepažįstamas vyras, kuris paklausė, kas čia vyksta. R. jam pasakė, kad eitų ir nesikištų. Paskui atėjo iš matymo pažįstama L. ir dar vienas vyras. R. ir tas pirmas vyras susikibo, pradėjo stumdytis, o tas antras vyras atėjo jų skirti. Kiek atsimena, tas berniukas jau buvo nuėjęs. K. R. vaikėsi vaikus po aikštelę, ji nematė. Kaip berniukas nukrito, ji nematė, matė, jau kai jis gulėjo ant žemės. Ji nematė, kad R. tam berniukui suduotų. Pirmas vyras ir L. atbėgo ginti vaiko, klausė, ko jis lenda prie to vaiko. K. R. susimušė su tuo vyru, L. iškvietė policiją dėl muštynių su jos vyru. Atėjus antram vyrui, R. su pirmu vyrų išskyrė. Tada ji su R. ir Ž. buvo kieme, o L. ir tiedu vyrai buvo taip pat kieme. Kažkuris pasiėmė laužtuvą, kirvį, R. nubėgęs pasiėmė kažkokį pagalį. Jie tik pasigąsdino ir viskas. Ji su Ž. R. visą laiką ramino. Jis rėkavo, buvo piktas, agresyviai nusiteikęs. R. su tuo vyru žodžiais konfliktavo, L. taip pat kišosi, Ž. jai atsakė, kad nesikištų. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, prie jų buvo nuėjęs R., ką kalbėjo, negirdėjo. Paskui jie išvažiavo. Jie toliau nuėjo prie „Trijų mergelių“ aikštelėje, sėdėjo. Matė, kad buvo atėjęs tas pats berniukas, kaip suprato su mama. Jie bendravo su R. Ką kalbėjo, negirdėjo. Matė, kad buvo ir daugiau žmonių, visas ratukas, bendravimas nebuvo konfliktiškas, bent jau neatkreipė dėmesio, kad šūkautų, pyktųsi. R. jai pasakojo, kad vaiko nemušė, tik koją jam pakišo (b. l. 58-59).
Liudytojos A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-10-04 apie 18.30 val. namo grįžo jos sūnus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris jai pasakė, kad jį kažkas kieme sumušė netoli M. Riomerio g. 35 namo (netoli buvusio baro). Su sūnumi, dukra ir žentu ten nuvyko ir rado apie 5 asmenis (1 moterį ir 4 vyrus). A. J. pasakė, kad iškvies policiją, tačiau jie sakė, kad nebijo ir kadangi jie visi buvo neblaivūs, jie nuvyko į Kauno klinikas, o dėl streso neiškvietė policijos. Klinikose jos sūnui konstatavo galvos, rankos, kojos ir pilvo sumušimus. Sūnus jai klinikose papasakojo, kad konfliktas kilo toje vietoje, kurioje jie buvo nuvykę, tarp jo ir vyriškio, kuriam apie 21 m., sūnus iš matymo juos pažįsta, tačiau vardų ir pavardžių nežino. Konfliktas kilo, nes jos sūnus pasakė: „kas yra“, tuo metu jis taip pat buvo su 2 draugais L. I. ir Roku (b. l. 23).
2015-10-04 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiojo patrulio S. R. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo, kuriame nurodyta, kad 2015-10-04 prie kavinės „Trys mergelės“ mušasi du vyrai. Prie M. Riomerio g. 35 pažymėto namo juos pasitiko L. G. ir paaiškino, kad tarp jos sugyventinio V. P. ir iš matymo žinomo asmens įvyko žodinis konfliktas ir apsistumdymas. Šiuo metu niekam pretenzijų neturi (b. l. 10).
2016-02-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G333/2016(02), kurioje nurodyta, kad A. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 61).
2015-10-22 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas L. G. skambučio garso įrašas. Iš jo matyti, kad 2015-10-04 L. G. pranešė, jog suaugęs vyras įspyrė vaikui, dabar puola jos vyrą (b. l. 75-77).
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 str. 1 d. aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014).
Įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu ir panašiai. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas.
Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-303/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Tačiau, net ir nustačius, kad kaltininko veiksmai pasireiškė vienu ar keliais aptartais alternatyviais būdais, taikant BK 284 str. 1 d. taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.
Nagrinėjamu atveju paties kaltinamojo, nukentėjusiojo A. J., liudytojų V. P., L. G., R. K., A. U., Ž. P., S. S. duotais parodymais nustatyta, kad R. V. 2015-10-04 apie 18 val. 30 min. veikė viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie M. Riomerio g. 37 namo, Kaune. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, šioje vietoje jis kitų žmonių akivaizdoje smurtavo nepilnamečio A. J. atžvilgiu, smurtas pasireiškė nepilnamečio pargriovimu bei spardimu. Be to, nukentėjusiojo atžvilgiu ir jam į pagalbą atbėgusių kitų asmenų V. P. ir L. G. atžvilgiu kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, kai ėmė juos stumdyti. Todėl tokios aplinkybės, rodančios, kad kaltinamasis smurtavo viešoje vietoje prieš nepilnametį, be to, elgėsi agresyviai ir nukentėjusiajam į pagalbą atskubėjusių asmenų atžvilgiu, neabejotinai patvirtina, kad ši kaltinamojo veika, kurios pasėkoje buvo nežymiai sutrikdyta nepilnamečio A. J. sveikata, peržengė privataus konflikto ribas, nes buvo kilęs pavojus ne tik minėtam nukentėjusiajam, bet ir jam į pagalbą atskubėjusiems bei kitiems aplinkiniams asmenims. Tai, kad R. V. veikė iš tiesų nusikalstamai pavojingai patvirtina ir tai, kad įvykio metu buvo kviečiama ir policija. Tiek pats nukentėjusysis, tiek ir aplinkiniai asmenys patyrė išgąstį, buvo šokiruoti ir pažeminti kaltinamojo veika. Tai įrodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka tokia kaltinamojo veika buvo realiai sutrikdyta.
Svarbu paminėti ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014).
Nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai patvirtina, kad susidariusiose situacijose kaltinamasis elgėsi aiškiai neadekvačiai, agresyviai ir nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai, nes dėl aiškiai menkavertės dingsties (jo manymu, netinkamo A. J. bendravimo su juo ir dėl to įvykusio apsižodžiavimo) ėmėsi smurtinių veiksmų prieš A. J. Jo atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, pasivijęs pargriovė jį bei spardė kojomis, ko pasėkoje nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis R. V. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-303/2014). Taigi, BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-303/2014). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).
Todėl nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų R. V. ėmė elgtis įžūliai bei smurtauti viešoje vietoje. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jis elgėsi įžūliai, smurtavo nukentėjusiojo bei kitų asmenų atžvilgiu viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai.
Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad R. V. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. V. pripažinti kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas jau anksčiau teistas, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimą, turėdamas neišnykusį teistumą. Parenkant bausmės rūšį, taip pat dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. V. dirba.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės (laisvės apribojimo) dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio vidurkiui.
Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką).
Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad R. V. Kauno apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžiu buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 MGL bauda. Antstolės Rimos Gražienės 2016-03-17 rašte nurodyta, kas iš R. V. vykdant minėtą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-819-246/2014 yra išieškota ir pervesta 184,16 Eur (b. l. 103). Tai reiškia, kad ši bausmė iki šiol nėra visiškai atlikta.
Kaltinamojo veika šioje byloje padaryta yra 2015-10-04, tai yra bausmės, paskirtos 2014-03-07 vykdymo metu. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina pagal BK 64 str. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 str. 1 d.).
Kadangi, kaip šiuo atveju matyti iš kaltinime nurodytos veikos padarymo datos, R. V. kaltinamas padaręs naują nusikalstamą veiką neatlikęs paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs visos minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, turi bausmes subendrinti. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė už bausmę, paskirtą šioje byloje, tai prie jos turės būti pridėta visa arba dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jeigu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bus didesnė už neatliktos bausmės dalį pirmojoje byloje, tai prie jos turės būti pridėta visa arba dalis neatliktos bausmės pirmojoje byloje.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 71,87 Eur turtinės žalos priteisimo iš R. V. (b. l. 29). Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys dėl žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidų, yra pagrįstas ir įrodytas ieškovo pridėtais prie ieškinio dokumentais, taip pat ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 1 (vieną) mėnesį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuonerių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 1 (vieną) mėnesį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta bausme – nesumokėta bauda, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuonerių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 1 (vieną) mėnesį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, ir 5 MGL (188,30 eurų) baudą.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti jos naudai iš R. V. iš viso 71,87 (septyniasdešimt vieną eurą 87 ct) turtinės žalos atlyginimo.
R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradėjimo. Pradėjus vykdyti bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Kompaktinį diską su garso įrašu, esantį byloje (b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.