Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1045-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-17
Bylos Nr.
2A-1045-302/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02273-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
R. P.
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1045-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02273-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui R. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovą R. P. su visais jam priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 1996-01-05 šios patalpos raštu Nr. P-2891 buvo paskirtos po gaisro nukentėjusiai J. P.. 1998-12-29 Vilniaus miesto meras potvarkiu Nr. 663 buvo įpareigojęs UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryti nuomos sutartį su J. P., bet ji sutarties nesudarė ir toliau gyveno šiose patalpose. 1999-01-02 J. P. mirė. Po jos mirties šias patalpas savavališkai užėmė jos vaikaitis - atsakovas R. P.. Ieškovas neturi jokių duomenų, kad atsakovas turi kokį nors teisinį pagrindą naudotis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Be to, gyvendamas šiose patalpose jis nemoka mokesčių už suteiktas paslaugas, todėl už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2010-02-28 yra susidaręs 2 393,13 Lt įsiskolinimas. Atsakovas tokiais veiksmais pažeidžia ieškovo, kaip buto savininko, teises, nes jis savavališkai užėmė patalpas.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nėra asmuo, kuris savavališkai, t. y. be nuomos sutarties, užėmė ginčo gyvenamąją patalpą. Teismas motyvavo tuo, kad atsakovo senelis N. P. ir senelė J. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno teisėtai. Pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. CK 329 straipsnio 1 dalį bei CK 331 straipsnio 2 dalį atsakovas kaip šeimos narys minėtose patalpose nuo 1996 metų apsigyveno ne savavališkai, o teisėtai. Teismas nustatė, kad atsakovas su seneliais ir savo tėvu gyveno ne tik ginčo patalpas išnuomojus atsakovo seneliams, bet dar ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atsakovas ir jo tėvas rūpinosi ir prižiūrėjo buto nuomininkus N. P. ir J. P., todėl teismas manė, jog atsakovas kaip nuomininkų vaikaitis su nuomininkais turėjo bendrą ūkį ir priskirtinas prie jų šeimos narių. Byloje nėra duomenų apie tai, ar nuomos sutartis remiantis 1996-01-25 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 99V, buvo sudaryta su N. P., tačiau 2008-12-22 Vilniaus miesto mero potvarkiu Nr. 663, nuomos sutartis manevrinio fondo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 99V „Dėl N. P. apgyvendinimo manevrinio fondo bute“, buvo pratęsta dar vieneriems metams ir UAB „Senamiesčio ūkis“ įpareigotas sudaryti su J. P. manevrinio fondo buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį vieneriems metams. Teismas konstatavo, jog tarp atsakovo ir ieškovo nuomos santykiai susiklostė apsigyvenimo pagrindu. Atsakovas, būdamas nuomininkų N. P. ir J. P. vaikaičiu ir šeimos nariu, turėjo teisę naudotis ir gyventi šiems nuomininkams išnuomotame bute, todėl konstatavo, kad savavališko naudojimosi ginčo gyvenamąja patalpa nėra. Teismas sprendė, kad ieškovas reiškia reikalavimą tuo pagrindu, kad atsakovas savavališkai, t. y. be nuomos sutarties, įsikėlė į ginčo gyvenamąją patalpą, tačiau jis, užsimindamas ieškinyje, kad atsakovas nemoka komunalinių mokesčių, t. y. turi įsiskolinimą UAB „Vilniaus vandenys“ už teikiamas paslaugas laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d., kurio dydis 2393,13 Lt, neprašo iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpos tuo pagrindu, kad atsakovas nuolat (ne mačiau kaip tris mėnesius) nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, t. y. CK 6.611 straipsnyje numatytu pagrindu. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad negali tenkinti ieškinio tuo pagrindu, kad atsakovas savavališkai užėmė ginčo patalpas (CK 6.612 straipsnis), nes nustatyta, jog ieškovas teisėtai apsigyveno ginčo patalpose. Teismas nurodė, kad jis savo iniciatyva negali keisti ieškinio reikalavimo pagrindo, nes tai yra išimtinai ieškovo teisė.

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, nesilaikė Civilinio proceso kodekso 176, 185 str. numatytos pareigos visapusiškai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovas kaip nuomininkų vaikaitis su nuomininkais turėjo bendrą ūkį ir priskirtinas prie šeimos narių, nes jis neprašė teismo nustatyti tokio fakto, be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas su N. P. ir J. P. vedė bendrą ūkį. Atsakovas nepasinaudojo teise pareikšti priešieškinį, kuriuo būtų prašęs nustatyti faktą, kad jis pripažintinas nuomininku ir su juo būtų sudaryta nuomos sutartis. Tuo tarpu teismas priėmė sprendimą peržengdamas ieškinio ribas, rėmėsi faktais, kurių ieškovas nenurodė, tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso 265 str. 2 d.

Teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo iškeldinti atsakovo CK 6.612 str. numatytu pagrindu, tačiau turėdamas duomenų, kad yra skolų, turėjo pasisakyti ar nėra pagrindo iškeldinti atsakovo kitais pagrindais, tuo tarpu teismas sprendime nurodė, kad ieškovas neprašo iškeldinti atsakovo iš užimamų patalpų tuo pagrindu, kad šis nemoka komunalinių mokesčių, nors teisinis ginčo kvalifikavimas yra teismo prerogatyva.

Pasak apelianto, į bylą pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas ne tik neteisėtai gyvena ginčo bute, bet ir nemoka už šiam butui suteiktas paslaugas, susidaręs įsiskolinimas. Pats atsakovas pripažino, kad jis nemoka komunalinių mokesčių, tokiu būdu jis pažeidžia ieškovo teises.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ginčo butas yra manevrinis, skiriamas laikinam gyvenimui, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino šios aplinkybės. Manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos buvo suteikiamos laikinam gyvenimui, ką patvirtina byloje esančios aplinkybės.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti.

Atsakovas R. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo aiškinimo ir taikymo teisės aktų, netinkamo įrodymų vertinimo. Su šiais apeliacinio skundo motyvais kolegija sutinka.

Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 6-7). 1996 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 99V nuspręsta sudegus namui Balandžių g. 31, leisti laikinai apsigyventi dviejų asmenų N. P. šeimai (jam ir žmonai) viename 37,36 kv. m. bendro naudingo ploto (gyvenamasis plotas – 20,55 kv. m.) kambaryje manevrinio fondo bute su bendra virtuve ir visais patogumais (duomenys neskelbtini). Taip pat nuspręsta įpareigoti specialios paskirties UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryti su N. P. buto nuomos sutartį vieniems metams (b. l. 48). 1998 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto mero potvarkiu Nr. 663 pratęsta manevrinio fondo buto Šopeno g. 3-8 (3), išnuomoto Vilniaus miesto valdybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 99V „Dėl N. P. apgyvendinimo manevrinio fondo bute“ J. P. (vienai), nuomos sutartis bei UAB „Senamiesčio ūkis“ įpareigota sudaryti su J. P. manevrinio fondo buto Šopeno g. 3-8(3) nuomos sutartį vieneriems metams (b. l. 13). J. P. mirė 1999-01-02 (b. l. 15). N. P. mirė anksčiau nei J. P.. Duomenų, jog su N. P. ar J. P. būtų sudaryta nuomos sutartis dėl ginčo buto, byloje nėra. 2009-08-21 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė įspėjimą R. P., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), per 12 d. geranoriškai atlaisvinti šias patalpas (b.l. 14). 2010-01-27 buto patikrinimo akte nustatyta, kad minėtas butas yra savavališkai užimtas R. P. (b.l. 16-17). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos socialinių reikalų komitetas 2010-02-23 nusprendė pritarti R. P. iškeldinimui iš savavališkai užimto socialinio būsto (b.l. 23).

Dėl ieškinio teisinio pagrindo

Nagrinėjamoje byloje teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindė Civilinio kodekso 6.612 straipsniu, tačiau šis negali būti taikomas, nes atsakovas ginčo bute apsigyveno ne savavališkai. Iškeldinti atsakovą iš buto kitu pagrindu teismas negali, nes teismas negali keisti ieškinio reikalavimo pagrindo, nes tai yra išimtinė ieškovo teisė. Teisėjų kolegija su tokiais teismo motyvais nesutinka, jie yra neteisėti ir negalėjo būti pagrindu atmesti ieškinį. Pažymėtina, jog kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Dėl to, nors ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio reikalavimo pagrindo keitimas ir atitinkamai ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R., O. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje S. N. v. R. A., bylos Nr.3K-3-29/2009;2005 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2001 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB Tauro bankas v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; kt.).

Kaip matyti iš ieškinyje dėstomų aplinkybių, ieškovas, reikalaudamas iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų, nurodė, ne tik tai, kad jos yra užimtos atsakovo savavališkai, tačiau ir tai, kad jis nemoka už butui teikiamas paslaugas už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2010-02-28. Tokiu būdu teismo negalėjo riboti ieškovo nurodyta teisės norma – Civilinio kodekso 6.612 str., nes, kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje LAB Tauro bankas v. UAB Kaišiadorių agrofirma, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; kt., 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-457/2011). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui buvo teisinis pagrindas pasisakyti ne tik dėl atsakovo iškeldinimo Civilinio kodekso 6.612 str., bet ir 6.611 str. įtvirtintu pagrindu.

Dėl pripažinimo atsakovo nuomininko šeimos nariu

Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas pripažintinas ginčo buto nuomininkų N. P. ir J. P. šeimos nariu. Kolegija su tokia teismo padaryta išvada nesutinka. Pažymėtina, kad suformuluoti ieškinio dalyką (suformuluotą materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui) ir faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas) yra ieškovo pareiga pagal Civilinio proceso kodekso 135 str. nuostatas. Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tačiau neprašė nustatyti aukščiau minėto fakto, be to, atsakovas byloje taip pat nepasinaudojo procesine teise ir nepareiškė priešieškinio (Civilinio proceso kodekso 143 str. 1 d.), kuriuo prašytų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pripažinimo jo nuomininkų šeimos nariu, todėl teismas, pasisakydamas dėl atsakovo teisinio statuso peržengė ieškinio ribas, tokiu būdu pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 265 str. 2 d. įtvirtintą draudimą sprendime peržengti byloje pareikštus reikalavimus.

Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Kaip nurodyta Civilinio kodekso 6.612 str., savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovas ginčo patalpas užėmė teisėtai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto valdyba 1996-01-25 nusprendė leisti laikinai apsigyventi dviejų asmenų N. P. šeimai (jam ir jo žmonai) viename kambaryje manevrinio fondo bute dėl to, kad sudegė namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 48). Atsakovas savo paaiškinimuose teismui nurodė, kad jis kartu su seneliais gyveno bute (duomenys neskelbtini), o sudegus šiam butui, kartu su jais ir su savo tėvu persikėlė į kambarį Šopeno g. 3-8 (3), tačiau šių aplinkybių nepagrindė rašytiniais įrodymais ir šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad ginčo bute jis apsigyveno teisėtai. Pripažinti, kad atsakovas gyvena ginčo bute teisėtai nėra pagrindo ir dėl to, jog, kaip matyti iš į bylą pateiktos 2010-02-04 pažymos apie Vilniaus miesto gyventojus (b.l. 11), joje nurodyta, kad R. P. tikrai gyvena (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kokiam tikslui yra suteikiami manevrinio fondo butai ar kitos patalpos ir neturėdama duomenų apie tai, kad tuo metu, kai sudegė namas, esantis Balandžių g. 31, Vilnius, atsakovas neturėjo kitos gyvenamosios vietos, kad su atsakovu būtų sudaryta nuomos sutartis ar kad jis kokiu nors kitu teisėtu pagrindu būtų apsigyvenęs ginčo bute, taip pat kad šiuo metu jis naudojasi ginčo butu ir negyvena kitur, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują iškeldinant atsakovą iš ginčo patalpų su visais jam priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Be to, kolegija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovas ieškinyje tik užsiminė apie tai, kad atsakovas nemoka komunalinių mokesčių už butą, tačiau neprašo iškeldinti atsakovo iš buto šiuo pagrindu. Civilinio kodekso 6.611 str. numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, tai asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, kad teismo prerogatyva teisiškai kvalifikuoti teisinius santykius, bei esant į bylą pateiktiems duomenims apie tai, kad atsakovas nemoka mokesčių už suteiktas paslaugas, t.y. neatsiskaito su UAB „Vilniaus vandenys“ už minėtam butui teikiamas paslaugas ir susidaręs 2 393,13 Lt įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2010-02-28, UAB „Vilniaus energija“ skola už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-08-31 - 3 756,59 Lt (b.l. 71), skola už būsto nuomą iki 2010-11-30 – 831,60 Lt (b.l. 70). Be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nemoka mokesčių (b.l. 77), darytina išvada, kad atsakovo neatsiskaitymas už ginčo butui teikiamas paslaugas daugiau kaip tris mėnesius yra papildoma aplinkybė konstatuojant, jog yra pagrindas jį iškeldinti iš užimamų patalpų.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos (6,75 Lt) neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) su jo visais daiktais iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teisėjai Romualda JanovičienėAlma UrbanavičienėAndžej Maciejevski