Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 21-IL-20-00496-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumas bei pagrįstumas. Ginčo sprendimu V. C. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 3646 ir nuspręsta Ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijai apžiūrėjus V. C. priklausančius ginklus, siūlyti ginklų savininkui pateikti prašymą dėl tolesnio ginklų naudojimo. Ginčo sprendime daroma išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui, nes pažeidė draudimą šaudyti iš ginklo gyvenamosiose vietovėse ir šaudyti neskirtose vietose, o taip pat draudimą panaudojus šaunamąjį ginklą vartoti alkoholinius gėrimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 str. 1 d.). Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia A, B, C kategorijų ginklų savininkui, valdytojui, naudotojui, panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Taip pat Įstatymas reglamentuoja, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.). Pagal Lietuvos policijos generalinio komisariato 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92.1 punktą pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

Taigi, galiojančių teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų apyvartos atvejais.

Pareiškėjas neginčija, kad 2020 m. gegužės 16 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme jis panaudojo šaunamąjį ginklą pistoletą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vieną kartą iššovė į viršų, ir kad 2020 m. gegužės 17 d. apie 01.34 val., jam buvo nustatytas 1,59 prom. neblaivumas. Tačiau su Ginčo sprendimu pareiškėjas nesutinka, nurodydamas, kad ginklą naudojo nes buvo kėsinamasi jį užpulti, t. y. esant būtinosios ginties situacijai, o alkoholį vartojo kitą dieną dėl pakilusio kraujospūdžio, pasitaręs su gydytoju ir dėl šio epizodo kaltė dar nėra patvirtinta, ginčas nagrinėjamas teisme.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl 2020 m. gegužės 16 d. incidento, kurio metu pareiškėjas panaudojo šaunamąjį ginklą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Kaišiadorys) (toliau – ir Prokuratūra) atliko ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 248 straipsnį („Viešosios tvarkos pažeidimas“). 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 01-1-18927-20 (b. l. 6–10; toliau – ir Nutarimas) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, padarius išvadą, kad V. C. veiksmai, panaudojus šaunamąjį ginklą, nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių, nes įvykio vietoje buvusiems asmenims nebuvo kilęs realus pavojus, jie nebuvo priversti bėgti ar slėptis. Prokuratūra Nutarime konstatavo, kad konfliktas tarp pareiškėjo ir P. M. įvyko dėl menkavertės dingsties, truko labai trumpą laiką, neišsirutuliojo į didesnio masto konfliktą, todėl nėra pagrindo baudžiamosios atsakomybės taikymui, tačiau vertino, kad V. C. veiksmai nebuvo korektiški bei atitinkantys moralės normas ir Nutarimo medžiagą perdavė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatui (toliau – ir Kauno apskr. VPK) spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės V. C. taikymo. Nutarime nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas ginklą naudojo esant būtinosios ginties sąlygoms, todėl pareiškėjo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus būtinosios ginties sąlygas, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, Prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta ir Nutarime konstatuota, kad 2020 m. gegužės 17 d. 1 val. 34 min., t. y. iki 4 valandų po ginklo panaudojimo, V. C. buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas (b. l. 8). Aplinkybę, jog V. C. apie 21 val. 30 min., t. y. praėjus 45 min. po šaunamojo ginklo panaudojimo, vartojo alkoholį, nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. J. (b. l. 7). Pareiškėjas nurodo alkoholį vartojęs patarus gydytojui, nes kitą dieną jam pakilo kraujospūdis. Tačiau iš Nutarimo turinio matyti, kad apklausiamas kaip įtariamasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymu (įtariant, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio incidento metu panaudojo šaunamąjį ginklą), pakilusio kraujospūdžio ir gydytojo siūlymo vartoti alkoholį, pareiškėjas nenurodė, bylos duomenys patvirtina, kad neblaivumas jam buvo nustatytas naktį po šaunamojo ginklo naudojimo, o ne kitą dieną. Jokių konsultaciją su gydytoju patvirtinančių įrodymų (pvz. skambučių telefonu išklotinių, asmens sveikatos dokumentų), gydytojo patarimą dėl sveikatos problemų vartoti tokį alkoholio kiekį, kuris lėmė 1,59 promilių neblaivumą, pareiškėjas į bylą nepateikė, jį konsultavusio gydytojo pavardės taip pat nenurodė. Paties alkoholio vartojimo fakto ar nustatytų neblaivumo promilių pareiškėjas neneigė jokiais galimais įrodymais (pvz., kraujo tyrimu medicinos įstaigoje). Minėtų aplinkybių visuma lemia išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl alkoholio vartojimo laiko ir priežasties yra prieštaringi, nenuoseklūs, nepagrįsti galimais įrodymais, negali būti laikomi patikimais, todėl vertintini kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant sau naudingo rezultato, dėl to atmestini. Be to, alkoholio vartojimo draudimas (panaudojus ginklą iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti; Įstatymo 30 str. 2 d. 4 p.), yra imperatyvi nuostata, nesiejama su asmens kalte, todėl pareiškėjo argumentai dėl vykstančių teisminių ginčų nustatinėjant pareiškėjo kaltę administracinio nusižengimo byloje, neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.

Į bylą pateiktas Kauno apskr. VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. kovo 1 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 37) patvirtina, kad 2021 m. vasario 5 d. V. C. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir paskirta 15,00 Eur bauda. Pareiškėjui administracinio nurodymo neįvykdžius, pagal informaciją gautą iš Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus, 2021 m. kovo 1 d. minėtas administracinio nusižengimo protokolas buvo anuliuotas, tačiau surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinių nusižengimų numatytų Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 482 straipsnio 1 dalyje („Neteisėtas šaudymas iš ginklo”) ir 227 straipsnio 3 dalyje („Ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys”) padarymo (b. l. 35). Taigi, Ginčo sprendimo priėmimo metu, t. y. 2021 m. vasario 25 d., jame minimas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas ir dar nebuvo anuliuotas, todėl aplinkybės apie V. C. taikytą administracinę nuobaudą Ginčo sprendime nurodymas, negali lemti jo neteisėtumo. Pareiškėjo argumentai dėl Ginčo sprendime nurodytų tikrovės neatitinkančių faktų, atmestini kaip nepagrįsti.

Minėta, kad Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata yra imperatyvi, jokių išimčių iš draudimo vartoti alkoholį iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti nenumato, todėl pareiškėjo argumentai, jog ginklu iššovus į orą alkoholio vartojimas nėra draudžiamas, arba, kad įspėjamasis šūvis į orą nelaikomas šaunamojo ginklo panaudojimu, nelaikytini pagrįstais ir turinčiais reikšmės ginčo sprendimui.