Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-166/2014

Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02539-2012-4

2014 m. vasario 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirta jam 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnyje 1 dalyje ir skirta jam 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. iš dalies sudėjus paskirtas bausmes galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių. LR BK 64 str. 1 d. 3 p. pagrindu prie neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012-05-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis - 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir sudėjus galutinė bausmė skirta 2 (du) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Patikslinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuosprendžio revoliucinę dalį dėl bausmių subendrinimo, pakeičiant į LR BK 64 str. 1 d. 3 p. pagrindu prie neatliktos 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012-05-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, pridėtos šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo ir sudėjus galutinė bausmė skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-10-13 iki 2012-10-15 (dvi paros), bei sulaikymo laikas nuo 2011-12-14 iki 2011-12-16 (dvi paros) pagal 2012-05-09 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

2012-08-31 apie 05.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ranka trenkė savo žmonai K. Š. per veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais nuteistasis M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to, jis grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikstą, esant pakankam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

2012-10-13 apie 17:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje reikalavo iš sutuoktinės K. Š. pinigų, pastarajai užsirakinus kambaryje, daužė duris, grasino užmušti, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas fiziniu susidorojimu gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais nuteistasis M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde, neginčydamas kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme bei jų kvalifikacijos, prašo bausmę pakeisti ir bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant M. Š. nesilankyti pas K. Š. bei gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesį keičiančiose programose. Nors nuteistasis M. Š. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Nuteistasis M. Š. prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tai yra, apeliantas prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau toks jo prašymas vertintinas kritiškai ir yra atmestinas.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Nuteistojo asmenybė įvertinama ne tik BK 54 straipsnio reikalavimų kontekste, bet ir sprendžiant, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus paskirtosios bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Nors BK 75 straipsnio 1 dalies norma ir nedraudžia anksčiau teistam asmeniui atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tačiau, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju ši įstatymo nuostata apelianto atžvilgiu netaikytina. Skiriant nuteistajam M. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, įvertintina tai, kad buvo padaryti nors ir nesunkūs nusikaltimai, tačiau šiuos nusikaltimus M. Š. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis M. Š. jau teistas iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu buvo taikyta BK 75 str. nuostata, bausmės vykdymas atidėtas, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tai rodo, kad M. Š. bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos yra žinomos, tačiau nepaisant to, jis nepateisino lūkesčių, kad jo elgesys gali pozityviai keistis ir toliau darė analogiškus nusikaltimus. Be to, apylinkės teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė ir į tai, kad M. Š. praeityje baustas administracine tvarka, psichikos ligoninėje gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, į narkologinę įskaitą neįrašytas, nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi, įvertinus šias aplinkybes, konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltės formą, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmė vykdymo.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. Š., dėl ko jam galėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, apeliuoja į jo sveikatos būklę, į tai, kad jis yra antros grupės invalidas, kad padeda ir slaugo motiną, kuriai 75 metai. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai, kad apeliantas slaugo ir padeda motinai, tačiau ši aplinkybė, jo sveikatos būklė nėra pagrindas švelninti tinkamai individualizuotą bausmę, juolab, kad šios aplinkybės jo nesustabdė ir neužkirto kelio nusikalsti. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Papildomai pažymėtina, kad apeliantas anksčiau buvo įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau iš padarytų nusikaltimų matyti, kad paskirti įpareigojimai praktiškai nedarė jokios įtakos nuteistojo elgesiui, neskatino keisti gyvenimo būdo, dėl ko kolegijos nuomone skirtina laisvės atėmimo bausmė ne tik padės sulaikyti M. Š. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo pricipo įgyvendinimą, tačiau karti leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, bet tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai M. Š. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog byloje yra pakankamai nepalankių nuteistajam M. Š. aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 str. nuostatų. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nuteistajam M. Š. paskyrė tinkamą bausmę, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.