Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-251-1013/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-05
Bylos Nr.
A17.-251-1013/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00009-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Jurgita Šėlienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. H.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-251-1013/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00009-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,vertėjaujant Eglei Genytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. H.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. H., (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. H. 2019 m. gruodžio 23 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 29 d. 12.14 val. (pranešimo registracijos numeris 0119000584665), 2019 m. lapkričio 23 d. 13.51 val. (pranešimo registracijos numeris 0119000631919), 2019 m. lapkričio 27 d. 18.25 val. (pranešimo registracijos numeris 0119000639645), 2019 m. lapkričio 30 d. 11.04 val. (pranešimo registracijos numeris 0119000644423), 2019 m. gruodžio 18 d. 15.49 val. (pranešimo registracijos numeris 0119000679596), 2019 m. gruodžio 20 d. 21.52 val. (pranešimo registracijos numeris 0119000684763), skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu Nr. 112 prašė policijos pagalbos žinodamas, kad pagalba jam nėra reikalinga, tyčia dėl savo asmeninių įsitikinimų ir interesų siekė užregistruoti pranešimus policijoje apie neprižiūrimus jo vaikus, dėl ko į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir tikrinant jo pateiktą informaciją pranešimai nei vienu atveju nepasitvirtino, dėl 2019 m. spalio 29 d. teismo nutarties, kurioje yra nurodytas pasimatymų laikas su vaikais nevykdymo, kurios S. H. sąmoningai nevykdo, lankosi vaikų gyvenamojoje ar buvimo vietoje ne teismo nutartyje nurodytu laiku ir nepavykus įgyvendinti savo tikslų pasimatyti su vaikais ne teismo nutartyje nurodytu laiku, kreipiasi Bendruoju pagalbos centro telefonu Nr. 112 prašydamas pagalbos žinodamas, kad ji nėra reikalinga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu S. H. nesutiko su padarytu pažeidimu. Paaiškino, kad jis skambino Bendruoju pagalbos telefono Nr. 112, kadangi vyko konfliktas, buvo pažeidimai 1,5 metų, nebuvo tinkamai reaguojama. Jis norėtų akcentuoti įvykius nuo 2019 m. spalio mėnesio. 2019 m. spalio 29 d. buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo nustatyta bendravimo su vaikais iki teismo sprendimo tvarka. Jo įsitikinimu, lankymo ir bendravimo teisės skiriasi. Minėtoje nutartyje, jo bendravimo teisės nebuvo suvaržytos ir jis turi teisę su vaikais bendrauti kada tik nori ir niekas negali sudaryti tam kliūčių. Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties iki šiandienos, jis turėjo lankymosi teises penkiems savaitgaliams, bet jo buvusi žmona pažeidė nustatytus apribojimus penkis kartus. Jis pripažįsta, kad skambino Bendruoju pagalbos centro telefonu Nr. 112, jis skambino, kadangi kai per ilgą laikotarpį neleidžiama bendrauti vaikui su tėvu, tai yra priekabiavimas prie vaiko. Kuomet jis kreipėsi į vaikų teisių apsaugos darbuotojus dėl neleidimo bendrauti su vaiku, jie sakė, kad apie tai reikėtų pranešti policijai. Jis su tuo sutiko ir todėl kreipdavosi į policiją. Reikia suprasti, kad kiekvieną atvejį, kai jis skambindavo policijai ir atvykdavo policijos pareigūnai būdavo kalbos barjeras, jis bandydavo paaiškinti situaciją, bet policininkai nesuprasdavo anglų kalbos ir beveik visada kildavo bendravimo problemos. Viskas kas yra nurodyta policijos pareigūnų, aiškiai matoma, jog yra nesusipratimas ir jie nesupranta ką jis aiškina, nekreipia dėmesio į jo nurodytus duomenis bei nesilaiko visų procedūrų. Kai jis skambina policijai, tai visada atvykus jam skirtingai aiškindavo. Kai jis kviesdavo policijos pareigūnus, jis pranešdavo apie priekabiavimą prie vaikų, kontakto neigimą. Priekabiavimas prie vaikų gali pasireikšti trimis skirtingais būdas: fiziniu smurtu, psichologiniu smurtu ir emociniu smurtu. Emocinis ir psichologinis smurtas prieš vaiką yra nusikalstama veika, todėl jis ir kreipiasi į policiją dėl nusikalstamų veikų. Be to, vaiko teisių apsaugos institucijos jam pataria skambinti policijai, nes jos jam negali padėti. Todėl jis laikosi visų jam nurodytų procedūrų. Kai jis kreipdavosi į policiją, policijos pareigūnai atvykdavo, jis net policijos pareigūnams paaiškindavo ką reikia daryti, tačiau dėl kalbos skirtumų vyksta nesusipratimai, taip ir susidarė ši situacija. Jis policijai neskambino nei vieno karto be priežasties. Dėl 2019 m. lapkričio 30 d. pranešimo, jog buvo psichologiškai smurtaujama prieš vaikus, jis tai nurodė, kadangi jo vaikai buvo 12 valandų pas buvusios žmonos seserį ir visi buvusios žmonos šeimos nariai blokavo jo bendravimą su vaikais, kai vaikai buvo jų namuose. Jam neleidžiama bendrauti su vaikais telefonu. Jis turi teisę bendrauti su vaikais telefonu, tačiau visi buvusios žmonos šeimos nariai yra užblokavę jo telefono numerį ir tai jis laiko kaip psichologinį išnaudojimą ir vaiko teisių pažeidimą. Jeigu kažkas prižiūri jo vaikus ir neleidžia su juo bendrauti telefonu, tai šiam asmeniui kyla atsakomybė už pažeidimus. Dėl 2019 m. lapkričio 23 d. pranešimo, jis policiją kvietė, nes tą dieną jis galėjo lankyti vaikus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį. Kiekvieną kartą, kai T. H. pažeidžia lankymo tvarką, jam reikia įrodymų kuriuos galėtų pateikti teismui, todėl jis kviečia policiją, kad būtų užfiksuoti šie pažeidimai. Šiuo metu kreipiasi ne tik policija bet ir antstolis. Dėl 2019 m. spalio 29 d. pranešimo policijai, jis kiekvieną kartą praneša policijai ir turi įrodymus apie tai, jog neleidžiama jam bendrauti telefonu su vaikais, tačiau policijos pareigūnai nereaguoja į jo duomenis ir jų neima.

Administracinio nusižengimo protokole yra nurodytas S. H. paaiškinimas, kad jis su pažeidimu visiškai nesutinka (b. l. 2).

Byloje pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. e2-35381-1090/2019, kuria nutarta T. H. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies; nustatyti laikiną atsakovo S. H. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. H. ir E. H. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kurią: S. H. su vaikais E. H. ir E. H. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimdamas vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos, bei grąžindamas į ieškovės gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą; kitą prašymo dalį atmesti (b. l. 4-6).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. spalio 29 d. 12.14 val. buvo užregistruota, kad iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta, jog pranešėjo buvusi žmona neįsileidžia į namus, negali prisiskambinti jai, užblokavus jo Nr. negali pasiklausti apie vaikus. GMP nereikia. Pranešė vyras, kalbantis anglų kalba. Patikrinus informaciją, informacija nepasitvirtino. Atvykus nurodytu adresu lauke stovėjo S. H., automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo T. H., nepilnamečiai vaikai: E. H. ir E. H.. Jų akivaizdoje konflikto nebuvo, abi pusės kalbėjo ramiai. S. H. paaiškino, kad T. H. jį ignoruoja, neleidžia susitikti su vaikais, smurto nebuvo. T. H. paaiškino, kad tarp jų vyksta teismas dėl vaikų lankumo, smurto nebuvo. S. H. parašė pareiškimą anglų kalba (b. l. 15).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. lapkričio 23 d. 13.51 val. buvo užregistruota, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) praneša pakartotinai. Pranešėjas laukia prie buvusios žmonos namų, šiuo metu turi dokumentus, kurių neturėjo prieš tai, patvirtinančius, jog šį savaitgalį vaikai turi būti su pranešėju. Prašo pareigūnų, kurie gerai kalbėtų angliškai. Namuose du vaikai. Patikrinus informaciją, informacija nepasitvirtino. Atvykus prie namo adresu (duomenys neskelbtini), rastas pranešėjas, kuris paaiškino, kad jo buvusi žmona neleidžia pasimatyti su dukromis. Užėjus į butą pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini) bendrauta su žmona ir dukromis, kurios paaiškino, kad nenori pasimatyti su tėvu, kadangi jis ant jų nuolat šaukia. Pranešėjui buvo paaiškinta, kad jei turės pretenzijų dėl teismo nutarties nevykdymo kreiptųsi į policiją su pareiškimu. Susiję su ROIK 0119000631642 2019 m. lapkričio 23 d. 2019 m. lapkričio 25 d. apie 09.00 val. buvo nuvykta (duomenys neskelbtini). Niekas neatidarė durų. Telefonu susisiekus su T. H. ji nurodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. pagal teismo nutartį tą savaitgalį ji turėjo perduoti vaikus savo buvusiam sutuoktiniui S. H., tačiau vaikai atsisakė vykti su S. H.. T. H. teigimu jokio smurto nebuvo. 2019 m. lapkričio 21 d. apie 11.00 val. į policijos komisariatą atvyko S. H., įvyko pokalbis, kurio metu pastarajam paaiškinta, kad dėl nesutarimų su buvusia žmona dėl susitikimų su vaikais, pastarasis gali kreiptis į teismą, tą ir žadėjo padaryti, raštiškai parašė prašymą gauti įvykio ROIK 0119000631919 kopijas (b. l. 14).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. lapkričio 27 d. užregistruota, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs vyras S. H. bando patekti į pranešėjos butą, konfliktuoja, vaikai verkia, bijo. Namuose trys nepilnamečiai. Vyrui teismo skirtos laikinosios apsaugos priemonės. Pranešėja T. H. paaiškino, kad buvęs vyras S. H. neduoda ramybės jai ir mažamečiams vaikams E. H. ir E. H.. Užėjus pas pranešėją į butą mažamečiai vaikai žaidė kambaryje, kartu su T. H. sesers sūnumi. Paklausus vaikų ar nori pasimatyti su tėčiu, vaikai žaisdami atsakė ne. Pranešėja prašė pabendrauti su vaikų tėvu, kad savo vaikus lankytų pagal teismo nutartį nurodytomis dienomis. S. H. nurodė, kad atvyko pas vaikus įsitikinti ar vaikams viskas gerai, kadangi negali prisiskambinti vaikams, nes vaiko telefonas išjungtas. Vėliau pastarasis nurodė, kad visgi vaiko telefonas šiuo metu yra taisykloje. Vaikų tėvas informuotas, kad vaikai namuose saugūs ir prižiūrėti, o jis su vaikais gali matytis teismo nurodytomis dienomis. Smurtas naudotas nebuvo, niekas nenukentėjo. Filmuota medžiaga bus įkelta į PRĮR. 2019 m. lapkričio 28 d. apie 17.00 val. T. H. pranešė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. jai vakare grįžus namo jos buvęs vyras S. H. pradėjo skambinėti į telefoną ir po maždaug valandos grįžus jos vaikams namo, jos buvęs vyras pradėjo skambinėti į duris ir agresyviai elgtis, dėl ko vaikai pradėjo verkti ir ji iškvietė policiją. 2019 m. lapkričio 28 d. apie 20.00 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini) ir iškvietė policiją tam, kad policija užfiksuotų, jo teigimu, teismo vykdomojo rašto pažeidimą, kad T. H. nesuteikia teisės jam telefonu bendrauti su vaikais. Tačiau policija sureagavo ne į jo, o į žmonos iškvietimą. Smurto požymių nenustatyta (b. l. 13).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. lapkričio 30 d. 11.04 val. užregistruota, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjas gavo informaciją, kad nurodytu adresu, viename iš butų (numerio nežino, bet vietoje galės parodyti) jo buvusios žmonos (sugyventinės) sesuo J. (pavardės nežino) psichologiškai išnaudoja du pranešėjo mažamečius vaikus (5 ir 8 m. amžiaus). Pranešėjas vyksta į vietą (bus už poros minučių), pasitiks policiją prie namo. Pranešėjas anglakalbis. Patikrinus informaciją, informacija nepasitvirtino (b. l. 11).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. gruodžio 18 d. 15.49 val. buvo užregistruota, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjas (kalba angliškai) pranešė, kad jo buvusios žmonos motina piktybiškai jam neleidžia pasimatyti su vaikais. Lauks kieme prie namo. Liet. Nr. neturi. Patikrinus informacija, 2019 m. gruodžio 19 d. buvo bendrauta su pranešėju, kuris nurodė, kad jokio smurto nebuvo, kad tarp jo su buvusia žmona vyksta ginčas dėl vaikų lankymo tvarkos. Nurodyta, kad civiliniai santykiai yra ne policijos sritis, kad dėl to reikia kreiptis į teismą (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 18 d. S. H. skundo matyti, kad jis teigia, jog pagal teismo sprendimą ir pagrindinę jo, kaip tėvo, teisę jis turi teisę bendrauti su savo vaikais kada tik nori. Nei vaikų motina, nei motinos artimieji negali kliudyti šiam bendravimui. I. ir sesuo J. buvo daugybę kartų informuotos apie šiuos pažeidimus, tačiau ir daro toliau. Šis ryšių su tėvu neigimas gali būti vertinamas kaip prievarta prieš vaikus ir jiems reikės policijos atsakymo į tai. Jo telefono numerio negalima užblokuoti, kai vaikai yra su vienu iš jų (b. l. 8).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. gruodžio 20 d. 21.52 val. užregistruota, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjas teigia, kad vaikų močiutė naudojo prieš juos psichologinį smurtą. Kalbėjo angliškai. Lauks nurodytu adresu. Patikrinus informaciją, atvykus nurodytu adresu lauke stovėjo S. H., kuris paaiškino, kad jo buvusios žmonos mama neleidžia pasimatyti su vaikais E. H. ir E. H., vaikai nekelia telefono ragelio. Susiskambinus su vaikų močiute, teigė, kad vaikai ir ji pati miega, nieko į namus neįleis. Pranešėjas nukreiptas į atitinkamas institucijas, paaiškino, kad su vaikais reikia bendrauti dienos metu, o ne kai jie miega 2019 m. gruodžio 23 d. telefonu susisiekus su I. K., kuri yra močiutė savo dukters vaikų, kuri paaiškino, kad tiek ji, tiek jos dukra labai rūpinasi mažamečiais vaikais, juos prižiūri ir tinkamai auklėja. Taip pat nurodė, kad tiek ji, tiek dukra ir pats vaikų tėvas S. H. puikiai žino ir yra susipažinę su teismo nutartimi, kurioje aiškiai yra nurodytos sąlygos dėl vaikų priežiūros ir pasimatymų laiko su jais, t. y. pranešėjas turi teisę paimti vaikus kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, tačiau šios nutarties nesilaiko, ieško vaikų be jokios priežasties kiekvieną dieną, o vos tik negavęs galimybės jų pamatyti skambina į policiją ir melagingai praneša neva vaikai yra neprižiūrimi ar skriaudžiami, ko tikrai niekuomet nėra buvę ir nebus. Iš Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate nuolat gaunamų S. H. pranešimų akivaizdžiai yra matyti, kad minėtasis tyčia melagingai skambina į policiją ir praneša nebūtus dalykus, nuolat provokuoja konfliktines situacijas, ir tokiu būdu pateikdamas melagingus pranešimus trukdo policijos darbą bei savo buvusios sutuoktinės ir jos motinos laiką, bei vaikų ramybę. Pranešimas pridedamas informacijai prie pradėtos administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl melagingų pranešimų (b. l. 11).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. gruodžio 24 d. 14.27 val. buvo užregistruota, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjas teigia, kad jo buvusi žmona šiuo metu yra namuose su jų dviem mažamečiais vaikais, neleidžia pasimatyti su pranešėju, teigia, kad vaikai patiria psichologinį smurtą. Pranešėjas laukia prie namo, pasitiks, kalba angliškai. Patikrinus informaciją nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu juos pasitiko S. H., kuris paaiškino, kad jis turi pretenzijų dėl to, kad negali susiskambinti su savo vaikais tada, kada jis to nori, kadangi jo numeris yra užblokuotas. Buvo perskaityta teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad S. H. turi teisę matytis su vaikais kas antrą savaitgalį nustatytu laiku, tačiau susisiekti telefonu gali bet kuriuo metu, kai tai netrukdo vaikų interesams. Šiandien pranešėjas neturėjo nustatyto pasimatymo su vaikais. Buvo susisiekta su vaikų senele, kuri perdavė vaikams ragelį ir jie pabendravo su savo tėvu. S. H. parašė pareiškimą, norėjo, kad minėtas įvykis būtų užfiksuotas. Pabendravus su vaikų senele telefonu, ji nurodė, kad motina šiuo metu yra darbe, o ji su vaikais namuose adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vaikai prižiūrėti ir saugūs, taip pat pasakė, kad S. H. numerį ji užblokavo, kadangi jis nuolat skambinėja, neduoda ramybės. Moteriai buvo paaiškinta, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu bet kada. Pranešėjui buvo paaiškinta, kad jis gali kreiptis į atitinkamas institucijas, jeigu turi pretenzijų dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo. Išsiaiškinta vietoje, tėvas su vaikais pabendravo, pretenzijų neturi. 2019 m. gruodžio 27 d. patikrinta, smurto artimoje aplinkoje nebuvo, tėvas S. H. nebegalėjo prisiskambinti telefonu vaikams, o tokią teisę turi. Nesusipratimas išspręstas vietoje, pranešėjas su savo vaikais, kurie svečiavosi pas močiutę susitiko, pabendravo, vaikai saugūs, pretenzijų neturi. Įvykis neturi smurto artimoje aplinkoje požymių, vyksta žodiniai nesutarimai dėl teismo nutarties, kurios pranešėjas nesupranta (b. l. 15).

Iš byloje esančio S. H. 2019 m. gruodžio 24 d. rašto matyti, kad jis praneša apie nuolatinį sprendimo pažeidimą dėl civilinės bylos Nr. e2YT-24077-981/2018 dėl labai aiškių jo bendravimo su vaikais kliūčių. Kadangi nuo šiol turi aiškiai pasakyti, ką sako, jis dalyvaus policijoje, kuri patvirtins įrodymus, kad jo telefonas užblokuotas, kai bando paskambinti kam nors iš jo buvusios žmonos ir jos šeimos, kad susisiektų ir bendrautų su savo vaikais. Jo buvusi žmona T. H., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios žmonos mama I., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios žmonos sesuo J., telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nebendraudamas su savo vaikais ir neturėdamas informacijos apie tai, kur jie iš tikrųjų yra buvusios žmonos, verčia nerimauti dėl jų psichinės sveikatos. Nori paaiškinti pagrindinę problemą trumpai. Kontaktų neigimas yra prievarta prieš vaikus. Jei jis praneša apie šią rimtą bylą policijai, jie turi surinkti įrodymus apie savo tyrimo laiką ir vietą. Neleisti jam bendrauti su vaikais ir neleisti jam pamatyti jų sprendimo yra ir psichologinė, ir emocinė prievarta prieš vaikus, ir tai yra policijos baudžiamoji byla. Jis žino, kad tai sudėtinga policijai spręsti tema, nes sunku surinkti duomenis ir įrodymus, tačiau privalo bent apsvarstyti pagrindus. Tai, kas atsitinka, vadinama tėvų susvetimėjimu. Tėvų susvetimėjimas yra strategijų rinkinys, kurį tėvai naudoja norėdami įskaudinti ir sutrikdyti vaiko santykius su kitu tėvu. Tai gali būti susvetimėjimo strategijos, įskaitant prastą kalbėjimąsi su kitu tėvu, kontakto su tėvu ribojimą, kito tėvo pašalinimą iš vaiko gyvenimo ir proto, verčiantį vaiką atmesti kitą iš tėvų, sukuriant įspūdį, kad kitas iš tėvų yra pavojingas ir taip toliau. Vienas iš tėvų niekada neturėtų slėpti vaikų nuo kitų. Įstatyme yra tam tikrų nuostatų, kuriomis siekiama užkirsti kelią vienam iš tėvų nuvilti kitą atliekant savo pareigas ir teises. Bet kuris tėvas, kuris prižiūri vaiką ir atsisako leisti kitam iš tėvų vykdyti savo pareigas ir bendravimo teises pažeisdamas teismo įsakymą ar tinkamai sudarytą tėvų atsakomybės susitarimą, turi būti kaltas dėl netinkamo elgesio ir jam turi būti skirta bauda arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Policija tiria šį reikalą vadovaudamasi policijai pateiktomis bendrosiomis nuostatomis ir Tarptautinės vaiko teisių konvencijos 49 straipsniu (b. l. 17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. J. 2019 m. gruodžio 30 d. rašte, kuriuo atsakoma į S. H. 2019 m. gruodžio 24 d. pareiškimą nurodė, kad dėl draudimo matytis su vaikais, jų lankymo ar pasimatymo tvarkos, informuoja, kad šiuo atveju tarp S. H. ir pastarojo buvusios sutuoktinės yra susiklostę civiliniai santykiai, kurie civilinio proceso tvarka yra nagrinėjami teisme. Dėl minėto įvykio, siekiant užtikrinti visapusišką ir tinkamą S. H. bendravimą su vaikais, pasimatymų su jais sąlygų nustatymą, siūlo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (b. l. 19).

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. sausio 19 d. S. H. raštų matyti, kad jis kreipėsi į policiją dėl teismo nustatytų teisių bendrauti su vaikais pažeidimo, kadangi yra blokuojamas jo telefono numeris, jis negali susisiekti su vaikais, tai, jo nuomone, laikytina prievarta prieš vaikus ir yra neteisėta.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis pažeidimas padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba jam nereikalinga. Tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka. Taigi būtina konstatuoti, kad pagalba buvo iškviesta suvokiant, kad tokio specialiųjų tarnybų pagalbos poreikio nėra (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-214-282/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-282/2018).

Teismo posėdžio metu S. H. neigė kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir paaiškino, kad tarp jo ir buvusios sutuoktinės vyksta konfliktas, buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis, kuria buvo apribotos jo teisės matytis su savo vaikais. Nors buvo apribotos teisės matytis su vaikais, bet jis turi teisę bendrauti su vaikais telefonu, tačiau visi buvusios žmonos šeimos nariai yra užblokavę jo telefono numerį ir tai jis laiko kaip psichologinį smurtą ir vaiko teisių pažeidimą. Jo teigimu, Vaiko teisių apsaugos institucijos jam patarė skambinti policijai, nes jos jam negali padėti, todėl jis administracinio nusižengimo protokole nurodytomis datomis kvietė policijos pareigūnus.

Bylos duomenų visuma patvirtina, administracinėn atsakomybėn traukiamo S. H. teiginius dėl to, kad tarp S. H. ir jo buvusios sutuoktinės T. H. yra susidariusi konfliktinė situacija dėl bendravimo su vaikais.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos byloje Nr. e2-35381-1090/2019, buvo T. H. iniciatyva prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; nustatyti, kad atsakovas turi teisę skambinti ieškovei ne daugiau kaip du kartus per savaitę, o vaikams – ne daugiau kaip du kartus per dieną; iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui lankytis su vaikais užsienyje. Minėta nutartimi buvo nutarta prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies; nustatyti laikiną atsakovo S. H. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. H. ir E. H. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kurią: S. H. su vaikais E. H. ir E. H. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimdamas vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos, bei grąžindamas į ieškovės gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą; kitą prašymo dalį atmesti.

Nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pažeidimas yra siejamas su S. H. melagingais pranešimais policijai dėl nurodytų pasimatymų laiko su vaikais nesilaikymo bei bandymais užregistruoti pranešimus apie neprižiūrimus veikus, tačiau S. H. teismo posėdžio metu akcentavo, jog jis supranta lankymo bei bendravimo tvarką ir jis kreipdavosi Bendruoju pagalbos telefono Nr. 112 iš esmės tais atvejais, kai jam nepavykdavo telefonu susisiekti su vaikais, kadangi buvo blokuojamas jo telefono numeris ir tokiu būdu, jo įsitikinimu, iš esmės pažeidžiamos vaiko teisės. Kaip matyti iš minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties turinio, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, buvo atmesta prašymo dalis, susijusi su S. H. telefoninių skambučių vaikams ir buvusiai sutuoktinei ribojimu, dėl to laikytina, kad S. H. turėdavo teisę bendrauti su savo vaikais telefonu iš esmės bet kada, išskyrus tais atvejais, kai tai kenkdavo vaikų interesams.

Būtent kilusius sunkumus bendraujant telefonu su vaikais S. H. išskyrė teismo posėdžio metu paaiškindamas susidariusią situaciją. Jis aiškindamas 2019 m. lapkričio 23 d. pranešimo aplinkybes, parodė, jog policiją kvietė, nes tą dieną jis galėjo lankyti vaikus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį, ir kiekvieną kartą, kai T. H. pažeidžia lankymo tvarką, jam reikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl jis kviečia policiją, kad būtų užfiksuoti šie pažeidimai. Jis pripažįsta, kad skambino Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, tai darė, kadangi kai per ilgą laikotarpį neleidžiama bendrauti vaikui su tėvu, tai, jo nuomone, laikytina priekabiavimu prie vaiko. Tuo tarpu dėl 2019 m. lapkričio 30 d. pranešimo, jog buvo psichologiškai smurtaujama prieš vaikus, paaiškino, kad jis tai nurodė, kadangi jo vaikai buvo 12 valandų pas buvusios žmonos seserį ir visi buvusios žmonos šeimos nariai blokavo jo bendravimą su vaikais, kai vaikai buvo jų namuose, jam neleidžiama bendrauti su vaikais telefonu. Iš šių duomenų matyti, kad S. H. kviesdavo policijos pareigūnų pagalbą dėl to, jog jam nepavykdavo telefonu susisiekti su savo vaikais arba juos prižiūrinčiais asmenimis, kurie galimai blokavo arba ignoruodavo jo skambučius (tai, kad S. H. kviesdamas policijos pareigūnus, įvardija jo bendravimo su vaikais telefonu ribojimo faktą, užfiksuota ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse), šios faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog S. H. kviesdavo policijos pareigūnų pagalbą tik dėl to, jog galėtų aplankyti ir susitikti su vaikais, siekdamas pažeisti anksčiau minėtą Vilniaus apylinkės teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką su vaikais.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas S. H. 2019 m. spalio 29 d., 2019 m. lapkričio 23 d., 2019 m. lapkričio 27 d., 2019 m. lapkričio 30 d., 2019 m. gruodžio 18 d. bei 2019 m. gruodžio 20 d. laikotarpiais skambino bendruoju pagalbos telefonu, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, t. y. tyčia melagingai kvietė pareigūnus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo apribota teisė bendrauti su vaikais, tačiau dėl objektyvių aplinkybių nepavykus susisiekti telefonu su savo dukromis, kas jam nebuvo draudžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, jis kreipdavosi į atitinkamas institucijas, tarp kurių buvo ir policija bei prašė pagalbos. S. H. įsitikinimu, jam policijos pareigūnų pagalba buvo būtina, kadangi jo buvusi sutuoktinė T. H. pažeidžia nustatytą lankymo tvarką ir jam reikia tai patvirtinančių įrodymų, kitais atvejais, jam yra ribojama galimybė susisiekti su vaikais telefonu, kad, jo įsitikinimu, laikytina priekabiavimu prie vaiko ir psichologiniu smurtu. Teismo vertinimu, nors toks kreipimasis į policijos pareigūnus nėra visiškai tinkamas teisių gynimo būdas, tačiau vertintina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. H. yra Danijos Karalystės pilietis, bendraujantis anglų kalba (ši aplinkybė užfiksuota ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse dėl 2019 m. lapkričio 23 d. pranešimo, kuriame nurodyta, jog S. H. prašo pareigūnų, kurie gerai kalbėtų angliškai), jo paties teigimu, dėl kalbos barjero jam kildavo problemos bendraujant su į įvykio vietą iškviestais policijos pareigūnais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. H. galėjo sąžiningai klysti dėl to, kokios institucijos šią pagalbą turi suteikti, jis neturėjo tyčios piktybiškai trukdyti policijos pareigūnų darbo, tokį jo elgesį sąlygojo siekis apsaugoti savo, kaip tėvo, bei mažamečių vaikų interesus. Bylos duomenimis, tai, kad susiklostę santykiai su buvusia sutuoktine turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, jam buvo oficialiai išaiškinta Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. J. 2019 m. gruodžio 30 d. raštu, atsakant į S. H. 2019 m. gruodžio 24 d. pareiškimą.

Teismas taip pat pastebi, jog visais atvejais, kai S. H. pranešdavo apie įvykį policijai, jis pasitikdavo atvykstančius pareigūnus, ką patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, jog atvykę policijos pareigūnai bendraudavo su S. H.. Šios aplinkybės suponuoja, kad S. H. veiksmuose, kai jis kviesdavo policijos pareigūnus (patį iškvietimo faktą jis pripažįsta), nebuvo tyčios sąmoningai kviesti policijos pareigūnus be priežasties. Kaip jis parodė teismo posėdžio metu, kuomet jis kreipiasi į veikų teisių apsaugos darbuotojus dėl neleidimo bendrauti su vaiku, šie sako, jog jeigu yra priekabiaujama prie vaiko, tai yra nusikalstama veika ir reikėtų pranešti policijai, jis su tuo sutiko ir todėl kreipdavosi į policiją. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad S. H. kviesdavo policiją, manydamas, jog policijos pareigūnų pagalba, jo manymu, buvo būtina, nors, teismo vertinimu, minėto pobūdžio konfliktas su buvusia sutuoktine turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Be kita ko, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis (byloje Nr. e2-35381-1090/2019) pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis buvo pasirašyta elektroniniu parašu 2019 m. spalio 29 d. 16.26 val., tuo tarpu BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, S. H. pranešimas buvo registruotas dar 2019 m. spalio 29 d. 12.14 val., todėl minėtas atsakomybėn traukiamo asmens pranešimas apie įvykį negali būti siejamas su nurodytos nutarties, kuria S. H. nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, vykdymu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo objektyviai negalėjo vykdyti minėta teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, su kurios vykdymo pažeidimu siejamas nepagrįstas policijos pareigūnų iškvietimas pagal administracinio nusižengimo protokole išdėstytą pažeidimo esmę.

Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, turi būti nustatyti visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji (tame tarpe ir pažeidėjo kaltė) administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, pradėtoji turi būti nutraukta. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinas ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – administracinėn atsakomybėn traukiamo S. H. tyčia, t. y. kad jis asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atliko. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. H. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną S. H., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Jurgita Šėlienė