Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Š. (toliau – nuteistasis) gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. Š. gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Š. gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundas atmetamas.

12. Akcentuotina, jog socialinio tyrimo išvada vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių, tai yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (BPK 36¹ straipsnis). Nagrinėjamu atveju nuteistojo Socialinio tyrimo išvada buvo parengta įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis, kitus bausmės atlikimo metu formuotus dokumentus, nuteistojo elgsenos bausmės atlikimo metu atliktos stebėsenos, interviu/pokalbių metu fiksuotus duomenis, nuteistojo savęs vertinimo formą bei teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos „OASys“, kuri yra aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, duomenis.

15. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

18. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad oficiali nuteistojo darbinė patirtis yra itin trumpa (iki metų laiko), jis yra pakeitęs keletą darboviečių, kuriose S. Š. dirbo po kelias dienas ar mėnesį, kas rodo itin nepastovią nuteistojo darbinę patirtį. Pats nuteistasis nurodo, jog dažniausiai dirbdavo nelegaliai statybose, kadangi turi įsiskolinimų, dėl kurių dirbant oficialiai, antstoliai iš pajamų išskaičiuotų lėšas jo turimų skolų padengimui. S. Š. asmens byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 1 d. išduota pažyma, kurioje nurodoma, jog įmonė sutinka priimti nuteistąjį į darbą pagalbinio darbuotojo pareigoms, tačiau teismo vertinimu, minėto dokumento pateikimas nepagrindžia nuteistojo galimybės lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimų vietų įstaigos iš tiesų įsidarbinti, kadangi pažyma išduota daugiau negu prieš trejus metus, o vertinant jos turinį pritartina apylinkės teismo išvadai, kad toks dokumentas yra neįpareigojančio pobūdžio, nesuteikiantis jokių garantijų dėl asmens oficialios darbinės veiklos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, jog asmuo stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos nuomonei, jog abejotina, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.

19. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą nuteistasis S. Š. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas pagrįstai buvo padaryta ir Alytaus apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistasis nusikaltimus pradėjo vykdyti būdamas 15 metų amžiaus, kad iš viso yra teistas aštuonis kartus už vagystes, plėšimą, turto naikinimą, nužudymą, paskutinis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas labai sunkus, smurtinis, įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, kad realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka penktą kartą, kad nusikaltimams būdingas modelis, nes juos įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimams būdingos smurto apraiškos, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei kad vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

20. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis dengia turimus įsiskolinimus, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, sprendžiant dėl nuteistojo galimybių pasitaisyti išėjus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, didelę reikšmę tiek pačių finansinių įsipareigojimų pobūdis, tiek S. Š. asmeninis indėlis siekiant padengti įsiskolinimus, tiek jo paties finansinis raštingumas. Pagal Socialinio tyrimo išvadą, bendra nuteistojo skolos suma – 78 758,01 Eur. Per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. išmokėta 1 381,45 Eur (išskaitymai atlikti iš darbo užmokesčio), tuo tarpu savanoriškai nuteistasis sumokėjęs tik 96 Eur. Pagrindinė įsiskolinimų dalis yra už periodines išmokas vaikų išlaikymui, kas sudaro pagrindą vertinti nuteistojo požiūrį į turimas atsakomybes (vaikų išlaikymą) kaip nepakankamai rūpestingą ir atsakingą. Tuo tarpu akcentuojamas savanoriškas nuteistojo finansinių įsipareigojimų dengimas taip pat kelia abejonių, kadangi bylos duomenimis, S. Š. iniciatyva savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus buvo stebima siekiant bausmės atlikimo sąlygų švelninimo, tačiau vėliau nuteistasis paprašė savanoriškus mokėjimus nutraukti. Šioje vietoje taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ankstesni S. Š. padaryti nusikaltimai (vagystės) sietini su jo siekiu įgyti pajamų, kas įrodo buvusį nuteistojo siekį gauti finansinės naudos nelegaliais būdais. Akivaizdu, kad nestabili darbo patirtis ir tokie dideli finansiniai įsipareigojimai nuteistajam būnant laisvėje gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir paskatinti jį vėl nusikalsti, juolab, kad didžioji dalis nuteistojo įvykdytų nusikaltimų buvo padaryti būtent dėl siekio gauti materialinės naudos, todėl skundo teiginiai, kad išėjęs į laisvę S. Š. turėtų stabilias pajamas, laikytini deklaratyviais.

21. Skunde akcentuojama, jog nuteistasis išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą – Vilniaus arkivyskupijos CARITAS Laikinuosiuose namuose, tačiau apygardos teismas, įvertinęs kartu su skundu pateiktą Vilniaus arkivyskupijos CARITAS Laikinųjų namų socialinės darbuotojos 2023 m. balandžio 19 d. pažymą, sprendžia, jog vien ja vadovaujantis negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad išėjęs į laisvę, nuteistasis turės gyvenamąją vietą. Visų pirma pažymėtina, jog nors minėtoje 2023 m. balandžio 19 d. pažymoje nurodoma, kad nuteistajam paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju gali būti skiriamas laikinas apgyvendinimas Vilniaus arkivyskupijos CARITAS Laikinuosiuose namuose, tačiau ši pažyma išduota daugiau kaip prieš dvejus metus, taigi, situacija dėl laikinojo S. Š. apgyvendinimo galimybių gali būti pasikeitusi. Tuo labiau, jog minėtuose Vilniaus arkivyskupijos CARITAS Laikinuosiuose namuose nuteistajam apgyvendinimas būtų skiriamas laikinai, dėl ko teismui kyla abejonės, kad S. Š., paleistas lygtinai, turėtų pastovią nuolatinę gyvenamąją vietą. Aktualu ir tai, jog nuteistasis neturi tvirtų ryšių su artimaisiais, paleistas lygtinai vyktų gyventi ne pas juos. Nors pats S. Š. nurodo, kad šiuo metu artimiausiai bendrauja su pussesere ir dėde, bei palaiko ryšius su moterimi, su kuria susipažino bausmės atlikimo metu (kito nuteistojo uošve), tačiau vertintina ir tai, kad jis pasimatymų metu nėra lankomas, neturi rimtų ateities planų, nebendrauja su savo vaikais, taigi, nuteistojo socialiniai ryšiai yra kvestionuoti.

22. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nors likusios neatliktos bausmės dydis nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šios aplinkybės vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

23. Skunde apygardos teismui nurodoma, jog nuteistajam iki bausmės atlikimo pabaigos liko 5 (penki) mėnesiai, tačiau teismo vertinimu, tai nesudaro savarankiško pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą į laisvę. Kaip jau minėta, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą – ½ paskirtos bausmės laiko nuteistasis atliko 2021 m. sausio 6 d. (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas sutinka su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties motyvu, jog šiuo atveju nuteistojo S. Š. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis dar laikytina nemaža. Įvertinus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog nedidelės nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo sąlygos buvo pažeistos, kas dar kartą patvirtina, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam toliau atliekant realią laisvės atėmimo bausmę.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, o šiuo atveju aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos aplinkybės, taip pat ir nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kuri, kaip teisingai nurodė ir Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, vis dar yra ženkli, įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas.

25. Nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, aktyviai juo domisi, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, nuteistajam vis dar nustatomas reikšmingas galinčių būti pašalintais dinaminių kriminogeninių veiksnių itin didelis skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, šioje dalyje įvertinta ir ta aplinkybė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas – bausmės atlikimo metu ne kartą buvo baustas drausmine tvarka už šiurkščius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, neleistinų daiktų turėjimas, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ir kt., lygtinių paleidimų metu nesilaikė nustatytos tvarkos ir būdavo grąžinamas atlikti bausmę į pataisos įstaigas. Šios aplinkybės pagrįstai sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, nepaisant jo paties teiginių, jog jo elgesys yra pasikeitęs ir teisingas.

26. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

27. Nors nuteistojo gynėjas skunde deklaruoja didelį S. Š. norą toliau taisytis būnant laisvėje, nurodo, kad skunde aptartos aplinkybės duoda pagrindą probacijos taikymui jį paleidus iš įkalinimo įstaigos, tačiau aukštesnis teismas vertina, kad tai visgi nėra pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

28. Aptartų duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo S. Š. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Alytaus apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo instituto, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. Š. gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.