Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų, suinteresuotas asmuo M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja patikslintu skundu prašė: 1) panaikinti 2018 m. rugsėjo 28 d. antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-85-8221, 2018 m. rugsėjo 28 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S18-11094 ir įpareigoti antstolį priimti naują patvarkymą; 2) panaikinti antstolio 2018 m. spalio 8 d. patvarkymą „Dėl skolininkės prašymo netenkinimo“.

Antstolis R. Budreika 2018 m. spalio 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0085/18/01760 nustatyta, kad antstolis Regimantas Budreika 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė vykdyti 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-959-584/2017 dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su atsakovu M. P. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį 1 metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vykdomajame rašte nurodyta, kad sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 18 d. (vyk. bylos Nr. 0085/18/01760, b. l. 3). 2018-09-28 antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vyk. bylos Nr. 0085/18/01760, b. l. 5-6). Priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis 2018 m. rugsėjo 28 d. išsiuntė pareiškėjai raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos (vyk. bylos Nr. 0085/18/01760, b. l. 7-8). Raginimas pareiškėjai įteiktas 2018 m. spalio 3 d. (vyk. bylos Nr. 0085/18/01760, b. l. 8). Gavusi antstolio patvarkymus, pareiškėja tą pačią dieną pateikė prašymą antstoliui atidėti vykdymo veiksmus ir vykdomąją bylą sustabdyti, motyvuotą tuo, kad ji dėl objektyvių priežasčių šiuo metu sprendimo įvykdyti negali (vyk. bylos Nr. 0085/18/01760, b. l. 43-45). Antstolis 2018 m. spalio 8 d. patvarkymu pareiškėjos prašymą atmetė (vyk. bylos Nr. 0085/18/01760, b. l. 53-54).

Dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą

Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengi neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu.

Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2007). CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas, jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrino ir patvirtino, jog nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Teismas, ištyręs vykdomosios bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su tokia antstolio išvada. Skunde nurodytos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių pareiškėja iki šiol neįvykdė teismo sprendimo, gali būti reikšmingos sprendžiant sankcijų taikymo klausimą, tačiau nėra reikšmingos sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą.

Dėl raginimo įvykdyti sprendimą

CPK 655 straipsnio 1 dalis numato, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad raginimo įvykdyti sprendimą teisinė reikšmė – informuoti skolininką apie užvestą vykdomąją bylą, pradėtą priverstinio vykdymo procedūrą, – tai yra imperatyvaus pobūdžio priemonė, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis neturi diskrecijos teisės pasirinkti kitokį veikimo būdą, nei imperatyviai sureguliuota CPK 655-661 straipsniuose. CPK 661 straipsnyje nustatytos išimtys, kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog vykdomajame dokumente nenurodytas jo įvykdymo terminas (nurodytas tik nuomos sutarties, kurią įpareigota sudaryti, terminas), kitų išimčių taip pat nenustatyta. Todėl teismas konstatuoja, kad antstolis pagrįstai priėmė ir išsiuntė pareiškėjai raginimą įvykdyti sprendimą.

Dėl vykdymo veiksmų atidėjimo arba vykdomosios bylos sustabdymo

Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso specifika ta, jog vykdomi jau įsiteisėję teismo sprendimai, todėl vykdomosios bylos sustabdymas gali būti pateisinamas tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas, todėl CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas.

Pareiškėja nurodo, kad antstolis privalėjo atidėti vykdymo veiksmus arba sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jau yra parengusi valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, iš esmės teismo sprendimą yra įvykdžiusi, tačiau jokie tolimesni veiksmai yra nebegalimi dėl išieškotojo vengimo atvykti sutartį suderinti ir pasirašyti, o vienašališkai to padaryti pareiškėja negali.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo įpareigota sudaryti su atsakovu M. P. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį 1 metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimas, nežiūrint to, kas nurodyta vykdomajame rašte, įsiteisėjo 2017-10-23, apeliacinės instancijos teismui nutarus palikti jį nepakeistą (CPK 279 str. 1 d.). Duomenų apie tai, jog 2018-10-08 patvarkymo priėmimo metu buvo įvykdytas teismo įpareigojimas sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su atsakovu M. P., teismui nepateikta. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytų pagrindų stabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, egzistavusių 2018-10-08 patvarkymo priėmimo metu, teismas nenustatė. Todėl konstatuotina, jog antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atidėti vykdymo veiksmus ir sustabdyti vykdomąją bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 510 - 513 straipsniais,

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.