- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- TA-397-822/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01235-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- S. T.-S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- E. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. T.-S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. T.-S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. S.) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. T.-S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN, teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose (toliau – ir Panevėžio PN). Jos sutuoktinis E. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per mėnesį gauti du pasimatymus, iš kurių vienas gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai. Tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d. pasimatymai nuotoliniu būdu nevyko, kadangi Marijampolės PN neturėjo tinkamos įrangos. Marijampolės PN į pareiškėjos skundą atsakė, kad buvo iškilusios techninės kliūtys. Tokiu būdu Marijampolės PN pažeidė pareiškėjos teises, pareiškėja pradėjo vartoti raminamuosius vaistus, pašlijo santykiai su sutuoktiniu, bendravimas nutrūko, pasimatymų nebuvimas privedė prie skyrybų, šiuo metu vyksta pareiškėjos ir jos sutuoktinio skyrybų procesas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos sutuoktinis yra E. S. atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, pareiškėjos ir nuteistojo E. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).
5. BVK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint pataisos įstaigos administracijai arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Minimalus nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų skaičius ir pasimatymų rūšis nustatyta šio Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniuose. BVK 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad prižiūrint pataisos įstaigos administracijai, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais: 1) nuotoliniu būdu - iki dviejų valandų; 2) specialiose pataisos įstaigos patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas, - iki dviejų valandų; 3) pataisos įstaigos patalpose, neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų, - iki trijų valandų.
6. Įsigaliojus BVK 94 straipsnio pakeitimams dėl nuotoliniu būdu vykstančių pasimatymų, nuteistieji kaip ir iki šiol turi teisę bendrauti internetine telefonija (vaizdo skambučiai) pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymo „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių įrengimo vidaus tvarkos taisyklių“ Nr. 1R-25, 37 punktą, šie skambučiai gali trukti iki 15 minučių (BVK 102 str.). Įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui dėl nuotoliniu būdu vykstančių pasimatymų, Marijampolės PN užtruko specialios sistemos įdiegimas užtikrinantis nuteistųjų bendravimą nuotoliniu būdu iki 2 valandų. Sutuoktiniai nuotolinius pasimatymus iki 2 val. turėjo: 2022 m. kovo 16 d., 2022 m. balandžio 22 d., 2022 m. gegužės 18 d., 2022 m. birželio 15 d., 2022 m. liepos 19 d. Be to pareiškėja su sutuoktiniu turėjo ilgalaikius pasimatymus (1 para) 2022 m. sausio 19 d. ir 2022 m. vasario 9 d. bei vaizdo skambučius trunkančius iki 15 min. Teigė, jog Marijampolės PN dėjo visas pastangas diegiant sistemą, kuri užtikrintų bendravimą nuotoliniu būdu.
Atsiliepimas
7. Atsakovo teigimu, pareiškėja su sutuoktiniu turėjo visas galimybes bendrauti, palaikyti socialinius ryšius kitais būdais, ir ne dėl Marijampolės PN neužtikrintos galimybės bendrauti nuotoliu būdu kelis mėnesius pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendravimas suprastėjo. Pareiškėja iki šiol palaiko socialinius ryšius su sutuoktiniu. Nurodė, jog teiginys, kad Marijampolės PN kalti dėl pradėto santuokos nutraukimo, yra visiškai nepagrįstas. E. S. jau 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų (dėl sutuoktinio išlaikymo, turto padalijimo ir žalos atlyginimo) išsprendimo. Santuoka šiuo metu dar nenutraukta.
8. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis yra asmenys, turintys specifinius teisinius statusus, jie atlieka laisvės atėmimo bausmes, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.
Šalies argumentai
9. Pareiškėja savo skunde prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodo, kokių išgyvenimų ji asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovo neužtikrintos teisės ir atsiradusios žalos. Nėra jokių duomenų dėl pareiškėjos moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų neįvykę nuotoliniai pasimatymai. Todėl nei pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.
10. Pareiškėjos sutuoktinis Marijampolės PN administracijai nėra teikęs nei vieno skundo, dėl neužtikrintos galimybės turėti nuotolinius pasimatymus. Be to Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjos S. T.-S. teisė pasimatyti su sutuoktiniu BVK 94 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu nuotoliniu būdu – iki dviejų valandų, buvo pažeista nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėja iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jos nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN veiksmais nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d. pažeidžiant jos teisę į nuotolinius iki 2 valandų trukmės pasimatymus su sutuoktiniu E. S..
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neturtinę žalą kildina iš to, jog 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais jai nebuvo sudaryta galimybė realizuoti teisę į du pasimatymus su sutuoktiniu nuotoliniu būdu iki dviejų valandų. Šias aplinkybes patvirtina Panevėžio PN 2022 m. birželio 15 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėjai, kuri atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio PN, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. nuotoliniai pasimatymai su sutuoktiniu, Marijampolės PN nuteistuoju E. S. per kompiuterinę įrangą, kuri pritaikyta vykdyti nuotolinius pasimatymus iki 2 val. trukmės, nevyko, nes Marijampolės PN neturėjo tinkamos įrangos. Marijampolės PN taip pat pripažįsta, jog 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais pareiškėjai ir jos sutuoktiniui E. S., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, nuotoliniai pasimatymai iki 2 valandų nebuvo suteikti. Atsiliepime į skundą teigė, kad užtruko specialios sistemos įdiegimas, užtikrinantis nuteistųjų bendravimą nuotoliniu būdu iki 2 valandų.
14. Atsižvelgęs į tai, kad dėl Marijampolės PN neįdiegtos įrangos pareiškėja negalėjo 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais pasimatyti su sutuoktiniu E. S. nuotoliniu būdu iki 2 valandų, teismas sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus – BVK 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą bei priežastinį ryšį tarp pareiškėjai kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad pareiškėja pateikė į bylą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-22-T-816-3661, jog pareiškėjai yra suteikta teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo. Tačiau įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendė, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio skyrybų procesą lėmė negalėjimas pasimatyti nuotoliniu būdu 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais. Nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu ginčo laikotarpiu turėjo ilgalaikius (1 paros) pasimatymus 2022 m. sausio 19 d. ir 2022 m. vasario 9 d. (IV skyriaus pasimatymų apskaitos žurnalo duomenys), vaizdo skambučius iki 15 min. -2022 m. sausio 4 d., 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. sausio 21 d. (Panevėžio PN 2022 m. birželio 15 d. pažyma), taip pat aktyviai susirašinėjo laiškais (Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelė). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja su sutuoktiniu palaiko ryšius ir po ginčo laikotarpio pabaigos.
16. Teismas sprendė, kad pareiškėjos bendravimas su sutuoktiniu nebuvo apribotas tokiu mastu, kad nuotolinių pasimatymų iki 2 valandų trukmės nesuteikimas 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais turėtų reikšmingos įtakos pareiškėjos psichologinei, fizinei būklei bei santykiams su sutuoktiniu.
17. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo pagrindą ir dalyką bei byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę ir mastą, priėjo prie išvados, kad pareiškėja dėl nesuteiktų nuotolinių pasimatymų galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių ji nebūtų patyrusi, jei Marijampolės PN būtų užtikrinę galimybę vykti nuotoliniams pasimatymams iki 2 val. trukmės.
18. Įvertinęs pažeidimo intensyvumą, trukmę, nesant byloje duomenų, įrodančių, jog padarytas pažeidimas sukėlė pareiškėjai ilgalaikių, nepataisomų padarinių, atsižvelgdamas į tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima spręsti, jog pareiškėjos teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Marijampolės PN pareigūnų elgesio, teismas konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jos teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jos teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad pareiškėjos teisė pasimatyti su sutuoktiniu BVK 94 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu nuotoliniu būdu – iki dviejų valandų buvo pažeista laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
III.
19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą tenkinti priteisiant jai iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
20. Pareiškėja nurodo, kad jai su sutuoktiniu nebuvo suteikti nuotoliniai 2 valandų pasimatymai, šios aplinkybės neneigia ir Marijampolės PN, nurodydami, jog pasimatymai nebuvo suteikti dėl techninių kliūčių.
21. Pareiškėja teigia, kad Marijampolės PN žinojo teisės aktų reikalavimus, todėl turėjo būti pasiruošę. Nesuteikdami pareiškėjai pasimatymų, Marijampolės PN pažeidė jos teisę matytis su sutuoktiniu. Teismas pripažino, kad jos teisės buvo pažeistos, tačiau nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėja teigia, kad dėl Marijampolės PN kaltės ji negalėjo pasimatyti su sutuoktiniu, todėl už nustatytą pažeidimą jai turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
23. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui yra pateikęs atsiliepimą ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjos paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus įrodymus ir su byla susijusius dokumentus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai Marijampolės PN veiksmai nesukėlė jokių neigiamų išgyvenimų ar pasekmių, dėl kurių galėjo atsirasti netrumpalaikiai padariniai jos sveikatai, kurie galėtų būti įvertinti pinigine išraiška. Pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant pareiškėjai teisės į teisės aktuose nustatytus nuotolinius pasimatymus, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Marijampolės PN ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjai teisės į 2 nuotolinius pasimatymus su sutuoktiniu, pripažino, jog pareiškėjos teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
26. Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais, kadangi už nustatytą pažeidimą jai turi būti atlyginta pinigais.
27. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
29. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
30. Pareiškėja apeliaciniame skunde neišdėstė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvų, pareiškėja tik nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo būdu.
31. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
32. Taigi sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018). Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
33. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Pažymėtina ir tai, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės PN ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjai teisės į du nuotolinius 2 valandų pasimatymus su sutuoktiniu, todėl konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo trukmę, intensyvumą, tai, jog padarytas pažeidimas nesukėlė pareiškėjai ilgalaikių, nepataisomų padarinių, pripažino pareiškėjos teisių pažeidimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjos atžvilgiu nustatytas pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos pinigais pareiškėjai atlyginimo. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį nėra pagrindo spręsti, kad dėl tokio pažeidimo pareiškėja patyrė didelius kankinimus ar jai kilo kokių nors kitų reikšmingų pasekmių, pablogėjo sveikata. Taigi šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
36. Pareiškėja apeliaciniame skunde jokių kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų vertinimo plačiau nepasisako.
37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. T.-S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.