Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokie­nei, dalyvaujant administracinėn atsa­ko­­­mybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, našlės, aukštesniojo išsilavinimo, dirbančios UAB (duomenys neskelbtini) kepėja, gyvenan­čios (duomenys neskelbtini), ad­­mi­nis­tracinio teisės pažeidi­mo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2013 m. rugsėjo 10 d. apie 10 val. 35 min. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patalpose, 206 kabinete, paprašė Viešo­sios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto E. S. susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš jo vietos, o grąžinusi bylos medžiagą iš bylos paėmė 1-ąjį lapą, t. y. savo paaiški­ni­mą, ir jį suplė­šė. Pareigūnui keletą kartų nurodžius to nedaryti ir perspėjus, kad už policijos parei­gūno teisė­to reikalavimo ir nurodymo nevykdymą gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn, V. Š. į teisėtus pareigūno reikalavimus nekreipė dėmesio, suplėšytą doku­men­tą susidėjo į burną ir sukramtė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. kalta neprisipažino, paaiš­kino, kad 2013-09-10 apie 10.30 val. atėjo į polici­jos komisariatą pas pareigūną E. S., dėl to, kad jai buvo surašytas admi­nistracinio teisės pažeidimo protokolas už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir advo­ka­tas liepė padaryti medžiagos kopijas. Pareigū­nas pasakė, kad kopijos bran­giai kainuoja ir neleido atsišviesti. Ji administracinės bylos rankose neturėjo, su ja nesusipa­ži­no, iš bylos jokio savo rašyto paaiškinimo nepaėmė, nes nebuvo tikslo tą daryti, kadangi visas įvykis buvo nufilmuotas. Parei­gū­nas kaž­kam skambino telefonu ir sakė, kad ji kabinete valgo dokumentą. Ji tuo mo­men­­tu nusijuokė ir juokais pasakė: duokit atsigert vandens. Prašo bylą nutraukti, nes be pareigūno E. S. parodymų nėra jokių įrodymų, kad ji tą padarė, o jos kaltė turi būti įrodyta neabejotinai.

Liudytojas E. S., dirbantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisaria­to (duomenys neskelbtini) Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyres­niuo­ju specialistu, patvirtino, kad 2013-09-10 apie 10.35 val. pas jį į kabinetą atvyko V. Š., kuri paprašė susipažinti su adminis­tra­cinio teisės pažeidimo byla, nes norėjo pasiruošti gynybai teisme. Jis padavė jai susipažinti bylos medžiagą, kurią tuo metu sudarė gal 6 lapai. V. Š. bylą skaitė prie jo stalo. Kai bylą atidavė jam ir jis pervertė lapus, V. Š. greitai išbėgo iš kabineto. Pametęs, kad trūksta jos rašyto paaiškinimo jis pasivijo V. Š. koridoriuje ir paprašė grąžinti dokumentą. Ji atsisakė grąžinti paaiškinimą, todėl jis pakvietė ją atgal į kabinetą. Sugrį­žusi į kabinetą V. Š. nepa­­k­luso jo reikalavimui grąžinti paimtą dokumentą ir ištrau­kusi jį iš rankinės suplėšė į gabalėlius. Pirmą kartą perplėšus dokumentą jis nurodė V. Š. to neda­ryti, sakė, kad už poli­ci­­jos parei­gū­no reikalavimo nevykdymą ji gali būti patraukta administra­ci­nėn atsakomybėn. V. Š. nepakluso jo reikalavimui ir toliau plėšė paaiškinimą, todėl jis iš karto apie tai informavo polici­jos komisariato viršininką telefonu. Bekalbant su viršininku kaip užfiksuoti suplėšytus dokumento gabalėlius V. Š. dokumento gabalėlius susi­dė­jo į burną, pradėjo kramtyti ir pašaipiai paprašė duoti užsigerti vandens. Jis surašė tarnybinį pranešimą dėl šio įvykio. Sunaikintame paaiškinime V. Š. buvo pripažinusi, kad jautė kaip automobiliu kliudė šiukšliadėžę ir iš įvykio vietos nuvažiavo, nes negalvojo, kad apie tai reikia pranešti policijai, o bylą nagrinėjant teisme tvirtino, kad nejautė kliudžiusi šiukšliadėžę.

Liudytojas V. V. dirbantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininku, paaiškino, kad 2013-09-10, prieš pietus jam paskambino E. S. ir pasakė, kad V. Š. suplėšė į gabalėlius savo paaiškinimą iš administracinės bylos. Jis nurodė E. S. pareikalauti, kad V. Š. nutrauktų tokius veiksmus, bet E. S. pasakė, kad to jau pareikalavo, tačiau V. Š. jo reikalavimo nevykdo. Jis patarė E. S. surašyti tarnybinį pranešimą dėl jo teisėto reikalavimo nevykdymo ir jie svarstė kaip užfiksuoti suplėšytus dokumento gabalėlius. Tačiau E. S. pasakė, kad V. Š. jau įsidėjo popieriaus gabalėlius į burną ir juos valgo. Toks atvejis liudytojo darbe yra pirmasis, todėl ir pareigūnas E. S. skambino jam, nes situacija buvo neeilinė.

2013-09-10 tarnybiniame pranešime (b. l. 4) liudytojas E. S. nurodė analogiškas aplinkybes kaip nurodytas teismo posėdžio metu.

Abejoti policijos pareigūnų parodymais ir jų sąžiningumu teismas neturi jokio pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų kokį nors interesą pakenkti V. Š.. Pareigūnai šių pažeidimų liudytojais tapo atlikdami tiesiogines savo pareigas, įvykio aplinkybes liudytojas E. S. iš karto užsfiksavo savo tarnybiniame pranešime, o pati V. Š. nenurodė jokios priežasties kodėl pareigūnai turėtų ją nepagrįstai kaltinti jeigu tokio įvykio nebuvo. Kad liudytojų parodymai nėra išgalvoti patvirtina ir tai, kad pati V. Š. pripažįsta, jog paaiškinimą dėl eismo įvykio ji rašė, tačiau jo nebuvo byloje, kurią išnagrinėjo teismas. Tai užfiksuota ir 2013-09-19 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarime, kuriuo V. Š. buvo nubausta. Iš šio nutarimo matyti, kad byloje nebuvo jokio rašytinio V. Š. paaiškinimo dėl jai surašyto protokolo, o dėl jo dingimo aplinkybių buvo nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir šioje byloje(b. l. 22-24). Dėl kiekvieno surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo byloje turi būti ir asmens paaiškinimas dėl jam surašyto protokolo. Todėl faktas, kad tokio paaiškinimo anksčiau išnagrinėtoje V. Š. byloje nebuvo, patvirtina liudytojų parodymus, kad šis paaiškinimas pačios V. Š. buvo sunaikintas. Šiuo atveju V. Š. tvirtinimas, kad jos pateiktas skrandžio tyrimas patvirtina, kad ji nevalgė dokumento (b. l. 27) nepaneigia jos kaltės, nes skrandžio tyrimas darytas po įvykio praėjus beveik septynioms valandoms, o per tokį laiko tarpą skrandžio turinyje suvalgyto popieriaus, kuris yra lengvai suyranti medžiaga, likučių galėjo nelikti. Taip pat nepagrįstas ir V. Š. tvirtinimas, kad jai nebuvo jokio tikslo naikinti įrodymą, nes tiek liudytojas E. S. patvirtino, tiek minėtas teismo nutarimas, kuriuo V. Š. buvo nubausta, patvirtina, kad eismo įvykio vaizdo įraše nebuvo matomas vairuotojas, vairavęs automobilį, ir šis įrašas negali kategoriškai patvirtinti ką vairuotojas jautė užkliudęs šiukšliadėžę. Todėl sunaikinti paaiškinimą, kuriame V. Š. buvo pripažinusi, kad vairuodama automobilį jautė kliudžiusi šiukšliadėžę ir iš įvykio vietos nuvažiavo tą žinodama, ji turėjo tikslą ir motyvą, nes dėl to jos kaltę įrodyti tapo sunkiau.

Aptarti ir įvertinti įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo, pa­tvir­­ti­na, kad V. Š., turėdama tikslą ir motyvą, nevykdė policijos pareigū­no teisėto nuro­dy­mo neplėšyti bylos dokumento ir sunaikino įrodymą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl jos veiksmai kvalifi­kuotini pagal ATPK 187 str. 2 d. ir 187² str.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole yra inkriminuotas tik vienas nusižengimas, tačiau bylos nagrinėjimo metu 2013 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) prašymas, kuriame nurodyta, kad V. Š. ne tik nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo, tačiau tuo pačiu metu ir sunaikino administracinio teisės pažei­dimo bylos įrodymą, tai yra savo pačios ranka rašytą paaiškinimą, kas atitinka ATPK 187² straips­nio dispozicijoje numatytą veiką, todėl prašoma V. Š. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d. ir 187² str. (b. l. 13).

ATPK nėra teisės normos, tiesiogiai reglamentuojančios kaltinimo kvalifikavimo pakeitimą teisme į sunkesnį, tačiau ši spraga užpildoma remiantis ATPK 249 str. 2 d. mutatis mutandis taikant Lietu­vos Res­pub­li­kos baudžiamojo pro­­ceso kodekso (toliau – BPK) normas, reg­­­la­­­men­tuojančias pa­na­šius san­­tykius. Šiuo atveju tai­kytina BPK 256 str. 2 d., pagal kurią teis­­­mas, gavęs prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, gali veiką kvalifikuoti ir pagal įstatymą, numatantį atsakomybę už sunkesnę veiką, iš anksto apie tai įspėjęs atsakomybėn traukiamą asmenį. ATPK 284 str. 2 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio tei­sės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės ak­tą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nuro­dy­­­ta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straip­s­­nį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pa­žei­dimą. Ši teisės norma leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sun­­kesnius ATPK straipsnius (Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartis admi­nis­tra­ci­nėje by­loje Nr. N575-2303/2008).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole V. Š. sufor­­mu­luotas kaltinimas patikslintinas, papildomai inkriminuojant įrodymo administracinio teisės pažeidimo byloje sunaikinimą, t. y. pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., padarymą, nes ši veika yra įrodyta minėtais įrodymais.

Siekiant išvengti neleistinų procesinių netikėtumų bei užtikrinant asmens teisės į gynybą rea­lu­­­mą, teismas, pagal analogiją taikydamas BPK 256 str. 2 d., išsiuntė administracinėn atsakomy­bėn traukiamam asmeniui prašymo pakeisti kaltinimą kopiją dar iki teismo posėdžio (b. l. 13, 18) ir ji turėjo galimybę tinkamai pasiruošti gynybai pagal papildomai pareikštą kaltinimą.

V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pobūdį (tyčiniai pažeidimai), į V. Š. as­me­­nybę (neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, teigiamai charakterizuojama), į jos šeimi­nę ir turtinę padėtį (našlė, dirba, gauna minimalų darbo užmokestį), į tai, kad nėra jos atsa­ko­­my­­bę len­­g­­­vi­­nančių ir sunkinančių ap­lin­ky­bių, vadovaujantis tei­sin­gu­mo ir protingumo krite­ri­jais, jai skirtinos ATPK 187 str. 2 d. ir 187² str. sankcijose numa­tytos minimalios baudos (ATPK 30² straips­nis). Paskirtos baudos suben­drin­tinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, paskiriant griežtesnę iš skiriamų nuobaudų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

V. Š. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., ir nubausti ją 300 Lt (trijų šimtų litų) bauda.

V. Š. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187² str., ir nubausti ją 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda.

Remiantis ATPK 33 str. nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietu­­vos Respublikos finansų ministe­rijos į biu­džeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 6030, o apskundus nu­ta­ri­mą – ne vėliau kaip per keturias­de­šimt dienų nuo pra­nešimo apie skundo nepa­ten­kinimą dienos. Pa­skirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ ter­minale. At­si­žvelgdamas į as­mens turtinę padė­tį, kitas reikš­min­­gas aplinkybes, asmens rašy­ti­niu prašymu or­ga­nas (pareigūnas) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nu­tarimo priėmimo dienos gali pa­skirtos baudos mo­kėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Asmuo, kuriam paskirtos baudos mo­kėjimas iš­dės­ty­tas per tam tikrą lai­kotarpį, jeigu pasunkėja jo ma­terialinė padėtis ar yra kitų reikš­mingų ap­lin­ky­bių, gali kreiptis į nu­tarimą priėmusį organą dėl ne­­sumokėtos baudos dalies, ne ma­žesnės kaip aš­tuo­ni šimtai litų, pa­kei­timo nemokamais viešaisiais dar­bais. Jeigu pažeidė­jas nesu­mo­ka baudos per nu­rodytą terminą, nuta­ri­mas skirti baudą siunčiamas ants­to­liui vykdyti. Baudą iš­ieš­kant ants­to­liui priverstiniu būdu, pa­žei­dė­jas taip pat turi atlyginti ir vyk­dy­mo išlaidas.

Teisėjas Ramūnas Šarka