- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-21
- Bylos Nr.
- e2VP-49004-905/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., D. K.
- Skolininkas
- A. K.
- Kreditorius
- BĮ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., D. K. ir antstolis A. B..
Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui A. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. K. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).
Pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-123/2012 antstolis A. Bublys vykdo 9412,65 Eur skolos išieškojimą iš skolininko A. K. išieškotojui BĮ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Iš antstolio 2016 m. spalio 17 d. siūlyme nustatytų aplinkybių matyti, kad vykdymo proceso metu areštuotas, be kita ko, suinteresuotiems asmenims A. K. ir D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). Nurodytu siūlymu antstolis pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
CPK 593 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos lemia, jog pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos ir tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). <...> tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Darytina išvada, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikytina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), abiems sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas – nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. K. priklauso 1/2 dalis areštuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį nenustatoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Atsižvelgdamas į nurodytą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę ir šia nutartimi nustatydamas, kad A. K. nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, teismas nenustatinėja naudojimosi šiuo nekilnojamuoju daiktu tvarkos, juolab kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į A. K. priklausančią idealiąją nuosavybės dalį, t. y. varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta žemės sklypo dalis, bet ir nuosavybės teisė į idealiąją 1/2 dalį šio turto.
Prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 (viena antroji) dalis antstolio areštuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.