- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-1052-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01823-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- D. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5847-752/2020, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas 2020 m. vasario 20 d. D. S. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2YT-5847-752/2020 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų:
1.1. iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti antstoliui M. P. paskirstyti ar atlikti bet kokius kitus procesinius veiksmus su neteisėtai 2020 m. sausio 28 d. nurašytais 50,77 Eur nuo (duomenys neskelbtini) skyriuje esančios pareiškėjo banko sąskaitos (toliau – prašymas Nr. 1);
1.2. nuo šio prašymo gavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti antstoliui M. P. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 (išieškotoja J. B.), bei Nr. 0123/18/00655 (išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“) (toliau – prašymas Nr. 2);
1.3. teismui raštu įspėti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį antstolį antstolį M. P. dėl teisės aktų tyčinio ir sąmoningo pažeidinėjimo brutaliu ir cinišku būdu (toliau – prašymas Nr. 3).
1.4. antstoliui M. P. nevykdant teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo be atskiro įspėjimo, jam skirti baudą po 300,00 Eur už kiekvieną dieną, antstoliui (toliau – prašymas Nr. 4); antstoliui M. P. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (toliau – prašymas Nr. 5); antstoliui M. P. paskirti tyrimą dėl psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimo (toliau – prašymas Nr. 6) (b.l. 50-55).
2. Nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d. antstoliui pateiktame skunde, kuris antstolio buvo netenkintas ir perduotas nagrinėti Kauno apylinkės teismui, pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apylinkės teismui 2020 m. vasario 7 d. nutartimi priėmus pareiškėjo 9 ir 10 skundo reikalavimus, jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo išspręstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo D. S. prašymą Nr. 1 ir prašymą Nr. 2 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti, o prašymą Nr. 3 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atmetė, prašymus Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 atmetė (b.l. 56-57).
4. Teismas nurodė, kadangi pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas 2020 m. sausio 29 d. skunde dėl antstolio veiksmų, yra išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5389-877/2020, pakartotinai teikiamus prašymus Nr. 1 ir Nr. 2 atsisakytina priimti.
5. Įstatyme yra numatyta tik viena laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, skundžiant antstolio veiksmus – vykdymo veiksmų sustabdymas. Kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įspėti antstolį ir kt., įstatymo leidėjas nėra numatęs. Pareiškėjas neturi reikalavimo teisės prašyti taikyti tokią įstatyme nenumatytą laikinąją apsaugos priemonę – prašymą Nr. 3. Šis pareiškėjo reikalavimas nėra tinkamas laikinųjų apsaugos priemonių dalykas, skundžiant antstolio veiksmus, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
6. Atsisakius priimti pareiškėjo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2 ir atmetus prašymą Nr. 3, atmestinas ir išvestinis prašymas dėl baudos antstoliui M. P. skyrimo, antstoliui nevykdant nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl antstolio M. P. pripažinimo neveiksniu, todėl teismas neturi pagrindo spręsti psichiatrijos ekspertizės skyrimo klausimo. Byloje taip pat nėra medicininių duomenų apie sutrikusią antstolio M. P. psichinę būklę. Vien deklaratyvūs pareiškėjo pasisakymai apie neadekvatų antstolio M. P. elgesį negali būti pagrindas abejoti jo psichinės sveikatos būkle, taip pat nesudaro pagrindo teismui inicijuoti tyrimą dėl psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimo atlikti. Todėl pareiškėjo prašymai Nr. 5 ir Nr. 6 atmestini kaip nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėjas D. S. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 66-70).
9. Atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien formaliais pagrindais, kad šis klausimas jau buvo išspręstas, tačiau neįsigilino į naujas 2020 m. vasario 20 d. prašyme nurodytas aplinkybes, kurios yra įvykę po 2020 m. sausio 31 d. nutarties priėmimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašymas Nr. 3 negali būti taikomas. Netenkindamas prašymų Nr. 5 ir Nr. 6, teismas buvo šališkas. 2020 m. vasario 20 d. prašyme nurodyti objektyvūs faktai ir aplinkybės. Šiuo atveju privalo būti gautas specialias žinias turinčių specialistų ir/ar ekspertų išvados.
10. Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka antstolis M. P. nepateikė.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – raštu įspėti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį antstolį M. P. dėl teisės aktų tyčinio ir sąmoningo pažeidinėjimo, kitus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip pakartotinius, atsisakyta priimti bei atmesti prašymai dėl baudos, psichiatrinės ekspertizės ir tyrimo dėl psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimo antstoliui skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, iš esmės neturi pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta.
14. Byloje nustatyta, kad teismui pateiktame 2020 m. sausio 29 d. skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas reiškė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti antstoliui M. P. paskirstyti ar atlikti bet kokius kitus procesinius veiksmus su neteisėtai 2020 m. sausio 28 d. nurašytais 50,77 Eur nuo (duomenys neskelbtini) skyriuje esančios pareiškėjo banko sąskaitos bei nuo šio prašymo gavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti antstoliui M. P. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 (išieškotoja J. B.), bei Nr. 0123/18/00655 (išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“) (b.l. 6-15).
15. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nurodyti pareiškėjo prašymai Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5389-877/2020 buvo netenkinti (CPK 179 str. 3 d.). Pareiškėjas 2020 m. vasario 20 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai prašė taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK normose, reglamentuojančiose laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nėra nustatytas draudimas, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai reikšti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2020 m. vasario 20 d. pareikštus prašymus Nr. 1 ir Nr. 2 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau tai nekeičia esmės dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su dviem privalomomis sąlygomis, o nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
18. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo D. S. 2020 m. sausio 29 d. skundas dėl antstolio M. P. veiksmų buvo atmestas.
19. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl šaliai palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas šaliai nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-118-178/2018; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-537-302/2018).
20. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas, leidžia daryti išvadą, jog jo reikalavimai nėra preliminariai pagrįsti. Neįrodžius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikytos, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jie neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
21. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl baudos antstoliui už teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą paskyrimo.
22. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas buvo šališkas, netenkinęs pareiškėjo prašymų dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės ir tyrimo dėl psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimo antstoliui M. P. paskyrimo.
23. CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Pagal CPK 6 straipsnį teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Vykdydamas teisingumą, teismas kiekvienu atveju turi diskrecijos teisę įvertinti byloje esančius įrodymas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir priimti dėl ginčo atitinkamą procesinį sprendimą (CPK 185 str.). Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus procesinis sprendimas, nereiškia, kad teismas (ar teisėjas) yra šališkas. Tuo tarpu, jokių konkrečių duomenų ar įrodymų dėl galimo bylą nagrinėjusios teisėjos V. A. suinteresuotumo konkrečių klausimų baigtimi šioje civilinėje byloje apeliantas nepateikė (CPK 178 str.).
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl antstolio M. P. pripažinimo neveiksniu, byloje nėra medicininių duomenų apie jo sutrikusią psichinę būklę, todėl vien deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai dėl, pareiškėjo nuomone, neadekvataus antstolio M. P. elgesio negali būti pagrindu teismui abejoti antstolio psichinės sveikatos būkle ar inicijuoti tyrimą dėl psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimo atlikti.
25. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš esmės pagrįsta ir teisėta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.