- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e1-2064-1123/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07665-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M., būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis, 2024 m. vasario 25 d., apie 00.39 val., prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,45 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. vasario 25 d., apie 14.00 val. buvo svečiuose pas savo draugą M. (pavardės ir telefono numerio nežino), adresu (duomenys neskelbtini). Kartu vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė du butelius po 0,5 litro talpos degtinės. Po to jis (L. M.) nusprendė vykti namo savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis nėra registruotas jo vardu, nes jį neseniai už 500 eurų nusipirko iš pažįstamo asmens, vardu A. (pavardės ir kontaktinių duomenų nežino). Rašytinės sutarties dėl automobilio pirkimo-pardavimo nesudarė. Kiek žino, automobilis nėra apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Jam panorus važiuoti namo, M. bandė jį įtikinti nevairuoti transporto priemonės neblaiviam, bet jis (L. M.) pats jokio alkoholio poveikio nejuto, jautėsi gerai. M. pasisiūlė važiuoti kartu. Jis (L. M.) sutiko ir jie kartu įsėdo į minėtą automobilį. Jam (L. M.) pavyko nuvažiuoti maždaug pusę kelio, kol dėl neatidumo ir alkoholio poveikio jis nuvažiavo nuo kelio į griovį netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis kartu su M. sėdėjo griovyje, o kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jis ir M. yra neblaivūs. M. automobilio nevairavo, su įvykiu nėra susijęs. Teisės vairuoti transporto priemonę jis (L. M.) nėra įgijęs. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.
Liudytoja G. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausioji patrulė. 2024 m. vasario 25 d., apie 00.21 val., patruliuodama su kolega vyriausiuoju patruliu K. P., gavo nurodymą vykti į adresu (duomenys neskelbtini), kur automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kelio į griovį nuvažiavo galimai neblaivūs asmenys. Atvykę į įvykio vietą, aptiko nuo kelio nuvažiavusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vietoje sėdėjo L. M.. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus – nerišliai kalbėjo, svirduliavo, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas. L. M. pripažino, kad vakare vartojo alkoholį – gėrė degtinę; po 2-3 valandų nuo girtavimo pabaigos sėdo vairuoti jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio į griovį, po to bandė išvažiuoti, tačiau nepavyko ir laukė draugų, kurie galėtų jo vairuojamą automobilį ištraukti iš griovio. Pasiūlius, L. M. sutiko pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Pirmuoju tikrinimu 00.39 val. L. M.nustatytas 2.45 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 00.59 val. nustatytas 2.51 promilių girtumas. Taip pat nustatyta, kad L. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
2024 m. vasario 25 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad L. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2-3 val., patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu „Alcotest“ 7510 Nr. ARKA-0039, pirmojo tikrinimo metu 00.39 val. L. M. buvo nustatytas 2,45 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 00.59 val. jam buvo nustatytas 2,51 prom. neblaivumas. Byloje esančiuose alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0039 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2023 m. spalio 17 d. patikros sertifikato Nr. 1989083 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510, Nr. ARKA-0039 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2024 m. gegužės 20 d.
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. U..
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „VW Passat 1.9 TDI“, 2003 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. vasario mėnesį buvo 1 510 Eur su PVM.
Liudytojas A. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo automobilis „Volkswagen Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas už skolas, todėl jis transporto priemonės negalėjo tiesiogiai parduoti ar perrašyti nuosavybės teise kitam asmeniui. Tačiau 2021 m. pavasarį, tikslaus laiko neatsimena, jis transporto priemonę pardavė M. L. už 1000 eurų. Maždaug po pusės metų M. L. jam papasakojo, kad jis pardavė jo (A. U.) vardu registruotą transporto priemonę E. B., kurio kontaktinių duomenų taip pat nežino. Kam kitam nuosavybės teise pateko jo (A. U.) buvusi transporto priemonė, jis nebežino. Pastaruosius trejus metus jam (A. U.) yra skiriamos baudos už įvairius KET pažeidimus, nors transporto priemonės jis nebevairuoja ir nėra jos matęs jau trejus metus. Labai prašo išregistruoti šią transporto priemonę jo vardu, kadangi (duomenys neskelbtini) neturi tokios galimybės. L. M. jis nepažįsta, bet sutinka, kad šis gali oficialiai tapti jo (A. U.) vardu registruotos transporto priemonės savininku, prašo perrašyti jo transporto priemonę oficialiai jam. Daugiau nieko papildyti negali, patvirtina, kad L. M. yra naujas jo (A. U.) transporto priemonės savininkas.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis L. M., 2024 m. vasario 25 d., apie 00.39 val., prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,45 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino L. M. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis L. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2024 m. vasario 25 d., apie 14.00 val. buvo svečiuose pas savo draugą M. ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė du butelius po 0,5 litro talpos degtinės. Po to jis (L. M.) nusprendė vykti namo savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors M. jį mėgino įtikinti nevairuoti, jis (L. M.) pats jokio alkoholio poveikio nejuto, jautėsi gerai. M. pasisiūlė važiuoti kartu. Jie kartu įsėdo į minėtą automobilį. Jam (L. M.) pavyko nuvažiuoti maždaug pusę kelio, kol dėl neatidumo ir alkoholio poveikio jis nuvažiavo nuo kelio į griovį netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jis ir M. yra neblaivūs. Tai, kad L. M. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,45 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis L. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis L. M. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (ankstesni teistumai išnykę), baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus, turintis nesumokėtų baudų, SODRA duomenimis šiuo metu dirbantis.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti kaltinamajam skiriant baudą, artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, kaltinamajam L. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (šios teisės nebuvo įgijęs), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti (susigrąžinti).. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis L. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, automobilį jis vairavo nakties metu, mieste, kur tokiu metu galėjo būti kitų eismo dalyvių, dėl savo neblaivumo vairuoto automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į griovį, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokių jo elgesio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga L. M. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Tačiau kadangi L. M. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis L. M. padarė nusikalstamą veiką, priklauso pačiam kaltinamajam. Nors iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad šio automobilio valdytoju-savininku yra įregistruotas kitas asmuo – A. U., tačiau pastarasis, apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad minėtą automobilį pardavė 2021 m. vasarį, tačiau neišregistravo automobilio. Sutinka, kad L. M. yra dabartinis automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir norėtų, kad transporto priemonė būtų perrašyta L. M. vardu. Kaltinamasis L. M. taip pat nurodė, kad automobilis yra neregistruotas jo vardu, tačiau jį neseniai įsigijo iš asmens, vardu A.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad būtent L. M. yra faktinis automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas.
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „VW Passat 1.9 TDI“, 2003 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. vasario mėnesį buvo 1 510 Eur su PVM. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo L. M. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis L. M. panaudojo šią transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nors apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo L. M. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės 2024 m. kovo 1 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam L. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, L. M. paskirti 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Paskirti L. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, L. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės 2024 m. kovo 1 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), priklausančiam L. M., palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam L. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti L. M., kad baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas)), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801).
Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.