- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1-390-486/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54660-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Domantas Skebas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teistas 2015-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 227 str. 2 d., paskirta 13 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK ) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. 2017 m. spalio 20 d., apie 18.54 val., Vilniuje, V. G. gatvėje nuo Ozo gatvės pastato Nr. 14 iki Ozo gatvės pastato Nr. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,26 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą veiką bei parodė, kad 2017-10-20, apie 19.00 val., tikslaus laiko nepamena, jis, kartu su iš matymo pažįstamu asmeniu, važinėjosi automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo tas pažįstamas asmuo. Jis jo tikslių duomenų nežino, susipažino tik tą patį vakarą kai gėrė alkoholį Jeruzalėje, netoli parduotuvės „Maxima“. Jis tą vakarą buvo susipykęs su mergina, jautėsi įskaudintas, todėl gėrė degtinę, pavadinimo nepamena. Išgėrė apie pusę butelio degtinės, t.y. apie 250 ml. Bendraujant su naujuoju pažįstamu, šis pasiūlė pasivažinėti jo automobiliu. Jis jam nepasirodė girtas ir tikino jį, kad daug negėrė, todėl gali vairuoti. Jis sėdėjo keleivio sėdynėje, o vairavo tas naujas pažįstamas. Jis pats tą vakarą neketino vairuoti. Jie važinėjosi Jeruzalės, po to „Ozo“ rajone, kur tiksliai, E. K. nepamena. Važiuojant V. G. gatve, vairuotojas nesuvaldė automobilio ir kairės pusės šonu, berods veidrodėliu, atsitrenkė į priparkuotą automobilį, kurio markė, kiek pamena irgi „BMW“. Po susidūrimo jo automobilį vairavęs asmuo staigiai išlipo iš jo automobilio ir pradėjo bėgti link „Ozo“ prekybos centro. Jis suprato, kad šis šalinasi iš įvykio vietos ir todėl gali likti neteisingai apkaltintas, kad tai jis sukėlė eismo įvykį. Be to, išsigando, kad nebus iš ko reikalauti atlyginti žalą už abiejų automobilių sugadinimą. Jis norėjo vytis bėgantį vairuotoją, bet dėl girtumo ir neįgalumo (ankščiau turėjo širdies operaciją) negalėjo to padaryti. Tuomet jis spontaniškai nusprendė vytis šį asmenį savo automobiliu. Atsisėdo į vairuotojo vietą, ir pradėjo vairuoti savo automobilį. Nuvažiavo link prekybos centro „Ozas“ ir pradėjo toje vietoje važinėti, ieškodamas pabėgusio vairuotojo. E. K. šiuo metu supranta, kad pasielgė netinkamai, kad turėjo susilaikyti nuo vairavimo, nes buvo neblaivus. Tačiau tuo metu buvo sutrikęs ir supykęs dėl vairuotojo elgesio, todėl pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai. Įsukus į prekybos centro „Ozas“ aikštelę, netikėtai sprogo jo automobilio kairė padanga, todėl automobilį staigiai sumėtė į kairę. Automobilio kaire puse jis atsitrenkė į prekybos centro sieną. Kaip vėliau sužinojo iš prekybos centro darbuotojų, žala sienai nėra padaryta. Jis sustojo netoliese, išlipo ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Jis buvo susinervinęs dėl pabėgusio vairuotojo ir trukdymo jį gaudyti, todėl galėjo kivirčytis su apsaugos darbuotojais. Prieš pradėdamas vairuoti jis žinojo, kad yra neblaivus, bet nežinojo, kad alkoholio kraujyje yra tiek daug. Šiuo metu padaręs teigiamas išvadas ir alkoholio iš viso nevartoja.
Taigi kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. K. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Ž. parodė, kad 2017-10-20, apie 19.30 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu E. I. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, jog Vilniuje, Ozo g. 18, prekybos centro OZAS automobilių stovėjimo aikštelėje, -1 C aukšte, įtariamai neblaivus vairuotojas automobiliu BMW, atsitrenkė į sieną, taip pat vairavimu kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, apsaugos darbuotoja S. G. paaiškino, kad automobilio vairuotoją sulaikė. Apsaugos poste rado vairuotoją E. K., gim. 1994-01-15, kurio kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Alkoholio matuokliu buvo nustatytas jo girtumas - 2,46 promilių. Jie pristatė E. K. į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginį paimti, po to tolimesniam aiškinimuisi į Kelių policijos valdybos tarnybines patalpas, o į įvykio vietą atvykęs kelių policijos patrulių ekipažas liko aiškintis eismo įvykio aplinkybes (b.l. 22 ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad 2017-10-20, apie 20.00 val., patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu D. J.. Iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo nurodymą nuvykti į Ozo g. 18, Vilniuje, į prekybos centro Ozas - P1 parkingą dėl eismo įvykio. Nuvykus į vietą, juos pasitiko patrulių rinktinės pareigūnai AP1720, kurie nurodė, kad automobilio BMW vairuotojas A. K., parkinge važiavo prieš eismą, atsitrenkė į sieną ir pavažiavęs toliau sustojo. Tokias aplinkybes jiems nurodė apsaugos darbuotoja, sulaikiusi vairuotoją. Patrulių rinktinės pareigūnai jau buvo patikrinę vairuotoją E. K. alkoholio matuokliu ir nustatę jam 2,46 promilių girtumą. Jis apžiūrėjo automobilį BMW ir įvykio vietą, kur ant sienos matėsi braukimo žymės. Nustatė, jog automobilis BMW apgadintas ne tik iš kairės pusės, kuria duotoje kelio situacijoje kontaktavo su siena, tačiau apgadintas ir automobilio dešinysis šonas. Įvertinęs E. K. važiavimo kryptį pagal tai, per kurį įvažiavimą jis įvažiavo į parkingą, apvažiavo aplink prekybos centrą, kol V. G. gatvėje, ties prekybos centru Ozas, eismo judėjimo kryptimi rado automobilį BMW, priparkuotą gatvėje priekiu pagal tos eismo juostos važiavimo kryptį, kurio buvo apgadintas kairysis šonas. Prie šio automobilio tuo metu jau buvo atvykę jo valdytojo M. Š. iškviesti policijos patruliai, tačiau jis nurodė jiems, kad galimai šis įvykis susijęs su jų forminamu įvykiu. M. Š. jų prašymu pristatė apgadintąjį automobilį prie parkinge stovinčio E. K. automobilio BMW, kuriuos sugretinę, įsitikino, kad abiejų automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka. Įforminus įvykio medžiagą, už KET pažeidimus E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kiti patruliai pristatė E. K. į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui ir į Kelių policijos valdybos patalpas ikiteisminio tyrimo pradėjimui (b.l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. G. parodė, kad ji yra prekybos centro „Ozas“ apsaugos darbuotoja. 2017-10-20, apie 18.55 val., darbe vakarinio apėjimo metu, tik išėjusi į prekybos centro „Ozas“ -1C parkingą, išgirdo padangų cypimą. Apsisukus pamatė, kad vos kaktomuša nesusidūrė du automobiliai, nes automobilis BMW, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Antrojo automobilio markės ir valstybinio numerio nespėjo įsidėmėti, nes šis nuvažiavo. Automobilis BMW kairiuoju šonu kliudė sieną ir nuvažiavo toliau apie 100 metrų, įvažiavo į stovėjimo vietą ir vairuotojas išlipo. Ji priėjo prie vairuotojo, prisistatė, tačiau jis vengė su ja bendrauti, bandė pasišalinti. Ji vis tiek su juo kalbėjo, į tai jis bandė kažką atsakyti, tačiau kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis svyrinėjo. Po to vairuotojas įsėdo atgal į automobilį ir norėjo jį užsivesti, tačiau liudytoja paprašė atiduoti automobilio raktelius, jis neprieštaraudamas atidavė. Iškvietė policiją ir nuvedė vairuotoją į apsaugos postą. Vyriškis automobiliu važiavo vienas, keleivių salone nebuvo. Vairuotojas buvo nuvestas į apsaugos postą, o atvykus policijos pareigūnams, jiems perduotas (b.l. 28).
VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10879/2017(01) nurodyta, kad E. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,26 promilės etilo alkoholio (b.l. 19).
Pažyma iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas WBANJ71070B519932, priklauso kaltinamajam E. K., gimusiam 1994-01-15 (b.l. 14).
2017-11-13 vaizdo įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas UAB „Argus“ pateiktas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuotas kaltinamojo vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) judėjimas požeminio parkavimo aikštelėje (b.l. 31).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam E. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 7 d. kadangi jis kadangi jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad jis prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam E. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant vieną iš LR BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – baudą.
LR BK 64 ¹ numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, E. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės metu bei siekiant visuomenės saugumo, įvertinus tai, kad kaltinamasis jau yra baustas už vairavimą neblaiviam, teisės atimtos, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Teismo vertinimu, atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones paminėtam laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1 d., 2 d., konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) VIN priklauso kaltinamajam E. K., todėl šis automobilis, kaip LR BK uždraustos veikos priemonė, turi būti konfiskuotas.
Tai, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio LR BK 67 str., 72 str., gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nustatyta ir LR BK 42 straipsnio 6 dalyje. LR BK 72 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. T. B. konfiskuotino turto paėmimą valstybės nuosavybėn numato ne kaip galimybę, o kaip privalomai teismo taikomą baudžiamojo poveikio priemonę.
LR BK 72 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nenustačius LR BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (LR BK 72 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju automobilis priklauso kaltinamajam, nėra kliūčių jo konfiskuoti, vien tai, kad šiuo metu jis yra remontuojamas nesudaro pagrindo keisti konfiskavimo į konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nustatyta baudžiamąja atsakomybe už vairavimą neblaiviam, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo pobūdžio. Sutiktina su prokuroro teismo posėdyje išsakytais argumentais, kad turto konfiskavimas nėra papildoma bausmė, tai kaip priemonė atimti galimybę kaltinamajam daugiau daryti su juo nusikalstamas veikas.
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo.
2017-10-24 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, į automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas, palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas E. K. paliekamos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
voką su kompiuterine laikmena, kurioje yra vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos viršelio.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)298 str. str., 301-305 str. str., 307 str., teismas,
nusprendžia:
E. K., gimusį, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 90 MGL, 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 64 (1) str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti E. K. galutinę bausmę - 60 MGL, 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Įpareigoti E. K. baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Paskirti E. K. LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dviem) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis LR BK 72 straipsniu, konfiskuoti E. K. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas, valstybės naudai.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, į E. K. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą E. K. palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, o kaltinamojo E. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00143050, saugomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
voką su kompiuterine laikmena, kurioje vaizdo įrašas, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos viršelio.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.