Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1.2.3.1; 1.2.3.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.6.1; 2.3.4.9; 2.3.4.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S).

2009 m. lapkričio 2 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „G.“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Zarasų rajono apylinkės teismo 1996 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymą „Dėl amnestijos“ 2 str. nuo paskirtos bausmės atleistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veika, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. tarpusavio konflikto metu nužudė A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, o būtent: jis, 2007 m. spalio 20 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) kaime, lauke, prie UAB „M. s.“ priklausančios lentpjūvės, kilusio asmeninio konflikto metu su A. K., sudavė pastarajam tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, mažiausiai nuo vieno iš kurių, suduotų į galvą, A. K. griuvo, galva atsitrenkė į kietą žemės paviršių. A. K. nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva, kairiame žande, kraujosruva kairio žando pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimu dešinėje ausyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (kliniškai 2,5 cm storio išlaja po kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio); galvos smegenų sumušimu abiejuose kaktinėse ir kairėje smilkininėje skiltyse, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, abiejų plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, 2007 m. spalio 27 d. 5.00 val. ligoninėje mirė. Sužalojimai, konstatuoti A. K. lavone, padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais, iš jų 3 galvoje. Taip veikdamas R. S. netiesiogine tyčia nužudė A. K., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis R. S. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad norėjo padėti draugui įsigyti pamatų blokus statybai. Iš J. Š. sužinojo, kad surado fermą nugriovimui. 2007 m. pavasarį nuvažiavo kartu su J. Š. apžiūrėti fermos, kuri stovėjo prie pat A. K. namų. A. K. pasakė, kad tai jam priklausanti ferma, susitarė fermą nupirkti už 800 Lt., o A. K. paprašė rankpinigių, nes yra daug klientų, norinčių pirkti. A. K. kaltinamasis prie liudytojų davė 400 Lt., pasirašė raštelį dėl fermos pirkimo. Šiuo sandoriu buvo patenkintas. Draugai stebėjosi, kad toks pastatas, šalia kelio, niekada nebuvo nupirktas, todėl tai pasirodė įtartina, nes A. K. fermos savininko dokumentų fermos pirkimo metu neturėjo, sakė, kad jis ją gavo už pajų, o dokumentus pametė. Kaltinamasis nuvažiavo išsiaiškinti, kaimynai pasakė, kad ferma yra ne jo, o kažkokio savininko užstatyta bankui jau labai seniai, o A. K. viską išpardavinėja, ardo, griauna, jau ne vienam yra tą fermą „pardavęs“. Nuvažiavo aiškintis, A. K. tvirtino, kada tai jo ferma, o visi kiti meluoja, pasiūlė paskambinti savo seseriai, davė telefono numerį ir kaltinamasis paskambino. Sesuo pasakė, kad tai ne A. K. ferma. Kaltinamasis išvadino jį melagiu ir pareikalavo grąžinti 400 Lt. rankpinigių, kurių A. K. neturėjo, susitarė, kad grąžins pinigus dalimis. Po to 4 kartus buvo nuvažiavęs pas A. K., kurį rasdavo girtą, tačiau pinigų jis negrąžindavęs, vis žadėdavo grąžinti vėliau. 2007 m. spalio 20 d. pažįstamas G. K. paprašė nuvežti į Vilniaus oro uostą pasiimti dukrą, kuri grįžta iš Anglijos. Važiavo jis, jo žmona, G. K., jo dukra ir dukros draugė. Turėjo daug laiko, todėl privažiavus Molėtų sankryžą kilo mintis eilinį kartą užsukti pas skolininką. Sustojo prie baro, nes žinojo, kad jis ten pastovus klientas, tačiau A. K. nebuvo, o bare buvę jaunuoliai pasakė: „Tai ką, vėl prisidirbo?“ ir paklausė, gal pirko fermą. Paaiškino, kad čia ne pirmas kartas ir A. K. vieną kartą prisižais, nes vieną kartą vos neužmušė. Namuose A. K. nerado, prisiminė, kas jis būna lentpjūvėje. Užvažiavo ten, sargės paprašė pakviesti A. K.. Prie vartelių atėjo neblaivus A. K., pokalbio metu pasakė jam, kad baigtų juokauti ir tiksliai atsakytų, kada atiduos pinigus. A. K. jam griebė už atlapų, sakydamas, kad aiškiai pasakė, kad atiduos pinigus kai turės ir pats paskambins. Kaltinamasis jį atstūmė, A. K. paėjo šonu ir vėl puolė kaltinamąjį, kibo į atlapus, matė, kaip iš kišenės traukėsi peilį, negali teigti, kad ten tikrai buvo peilis, bet matė rankeną, išsikišusią iš kišenės. Kaltinamasis nieko nelaukdamas vėl jį atstūmė, jis susvyravęs pargriuvo, bet atsikėlė ir greitu žingsniu nuėjo į teritoriją, sakydamas „Aš atsinešiu pagalį ir tau parodysiu, jei nesupratai“. Nuėjo link mašinos, atsisėdo ir išvažiavo. Iš mašinos keleiviai išlipę nebuvo, bent jis išlipusių iš mašinos nematė. Nesudavė smūgio į veidą, tik atstūmė nuo savęs. Stūmė į krūtinę, bet galėjo kliūti ir į veidą. Tyrėjas aiškino, kad pastūmimas ir sudavimas yra tas pats. Kaltu prisipažįsta tik dėl to, kad A. K. pastūmė, dėl to ir atsiprašo nukentėjusiųjų, jis jo nei sužaloti, o tuo labiau nužudyti nenorėjo, labai gailisi dėl pasekmių.

Ikiteisminio tyrimo metu savo nuoširdžiame prisipažinime R. S. nurodė, kad A. K. atėjus prie mašinos ir paprašius grąžinti skolą, jis jį pasiuntė „po velnių“ ir pareiškė, kad pinigų neatiduos. Jis supyko ir iš dešinės rankos sudavė jam į veidą 2-3 kartus, jis nugriuvo ant žemės prie automobilio (T. 1, b. l. 156). Apklausiamas įtariamuoju 2007 m. spalio 30 d. paaiškino, kad A. K. paėmė jį už pakarpos priekio krūtinės srityje ir kažką krapštėsi kelnių kišenėje, jis pagalvojo, kad gali išsitraukti peilį ir gindamasis jam sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu į veido kairės pusės sritį ir jis susvyravo, suklupo, po to nubėgo į lentpjūvę šaukdamas ir visaip jį gąsdindamas (T. 1, b. l. 163). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. lapkričio 13 d., paaiškino, kad paklausus, kada bus pinigai, jis puolė jį tampyti, kažką krapštė kišenėje. Tada gindamasis sudavė delnu į kaklą ar veido sritį gal vieną kartą. Po to smūgio susvyravo kaip girtas ir nugriuvo ant dešinio šono. Ten, kur jis krito, buvo žolė, pieva. Net negalėjo pagalvoti, kad gali būti tokios sunkios pasekmės (T. 1, b. l. 166-177). Apklausiamas įtariamuoju 2009 m. vasario 4 d. paaiškino, kad atėjus A. K. paklausė: „Kaip dėl pinigų?“. Jis buvo girtas, pradėjo jam sakyti, ko jis čia važinėja, juk sakė, kad kai surinks pinigus tada ir atiduos. A. K. paėmė jį už pakarpos ir kažką krapštėsi kelnių kišenėje, pagalvojo, kad gali išsitraukti peilį ir gindamasis jam sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu į veido kairės pusės sritį, jis nugriuvo veidu į žemę, žemės paviršius padengtas skaldyta akmenų danga (T. 1, b. l. 171). Parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. parodė barą ir namą, kur ieškojo A. K., vietą prie UAB „M. s.“ lentpjūvės vartų, kur 2007 m. spalio 20 d. atvažiavo su savo automobiliu iki vartų, kur kalbėjosi su A. K., kaip A. K. sugriebė jam už atlapų, kaip kaire ranka kažko ieškojo savo kišenėje, kaip jis dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė A. K. ir kaip A. K. po smūgio pargriuvo ant žemės ( T. 1, b. l. 172-176).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. J. parodė, kad apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nieko nežino. Lankė sužalotą brolį ligoninėje, brolis A. K. nebuvo atgavęs sąmonės, ligoninės skyriaus vedėja pasakė, kad labai sunki trauma, kad jis nebeatsibus, būtų stebuklas, ruoškitės laidotuvėms. Brolį palaidojo ji, sesuo, prisidėjo vaikai. Iš kalto asmens prašo priteisti 5000 Lt. turtinei ir 75 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. parodė, kad brolį A. kartu su seserimi lankė ligoninėje, kur jis, neatgavęs sąmonės, mirė. Tik joms atvažiavus į ligoninę gydytojas pasakė, kad ruoštis laidotuvėms. Apie sužalojimo aplinkybes žino tik iš kalbų. Kartu su seserimi prašo 10 000 Lt. turtinei žalai ir 75 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Santykiai su broliu A. niekuo nesiskyrė nuo santykių su kitu broliu ir seserimi. Brolį palaidojo ji kartu su seserimi G. J..

Liudytoja V. K. parodė, kad A. K. – jos buvusio vyro brolis. Kai išsiskyrė su savo vyru, apie 4 metus buvo kartu su A. K. kaip sugyventiniai, jis jai padėdavo namų ūkio darbuose, nors gyveno atskirai. A. pas ją dažnai ateidavo į darbą, padėdavo budėti, kartais pakeisdavo. Įvykio dieną ji budėjo, A. pas ją buvo užsukęs kelis kartus, visą dieną su draugu kažkur išgėrinėjo. Vakare jai reikėjo eiti pas karves, jis turėjo ją pakeisti, atėjo apie 18.30 val., buvo išgėręs, bet nesvirduliavo. Nei dienos metu, nei jam atėjus vakare, sumušimo žymių nebuvo. Atvažiavo mašina, vaikinas paprašė pakviesti A., tas vaikinas dabar sėdi teisiamųjų suole. Ji pakvietė, A. su kaltinamuoju stovėjo ir kalbėjosi prie pat vartelių. Kalbėjosi gražiai, iš lėto, nebuvo jokio triukšmo. Pradėjo temti, todėl ji uždegė šviesas, jie kalbėjosi apie 20 min., nieko įtartino nepastebėjo. Po to išgirdo staigų mašinos durelių trenksmą ir staigų posūkį, net su cypimu, ir mašina išvažiavo. Po kokių 2 minučių įėjo A., atsisėdo, pamatė kairėje pusėje ant smakro guzą, ant rankos ir ant lūpų buvo šiek tiek kraujo. A. pasakė: „Aš su jais atsiskaitysiu“. Jis buvo atsisėdęs ant lovos, klausė, kas atsitiko, bet jis jau nieko nekalbėjo, gulėjo ant lovos, pasigirdo kriokimas, suprato, kad jam blogai ir iškvietė greitąją pagalbą, greitoji atvažiavo per 10 min., buvo vyras ir moteris, jiems ji viską papasakojo, tikrai nesakė, kad A. buvo sumuštas ryte, nes viskas įvyko vakare. Negali būti, kad jį sumušė ryte, būtų mačiusi. A. išvežė neatgavusį sąmonės, tik sakė pranešti policijai. A. blaivus būdavo retai, o išgėręs būdavo priekabus. Laidotuvėse dalyvavo, A. palaidojo seserys, ji prie laidotuvių neprisidėjo, nes seserys buvo prieš ją nusiteikusios. Ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkričio 11 d. liudytoja V. K. parodė, kad A. atsidarė duris, įėjo normaliai, matė, jog kairės pusės žandas ištinęs, ant lūpos matėsi truputis kraujo, gal jam buvo prakirsta lūpa. Jis atsisėdo ant lovos, kuri yra 1 metro atstumu nuo durų. Ji paklausė, kas atsitiko, pasakė, kad susitvarkys pats, po to abiem rankom susiėmė už galvos, pasakė „Aš mirštu“. Po to pasitraukė į kitą lovos pusę ir atsigulė ant ten buvusio atlošo, pradėjo kažkaip keistai kriokti, klausė, ar kviesti greitąją pagalbą., bet jis jai nieko neatsakė. Po to, kai A. K. įėjo į patalpą, iki to laiko, kai pradėjo keistai kriokti, praėjo 5-7 minutės. (T. 1, b. l. 60-61). Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. parodė vietą prie vartų, kur sustojo automobilis; lovą sargų patalpoje, ant kurios A. K. iš pradžių atsisėdo, po to atsigulė ir pradėjo keistai knarkti (T. 1, b. l. 62-64).

Liudytojas S. Z. parodė, kad A. K. buvo jo draugas, jie kartu gerdavo, bet ne kiekvieną dieną. Įvykio dieną jie buvo kartu, gėrė tik alų. Tą dieną A. sumuštas nebuvo, jokių sužalojimų nesimatė, veidas nebuvo patinęs. Apie 18.00 val. jie bare dar išgėrė alaus ir išsiskyrė prie lentpjūvės, A. nuėjo pas V. K. link lentpjūvės. Apie tai, kad A. buvo sumuštas ir išvežtas į ligoninę, jis sužinojo tik kitą dieną.

Liudytojas J. Š. parodė, kad užsiimdavo fermų pirkimu statybinėms medžiagoms, surasdavo pirkėjus. Kaltinamasis sakė, kad jo draugui reikėjo kažkokių blokų ir jis paprašė paieškoti Utenos rajone. Pavažinėjo ir rado fermą šalia kelio. 2007 m. pavasarį jis kartu su kaltinamuoju nuvažiavo apžiūrėti fermos. Šalia fermos gyveno A. K., kuris pasakė, kad ta ferma priklauso jam, ją gavo už pajų. R. S. susitarė su A. K., kad pirks fermą už 800 Lt., liudytojų akivaizdoje sumokėjo A. K. 400 Lt. rankpinigių, dėl to buvo surašytas raštelis. Vėliau paaiškėjo, kad ferma A. K. nepriklauso ir jis tą fermą pardavė jau ne vienam žmogui, už tai buvo net sumuštas. Paaiškėjus tokiai situacijai, R. S. pradėjo reikalauti, kad A. K. grąžintų sumokėtus 400 Lt., tačiau jų neatgavo. Liudytojas buvo palikęs savo telefono numerį A. K.. Po įvykio jam kažkas pradėjo skambinti, skambindavo girti asmenys, pradėjo jam grasinti, po to jis net pakeitė savo telefono numerį. Liudytojas paskambino R. S. ir paklausė, kas ten įvyko, ar ne jis jį sumušė, nes A. K. buvo skolingas R. S.. R. S. pasakė, kad buvo ten nuvažiavęs, aiškinosi ir jis A. K. ar pliaukštelėjo, ar susistumdė, kažką panašaus, paaiškino, kad dėl to negalėjo A. K. sužaloti. Patikėjo, kad tai A. K. ferma, nes buvo prie pat jo namų, o žmonės fermas būdavo gavę už pajus. Kai dokumentų negavo, tai tos fermos ir negriovė. Kaimo gyventojai pasakojo, kad A. K. taip nesąžiningai parduodamas pasidarydavo pinigų išgėrimui.

Liudytoja L. S., kaltinamojo žmona, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad jos vyras buvo nusipirkęs fermą draugui, po to sužinojo, kad ta ferma pardavėjui nepriklauso. Vyras norėjo atsiimti pinigus iš to žmogaus, jis su vyru važiuodami į Vilnių keletą kartų buvo užsukę pas tą vyrą, kuris pardavė fermą, jis visada būdavo išgėręs. Kai vyras klausdavo dėl pinigų, A. K. pasipiktinęs sakydavo, kad grąžins tada, kai turės, o kada turės – nesakė. Būdavo piktas dėl to, kad jie pas jį važinėdavo. 2007 m. rugsėjo mėnesį, kai buvo nuvažiavę į tą kaimą, iš gyventojų sužinojo, kad A. K. yra aferistas ir apgavikas, kad šią fermą tokiu pačiu būdu jau yra pardavęs ne vieną kartą. Įvykio dieną, 2007 m. spalio 20 d., važiavo į Vilniaus oro uostą pasitikti G. K. dukters. Pakeliui vyras užsuko pas A. K. eilinį kartą paklausti dėl pinigų. Bare ir namuose jo nerado, užsuko į lentpjūvę. Kai atvažiavo, vyras nuėjo link tvoros, atėjo moteris sargė, pakalbėjo su ja ir ji išėjo. Netrukus atėjo A. K., kurį ji jau pažinojo. Ji visą laiką sėdėjo mašinoje, o jie kalbėjosi. Ji rašinėjo SMS žinutes, junginėjo magnetolą ir į jų pokalbį nekreipė dėmesio, mašinos langai buvo uždaryti. Pakėlusi akis pamatė, kad R. S. ėjo link automobilio, o A. K. sėdėjo prie tvoros užsidengęs veidą ranka. Kai vyras atsisėdo į automobilį, nieko apie konfliktą nekalbėjo, tik sakė, kad eilinį kartą žadėjo tuos pinigus atiduot.

Liudytojas G. K. parodė, kad 2007 m. spalio 20 d. prašė R. S. nuvežti į Vilniaus oro uostą pasiimti grįžtančios dukters, nes tuo metu buvo sugedęs automobilis. Pakeliui užsuko į kažkokį kaimą, prie lentpjūvės pirmas išlipo R. S. ir kalbėjosi su vyru, jis irgi buvo išlipęs iš automobilio, parūkė, ir sėdo į automobilį. R. S. su vyriškiu kalbėjosi apie 15 min., po to jį pašaukė žmona, jis sėdo už vairo ir išvažiavo į oro uostą. Kai jis rūkė lauke, jokių šūksnių, konflikto nesigirdėjo, jie bendravo ramiai.

Liudytoja D. K. parodė, kad įvykio dieną su kitais važiavo į Vilniaus oro uostą pasitikti grįžtančios iš Anglijos sesers. Prabudusi pamatė, kad R. S. ėjo link mašinos, o vyras nukrito aukštielninkas pakaušiu į žemę, po to tas vyras atsisėdo ir pradėjo valytis galvą. Ji į tai nekreipė dėmesio, nes viskas vyko labai gražiai. Kad jie būtų susistumdę nematė. Tas vyras nukrito veidu, o ne pakaušiu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie tvoros auga žolė, o šalia, į lentpjūvės teritoriją, nutiestas žvyruotas kelias (T.1, b. l. 7-11).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 2871/07 (01), papildomų išvadų Nr. M 25/08(01) – 2781/07(01) ir M 39/08(01) – 2781/07(01) matyti, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m. sausio 22 d., mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kairiame žande; kraujosruva kairio žando ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimu dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (kliniškai 2,5cm. storio kraujosruva po kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio); galvos smegenų sumušimu abiejuose kaktinėse ir kairėje smilkinio skiltyse. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, abiejų plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Sužalojimai visumoje dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, suspaudusio galvos smegenis, dėl galvos smegenų sumušimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, konstatuoti A. K. lavone padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad galvos sumušimas, konstatuotas A. K., galėjo būti padarytas ir R. S. 2007 m. spalio 31 d. nurodytomis įvykio aplinkybėmis (t. y. suduodant nukentėjusiajam smūgį į veido kairę pusę, po to nukentėjusiajam griūnant ir galva kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar/ir plokštuma). A. K. lavone nustatyta: poodinė kraujosruva žande, kraujosruva kairio žando ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose; odos nubrozdinimas dešinėje ausyje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu; galvos smegenų sumušimas abiejuose kaktinėse ir kairėje smilkinio srityse; poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės kairėje pusėje, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje. Kraujas alkoholio nustatymui nebuvo imtas, nes A. K. 6 paras buvo gydomas stacionare (T. 1, b. l. 16 -37).

Specialistas teismo medicinos ekspertas D. F. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pagrindinė mirties priežastis yra galvos sumušimas, mirtis įvyko nuo galvos sužalojimo. Nukentėjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais, galvos sužalojimai – mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Mirtinas trauminis poveikis, sukėlęs mirtį, galėjo įvykti atsitrenkus į kietą paviršių. Griūnant iš savo ūgio aukščio ir kontaktuojant su paviršiumi viena puse, sužalojimas atsiranda kitoje, priešingoje pusėje. Tiesioginio smūgio sudavimo metu sužalojimai dažniausiai atsiranda toje pačioje pusėje. Kraujo išsiliejimas buvo virš kairio pusrutulio, kas atitinka, kad sužalojimas formuojasi priešingoje pusėje. Labiausiai tikėtina, kad mirtini sužalojimai įvyko dėl griuvimo ir atsitrenkiant pakaušiu. Jei nukentėjusysis nugriuvo ant dešinio šono, gavęs smūgį į veidą, galimas ir toks sužalojimas. Griuvo ant dešinio šono, dalinai ant priekinio paviršiaus, nes sužalojimai lokalizuojasi vienoje pusėje, vienoje plokštumoje. Jei žemė nėra puri, minkšta, užtenka griūti iš savo kūno aukščio ir galva atsitrenkti į stipriai suspaustą žemę, kad išsivystytų tokie sužalojimai. Pakaušyje paskutinis trauminis poveikis, nukentėjusysis turėjo kontaktuoti su paviršiumi, dėl kitų kraujosruvų, kurios rastos kūne, negali 100 proc. teigti, kad tie sužalojimai padaryti tik griuvimo metu arba suduodant smūgius į šias vietas, nes galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius, tiek griuvimo metu. Išgeriančių žmonių kraujagyslių sienelės pasidaro labiau trapios negu negeriančio žmogaus, todėl ta jėgos riba, kurios reikia, kad gautųsi sužalojimai, yra mažesnė. Fiksuoti sužalojimai dešiniajame žaste, krūtinėje, dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje neturi tiesioginio priežastinio ryšio su mirtimi, tai turi tik sužalojimas galvoje. Kraujosruva veido kairėje su jos projekcijoje esančia kraujosruva minkštuosiuose audiniuose vertinant galvos sužalojimą visumoje negalėjo būti padaryta griuvimo metu. Šitie sužalojimai veide šiuo konkrečiu atveju būdingi smūgio sudavimui. Kiti sužalojimai kūne galėjo būti padaryti griuvinėjant, tačiau neatmetama galimybė, kad padaryti suduodant smūgius, tačiau žalojančio daikto požymiai nekonstatuoti.

Lavono išorinio tyrimo dalyje konstatuojama, kad galvos kairėje, kaktinėje, smilkininėje, momeninėje srityje yra 25 cm. ilgio, siūtas pavienėmis siūlėmis operacinis pjūvis. Dešinės ausies kaušelio vijoklio viduriniame trečdalyje 2 × 0,5 cm. dydžio odos nubrozdinimas, pasidengęs rausvu rudu šašu, kuris yra aukščiau aplinkinės odos lygio, jo kraštai kiek atsidalinę. Kairiame žande, 1 cm. į kairę nuo kairio nosies sparnelio, blyškiai violetinė gelsvais pakraščiais 3×2,5 cm. dydžio, kraujosruva. Analogiškos kraujosruvos yra: krūtinės kairėje, V-o šonkaulio aukštyje, priekinėje pažastinėje linijoje, 5 cm. skersmens; dešinio žasto viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje 4 cm. skersmens; dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje 2,5×1 cm. dydžio; dešinio dilbio viršutinio trečdalio stipinkauliniame paviršiuje 6×4 cm. dydžio (T. 1, b. l. 18). Šie sužalojimai padaryti ne vienu smūgiu. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis neginčijamai sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį žandą, kur ir yra užfiksuota 3×2,5 cm. dydžio kraujosruva. Tačiau analogiškos kraujosruvos yra dar penkios, kitose kūno vietose, ir teismas daro išvadą, kad jos galėjo būti padarytos tokiu pat būdu, kaip ir kraujosruvos žande, tai yra smūgiuojant. Atmetamas kaltinamojo aiškinimas, kad jis pastūmė ranka į veidą tik vieną kartą. Paties kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs: savo nuoširdžiame prisipažinime rašo, kad į dešinės rankos sudavė jam į veidą 2-3 kartus, jis nugriuvo ant žemės prie automobilio. Vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad nukentėjusysis kažką krapštėsi kelnių kišenėje, pagalvojo, kad ieško peilio, todėl vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į veido kairės pusės sritį, jis nugriuvo. Skirtingi parodymai kaip nugriuvo (ant dešinio šono, veidu į žemę, aukštielninkas tai ant žolės, tai ant žemės, padengtos skaldytais akmenimis).

Į kairįjį skruostą buvo suduotas stiprus smūgis. Liudytojai V. K. parodė, kad tik išvažiavus automobiliui, po kokių dviejų minučių į sargo namelį atėjo A., atsisėdo ant lovos, pamatė kairėje jo veido pusėje ant smakro iššokusį didelį guzą. Netrukus jis prarado sąmonę, o po 10-15 minučių atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir A. K. išvežė į ligoninę. Iš nukentėjusiųjų G. J. ir S. K. parodymų bei medicinos dokumentų matosi, kad A. K. neatgavęs sąmonės 2007 m. spalio 27 d. ligoninėje mirė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

A. K. mirė nuo galvos sumušimo, kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimo abiejuose kaktinėse ir kairėje smilkininėje skiltyse, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, abiejų plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu (T. 1, b. l. 20). Teismas neatmetė galimybės, kad mirtini sužalojimai galvoje padaryti nukentėjusiajam nuo suduoto smūgio į veidą griuvus ir atsitrenkus pakaušiu (dešine dalimi) į kietą paviršių – žemę. Specialistas teismo medicinos ekspertas D. F. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais, iš jų sužalojimai galvoje – mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Mirtinas trauminis poveikis, sukėlęs mirtį, galėjo įvykti atsitrenkus į kietą paviršių. Specialistas nurodė, kad griūnant iš savo ūgio aukščio ir kontaktuojant su paviršiumi viena puse, sužalojimai atsiranda kitoje, priešingoje pusėje. Tiesioginio smūgio sudavimo metu sužalojimai dažniausiai atsiranda toje pačioje vietoje. Kraujo išsiliejimas buvo virš kairio pusrutulio, kas atitinka, kad sužalojimas formuojasi priešingoje pusėje. Specialistas tvirtina, kad labiausiai tikėtina, kad mirtini sužalojimai įvyko dėl griuvimo ir atsitrenkiant pakaušiu.

Pats kaltinamasis sutinka, kad nukentėjusysis mirė nuo jo suduoto smūgio, tačiau tvirtina, kad nužudyti ar sužaloti nukentėjusiojo nenorėjo. Teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad tarp kaltinamojo R. S. veiksmų ir nukentėjusiojo A. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai patvirtina specialisto teismo medicinos eksperto išvados ( T. 1, b. l. 16-37) ir specialisto D. F. paaiškinimai teisiamajame posėdyje, liudytojos V. K. parodymai. Teismas daro išvadą, kad nuo R. S. suduoto smūgio kumščiu A. K. į kairįjį skruostą A. K. griuvo, atsitrenkė į sutryptą žemę prie lentpjūvės teritorijos, taip patirdamas mirtį sukėlusius sužalojimus.

Nustatyta, kad R. S. tyčia mažiausiai vieną kartą smogė kumščius nukentėjusiajam į veidą – šie veiksmai valiniai, sąmoningi, yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Pagal specialisto teismo medicinos eksperto išvadas ir paaiškinimą teisme, galvos sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Ikiteisminio tyrimo metu ir pats kaltinamasis aiškino, kad į galvą kumščiu sudavė 2-3 smūgius, po to nukentėjusysis nugriuvo, vėliau, stengdamasis sušvelninti savo padėtį, pradėjo aiškinti, kad vieną kartą delnu pastūmė nukentėjusįjį į veidą, o pastarasis suklupo. Teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai kaip užimtą gynybos poziciją. Teismas kritiškai vertina ir liudytojų L. S., D. K., G. K. ir J. P. parodymus, kurie sėdėdami automobilyje, šalia kurio apie 15-20 min. vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kuris baigėsi sunkiu kūno sužalojimu (vėliau mirtimi), nieko negirdėjo ir nematė. Išvardinti liudytojai yra kaltinamojo žmona ir kaimynai, kuriuos R. S. vežė į Vilniaus oro uostą, todėl jie yra suinteresuoti bent nepabloginti kaltinamojo padėties. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad pokalbis su A. K. vyko šalia jo automobilio ir automobilyje sėdintys turėjo matyti ir girdėti, kas vyksta prie pat automobilio. Liudytojui J. Š. kaltinamasis telefonu prisipažino, kad buvo užvažiavęs pas A. K. aiškintis dėl pinigų grąžinimo, kad įpykęs pliaukštelėjo tik kartą ir išvažiavo, jis negalėjo A. K. taip stipriai sužaloti.

Smūgio sudavimo vieta – veidas (kairysis skruostas) – gyvybiškai svarbi. Kaltinamasis sudavė pakankamai stiprų smūgį, nes tuojau pat iškilo guzas ir nukentėjusysis nugriuvo ant kietai sutryptos žemės prie lentpjūvės vartų. Teismas sutinka su kaltinamojo R. S. argumentu, kad jis neturėjo tikslo nužudyti A. K., nesiekė jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis, išsilavinimas) leidžia spręsti, kad R. S., suduodamas smūgį į veidą suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikiant netiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 3 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (Kasacinės bylos Nr. 2K-224/2009, 2K-27/2009, 2K-469/2007). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltinamasis taip ir pasielgė, nes po suduoto smūgio įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo, palikdamas traumuotą A. K. nesuteikęs pagalbos.

Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, suduodamas smūgį į galvą suvokia, kad jo veiksmai pavojingi kito žmogaus sveikatai, taip pat ir gyvybei. Kadangi byloje nėra duomenų, liudijančių apie psichinius sutrikimus, teismas sprendžia, kad tai suvokė ir R. S..

Įvykio eiga, t. y. tai, kad dėl R. S. nusikalstamos veiksmo – suduoto smūgio į veidą, nukentėjusysis griuvo ir galva atsitrenkė į žemę, o toks atsitrenkimas sukėlė mirtiną A. K. sužalojimą, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga pasekmė. Tai tik patvirtina, kad kaltinamasis, kuris veikė sąmoningai, numatė nukentėjusiojo gyvybės atėmimo galimybę, todėl privalo atsakyti už kilusius padarinius.

Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tarp R. S. veikos ir atsiradusių padarinių – A. K. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent kaltinamojo suduotas smūgis lėmė tai, kad A. K. pavojingai atsitrenkė galva į žemę, o šis atsitrenkimas sukėlė sužalojimus (kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas abiejuose kaktinėse ir kairėje smilkininėje dalyje, dėl kurių įvyko komplikacijos), nuo kurių nukentėjusysis, po sužalojimo padarymo neatgavęs sąmonės, po savaitės mirė ligoninėje. Jokių pašalinių jėgų įsikišimo tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių nenustatyta, todėl kaltinamojo R. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas esant netiesioginei tyčiai.

Specialistas teismo medicinos ekspertas D. F. teigia, kad mirtiniems sužalojimams padaryti užteko vieno smūgio į veidą, nuo kurio A. K. griuvo ir galva atsitrenkė į kietą paviršių. Tačiau nukentėjusiojo A. K. kūne konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais, iš jų galvoje – mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Mirtini sužalojimai padaryti tik galvoje, jų išskirti nėra galimybės. Sužalojimai kitose kūno vietose nukentėjusiojo mirčiai jokios įtakos neturėjo, tačiau sužalojimų kiekis liudija ne kaltinamojo naudai ir darytina išvada, kad nukentėjusiajam R. S. sudavė ne vieną smūgį.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. – kaip už neatsargų gyvybės atėmimą. Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčiai būtinas požymis – kaltė – yra neatsargumas, galintis pasireikšti dviem formomis – nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerūpestingumu (Lietuvos Respublikos BK 16 str.), o BK 129 str. numatytos veikos – tik tyčia - tiesiogine arba netiesiogine (Lietuvos Respublikos BK 15 str.). Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Neatsargumo kaltinamojo veikoje nekonstatuota. Nors kaltininkas nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau pasirinko tokį veikimo būdą – smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, todėl sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi, veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. nėra pagrindo dėl aukščiau išdėstytų argumentų.

Nėra pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Po nukentėjusiojo A. K. neteisėtų veiksmų – jam nepriklausančios fermos pardavimo kaltinamajam R. S. praėjo daug laiko, kaltinamasis jau 4 kartus buvo atvažiavęs pas nukentėjusįjį atsiimti 400 Lt. sumokėtų rankpinigių, kiekvieną kartą rasdavo nukentėjusįjį neblaivų ir pastarasis vis žadėdavo sumokėti pinigus, kai jų turės, o kada turės – nežinojo. Atvykus eilinį kartą situacija niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių ir staiga labai susijaudinti dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų nebuvo jokio pagrindo.

Teismas atmetė ir kaltinamojo aiškinimą, kad smurtą prieš nukentėjusįjį pavartojo gindamasis nuo nukentėjusiojo, kuris buvo įkišęs ranką į kelnių kišenę ir ten krapštėsi, atrodo, pamatė peilio rankeną, tačiau tiksliai negali pasakyti, ar ten buvo peilis. Peilio galimas egzistavimas atsiranda tik vėlesniuose R. S. parodymuose, anksčiau jis apie peilį nieko nekalbėjo. Šią kaltinimo versiją teismas vertina kritiškai kaip netinkamą gynybos poziciją. Jokio peilio pas nukentėjusįjį nerasta, jo nerasta ir įvykio vietos apžiūros metu.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neneigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam, dėl ko pastarasis griuvo, susižalojo ir mirė, tačiau jis nei sužaloti, nei nužudyti A. K. nenorėjo. Tačiau to negalima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), nes kaltinamasis pastoviai keitė savo parodymus: tai kumščiu nukentėjusiajam į galvą sudavė 2-3 kartus, tai tik vieną kartą, o vėliau – tik delnu pastūmė, liesdamas ranka veidą, dar vėliau atsiranda nukentėjusiojo kišenėje galbūt peilis, kurį nukentėjusysis norėjo išsitraukti iš kelnių kišenės. Kaltinamasis teismui nėra nuoširdus ir nepadėjo išaiškinti padarytos veikos aplinkybių.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes, nužudytas darbingas 38 metų amžiaus žmogus, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kaltininkas nenorėjo ir nesiekė nukentėjusiojo mirties. Atsižvelgtina į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus, kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius iki nusikaltimo padarymo, jų elgesį nusikaltimo padarymo metu (nukentėjusysis A. K. pardavė kaltinamajam jam nepriklausančią fermą, į daugkartinius prašymus grąžinti 400 Lt. rankpinigių, kuriuos kaltinamasis davė nukentėjusiajam, nukentėjusysis tik atsikalbinėdavo, žadėdamas atiduoti, kai jų turės, o kada turės, jokios perspektyvos nesimatė, nes nukentėjusysis retai būdavo blaivus. Teismas šio konflikto iniciatoriumi laiko nukentėjusįjį A. K.. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis jokių įrankių nenaudojo. Smūgiai ar smūgis buvo suduoti nukentėjusiajam stovint ne ant asfalto ar betonuotos dangos, o ant žemės, kas mažina kaltinamojo kaltės laipsnį. Po padarytų sužalojimų kaltinamasis buvo visiškai abejingas pasekmėms, jokios pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Atsižvelgiama ir į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai; dirba, mokosi, kelia kvalifikaciją, neteistas ir administracinėmis nuobaudomis nebaustas, išlaiko du mažamečius vaikus. R. S., atsižvelgus į visas aplinkybes, skirtina artima minimaliai sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. 2007 m. įstatymo redakcija).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra galimybės, nes nenustatyta sąlygų visuma, būtina taikant šią įstatymo normą.

Į bausmės laiką įskaitomas kardomojo kalinimo laikas nuo 2007 m. spalio 29 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. J. ir S. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo po 5000 Lt. Teisiamajame posėdyje pateikti dokumentai, patvirtinantys laidojimo išlaidas, iš viso 4893 Lt, visos išlaidos yra protingos ir abejonių nekelia, todėl priteisiamos iš kalto asmens. Pagal CK 6.249 str. 4 d. 2 p. priteisiamos ne bet kokios, o protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Civilinio ieškovo pareiga įrodyti patirtų nuostolių dydį. Teismas pripažįsta, kad ieškovės patyrė nuostolius bažnyčios paslaugoms, duobkasiams, meistrui, laidojimo reikmėms apmokėti, jų nurodyta suma – 4893 Lt., nėra aiškiai per didelė. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“ gavo 780 Lt laidojimo pašalpą. Priteistina turtinė žala mažinama šiai sumai (4893-780=4113 Lt) ir iš kaltinamojo R. S. priteistina 4113 Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios civilinės ieškovės susitarė, kad turtinė žala būtų priteista vienai iš jų – G. J.. Toks susitarimas neprieštarauja įstatymui ir yra tenkintinas.

Nukentėjusiosios prašo G. J. priteisti 4003 Lt už paminklo pastatymą pagal 2009 m. rugsėjo 28 d. sutartį – užsakymą. Iš užsakymo – sutarties matyti, kad užsakytas paminklas, kryželis, tvorelė, antkapis, skaldelė, betonavimo ir montavimo darbai, meniniai darbai – užrašas: „A. K., 1969-2007.“ Ieškovės paaiškino, kad neturėjo pinigų paminklo pastatymui. Tačiau po A. K. mirties praėjo dveji metai, per tą laiką joks paminklas nepastatytas ir neaišku ar bus pastatytas. Užsakymas padarytas be rankpinigių, neįnešus avanso, sutartyje nenurodyta šalių atsakomybė už sutarties neįvykdymą. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad užsakant gaminį, turi sumokėti gamintojo nurodytą avansinį mokestį, ne mažesnį kaip 30 proc. užsakymo sumos. Avansas nesumokėtas. Be to, neatidėjus bylos nagrinėjimo, nėra galimybės nustatyti, kurioje konkrečiai vietoje palaidotas A. K., ar toje kapavietėje jau nepastatytas paminklas kitiems asmenims ir todėl 2 metus niekas nesirūpino paminklo pastatymu. Dėl išdėstyto, nukentėjusiajai G. J. pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės G. J. ir S. K. pareiškė civilinius ieškinius ir dėl neturtinės žalos atlyginimo po 50 tūkstančių litų, kuriuos vėliau padidino iki 75 000 Lt kiekvienai iš jų.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-526/2008).

Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravę santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliamas, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteistina tik išimtinais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinė žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2008).

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008-07-03 apžvalgos „Dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ išvadų 11 p. nurodyta, kad pritartina teismų praktikai, kad kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai). Teismui nekelia abejonių, kad brolio nužudymas sukėlė seserims dvasines kančias, jos rūpinosi brolio sveikata, lankė jį ligoninėje, kas visiškai žmogiška brolio ir seserų santykiuose. Tačiau to nepakanka pripažinti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Vien formalus giminystės fakto konstatavimas tokios teisės nesuteikia. Civilinis ieškovas privalo įrodyti, kad jį su nusikaltimo auka siejo iki mirties itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Šeimoje buvo 4 vaikai. Giminystes santykiai šioje šeimoje skyrėsi nuo įprastų šeimyninių santykių Lietuvoje. Žuvusysis A. K. keletą metų iki aptariamo įvykio gyveno su savo brolio buvusia žmona V. K., kas savaime atšaldė santykius tarp brolių ir seserų, glaudžiausi ryšiai išliko tarp seserų, ką jos ir patvirtino teisiamajame posėdyje. G. J. baigė mokslus, ištekėjo ir išvažiavo iš tėviškės dar 1972 m., o brolis A. su tėvais liko gyventi (duomenys neskelbtini). S. K. iš tėviškės išvažiavo 1978 m., ištekėjo, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) rajone, meno srityje. Kad seserys brolį lankė ir ligoninėje, jį palaidojo – tai yra žmoniška ir natūralu, o laidojimo išlaidos sudaro turtinę žalą ir atitinkamas dydis priteistinas iš kalto asmens. Teismas nenustatė, kad šioje byloje yra išimtinis atvejis, kai kompensacija už dvasines kančias gali būti priteisiama seserims. Seserų santykiai, dvasiniai emociniai ryšiai niekuo nesiskyrė nuo įprastų santykių tarp giminaičių. Civilinis ieškovės neturtinės žalos dydžius padidino nuo 50 000 Lt iki 75 000 Lt tam nenurodydamos jokio pagrindo, o infliacija nėra pagrindas neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, santykius tarp brolių ir seserų, teismas neranda pagrindo patenkinti ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jie atmestini.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. K. gydymo išlaidų, iš viso 7092,80 Lt, priteisimo iš kaltininko. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas, ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pripažinus R. S. kaltu dėl A. K. nužudymo, R. S. privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 7092, 80 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Civilinis ieškinys įrodytas (T. 1, b. l. 100-108) ir tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2007 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007 m. spalio 29 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d.

Kardomąją priemonę periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą (T. 1, b. l. 199-201) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. S. 7092,82 Lt (septynis tūkstančius devyniasdešimt du litus ir 92 centus) gydymo išlaidoms apmokėti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš R. S. 4113 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą trylika litų) G. J., gyv. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti G. J. teisę į ieškinio dėl paminklo pastatymo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

G. J. ir S. K. ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.