- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-1792-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00478-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- G. D., A. D., Šalčininkų rajono pirmajam notaro biurui, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Jadvygos Mardosevič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovams G. D., G. D., A. D., Šalčininkų rajono pirmajam notaro biurui, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijai, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė L. J. ir atsakovas G. D. po motinos J. D. lygiomis dalimis priėmė visą jos palikimą; 2) pripažinti negaliojančiu 1998-11-13 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijos pažymėjimą Nr. 381, 1998-11-30 Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 6885, išduotą G. D., 2008-07-10 Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 3482, išduotą G. D., 2008-07-10 Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 3481, išduotą G. D., 2008-10-14 Dovanojimo sutartį, registro Nr. 4969, pagal kurią G. D. padovanojo 0,46 ha žemės sklypą A. D., 2008-10-14 Dovanojimo sutartį, registro Nr. 4967, pagal kurią G. D. padovanojo 3,13 ha žemės sklypą G. D., 2008-10-14 Dovanojimo sutartį, registro Nr. 4968, pagal kurią G. D. padovanojo 1,24 ha žemės sklypą ir 0,41 ha žemės sklypą A. D., gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų G. D., vardu daiktinių teisių įregistravimą, 1998-11-30 padarytą VĮ Registrų centre G. D. vardu, 0,39 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)daiktinių teisių įregistravimą, 2008-07-21 padarytą VĮ Registrų centre G. D. vardu, 3,13 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimą, 2008-07-21 padarytą VĮ Registrų centre G. D., vardu ir 2008-10-21 padarytą G. D., vardu, 0,46 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., daiktinių teisių įregistravimą, 2008-07-21 padarytą VĮ Registrų centre G. D., vardu ir 2008-10-29 padarytą A. D., vardu, 1,24 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., daiktinių teisių įregistravimą, 2008-07-21 padarytą VĮ Registrų centre G. D., vardu ir 2008-10-29 padarytą A. D. vardu, 0,41 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimą, 2008-07-21 padarytą VĮ Registrų centre G. D. vardu ir 2008-10-29 padarytą A. D. vardu; 3) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Nurodė, kad 1996 mirus ieškovės ir atsakovo tėvui, ieškovė savo palikimo dalies atsisakė motinos naudai. 1998 metais mirė motina. Pati laidojo motiną, paminklą statė kartu su broliu, tarpusavio konfliktų dėl namo nebuvo. Brolis sakė, kad pusė turto atiteks jai, bet jokių dokumentų nepasirašė. Po motinos mirties į namą atvažiuodavo ir ieškovė ir atsakovas su šeima. Ieškovė pažymi, kad pas notarą 1998 metais nebuvo, jokių dokumentų negavo, palikimo dokumentų netvarkė ir notarui pareiškimo dėl savo dalies atsisakymo nerašė, parašas ne jos. Konfliktas prasidėjo 2013 metais, iki tol palikimo priėmimu nesidomėjo. Konfliktas kilo dėl to, kad brolis nusprendė parduoti namą. Mano, jog mirus motinai nesikreipdama pas notarą jį savo palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį vykdyti, t.y. prižiūrėjo namų valdą, remontavo namą, rūpinosi nuosavybės atkūrimo klausimais. Taip pat nurodo, jog ir atsakovas irgi priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes irgi atvažiuodavo į tėvų vadą, kreipėsi į įstaigas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvų žemę.
Atsakovai G. D., A. D. ir G. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas G. D. ir mama J. D., po tėvo S. D. mirties kreipėsi į notarų biurą dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo. Sesuo L. J. savo turto dalies atsisakė motinos naudai ir 1/3 turto dalis atitiko atsakovui G. D., o 2/3 dalys atiteko motinai J. D.. Po motinos mirties, ieškovei atsisakius savo turto dalies, visą nekilnojamąjį turtą priėmė, prižiūrėjo ir tvarkė atsakovai. 2013 metais pati ieškovė pasiūlė parduoti tėvų namą, esantį (duomenys neskelbtini)
Atsakovė Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro notarė Č. B. prašė ieškovės ieškinio dalį, kuria prašo pripažinti negaliojančiu 1998-11-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2008-07-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2008-07-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atmesti, o kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti nepažeidžiant palikimo priėmimą reglamentuojančių teisės normų. Atsakovas kreipėsi į notarę ir pateikė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūno pažymėjimą apie palikimo priėmimą. Toks pažymėjimas pagal galiojusį teisinį reglamentavimą galėjo būti įrodymu, patvirtinančių, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir jo pagrindu galėjo būti išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Pažymėjo, kad tiek pažymėjimas, tiek paveldėjimo teisės liudijimas yra tik teisinis palikimo priėmimo įforminimas, kuriam šešių mėnesių terminas netaikytinas. Atsakovas kartu su ieškove buvo atvykę į notarės kontorą ir ieškovė pareiškimu patvirtino, kad palikimo po motinos mirties nepriėmė ir jokių pretenzijų neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijos seniūnas V. J. atsiliepimu prašo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovės ieškiniu nesutinka., kadangi G. D. faktiškai prižiūrėjo namą ir ūkio pastatus, kadangi pastatas yra šalia seniūnijos administracinio pastato. Pažymi, jog neturi galimybės pateikti teismui rašytinius įrodymus, pateisinančius pažymos išdavimą, kadangi suėjus dokumentų saugojimo terminui, dokumentai sunaikinti.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo ieškinio reikalavimu spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ieškinio reikalavimai dėl daiktinių teisių registracijos panaikinimo laikytini išvestinio pobūdžio ir pertekliniais, kadangi teismui patenkinus kitus ieškinio reikalavimus – pripažinti negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruoti duomenys, įsiteisėjęs teismo sprendimo būtų pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. ieškovės ieškinį atmetė. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad L. J. apie tai, kad palikimą po motinos J. D. mirties priėmė jos brolis G. D. sužinojo 1998-11-19, todėl vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 2 d., laikė, kad nagrinėjamu atveju taikomos šiuo metu galiojančio CK nuostatos ir padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Civiliniam kodeksui, t.y. 2001-07-01 ir pasibaigė suėjus vienerių metų laikotarpiui. Teismas nelaikė, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, kadangi ieškovei neįgalumas nustatytas 2004-05-11, o apie savo galimai pažeistą teisę ji sužinojo 1998-11-19, kuomet jai pateikus pareiškimą apie palikimo nepriėmimą, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas G. D..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. J. prašo sprendimą panaikinti bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas sprendime išvadas padarė remdamasis tik atsakovų parodymais. Ieškovė 2013 metų kovo mėnesį sužinojo, kad atsakovas G. D. neteisėtai užvaldė visų mirusios motinos palikimą, kai pirkėjai atėjo apžiūrėti tėvų turtą tam, kad pirkti. Teismas į šiuos ieškovės paaiškinimus neatsižvelgė. Teismas šališkai įvertino aplinkybes, jog ieškovė Šalčininkų 1-ame notaro biure 1998-11-19 nebuvo ir notaro dokumentuose ne ieškovės parašas. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė prašė skirti rašysenos ekspertizę, tačiau teismas nepagrįstai tokio prašymo netenkino. Nors prašė advokatės apskųsti šią nutartį, tačiau advokatė dėl ieškovei nežinomų priežasčių nutarties neskundė, o pati ieškovė neturėdama teisinių žinių, apskųsti nutarties galimybių neturėjo. Teismas neskirdamas ekspertizės bylos nagrinėjimo greitumą ir ekonomiškumo principą iškėlė aukščiau nei teisingumo principą. Ekspertams patvirtinus, jog notaro dokumentuose yra ne ieškovės parašas, tokios aplinkybės turėtų esminės reikšmės, kadangi būtų pagrindas atnaujinti praleistą teminą ir ieškinio reikalavimus tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė notarė Č. B. rašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nesutikdamas su teismo įrodymų vertinimu nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad teismas klaidingai vertino įrodymus. Teismas padarė išvadas įvertinęs įrodymų visetą. Liudytojos ir notarės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė nepriėmė palikimo faktiškai pradėdama jį valdyti. Pati ieškovė nutarties, kuria atsisakyta skirti ekspertizę, neskundė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. D., G. D. ir A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str., 1d. 2p.). Taigi yra pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Be to įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
Nagrinėjamu apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisingas, priimtas formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, neįsigilinus į bylos esmę, netiriant ir nesiaiškinant su nagrinėjamos bylos dalyku susijusių faktinių aplinkybių, o tik formaliai nurodant, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą per kurį galėjo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus. Nors teismo pareiga pagrįsti sprendimą nereiškia teismo pareigos atsikirsti į kiekvieną byloje pareikštą argumentą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo dalies esminių ieškovės išsakytų argumentų.
Palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsisakymas yra sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius. Atsisakymo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Atsisakydamas palikimo įpėdinis gali nurodyti arba nenurodyti, kieno naudai atsisako palikimo (1964 m. CK 591 straipsnio 1 dalis), abiem atvejais palikimo atsisakymas sukelia tas pačias pasekmes, kaip ir palikimo nepriėmimas (1964 m. CK 591 straipsnio 2 dalis). Apie asmens valią atsisakyti palikimo pranešama konkrečiam notarui – paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (1964 m. CK 591 straipsnio 3 dalis).
Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, jog ieškovė 1998-11-19 sužinojo aplinkybę, kad po jos motinos J. D. mirties palikimą priėmė jos brolis G. D., iš esmės daugiausiai remdamasis notarės Č. B. paaiškinimais. Notarė Č. B. nurodė, kad 1998-11-19 ieškovė ir atsakovas G. D. kartu buvo atvykę į notarės biurą, kuriame ieškovė parašė pareiškimą, jog palikimo po jos motinos mirties nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą, jog 1998 metais notarė galėjo prisiminti antrą kartą į ją besikreipiančius asmenis ir juos įsidėmėti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pačios ieškovės paaiškinimai, jog ji kartu su broliu G. D. mirus tėvui 1996 metais pas notarą atsisakė savo palikimo dalies motinos J. D. naudai, bei liudytojos L. Š. paaiškinimai, kad ieškovei palikimo nereikėjo, patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma, kad po mirties palikimo priėmimas tvarkomas notarine tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, jog ieškovė duodama paaiškinimus teisme nuosekliai tvirtino, jog 1998-11-19 pas notarą nebuvo, o ant pareiškimo, kuriame nurodyta, kad ji palikimo po savo motinos mirties nepriėmė ir jokių pretenzijų neturi, yra ne jos parašas. CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatos įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visetas vienareikšmiškai nepatvirtina aplinkybės, jog apie savo teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus ieškovė sužinojo 1998 metais. Atsakovų kviesti liudytojai ir jų paaiškinimai, jog ieškovei palikimo nereikėjo, vertintini kritiškai, kadangi iš liudytojų paaiškinimų negalima nustatyti, kuriuo metu (ar po tėvo S. D., ar po motinos J. D. mirties, ar vėliau) ieškovė išreiškė savo valią atsisakyti savo palikimo dalies, be to, atsakovų A. D. ir G. D. paaiškinimai apie ieškovės ketinimus atsisakyti savo palikimo dalies, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovė 1998 metais pas notarą pasirašė pareiškimą dėl palikimo dalies atsisakymo, kadangi atsakovai A. D. ir G. D. yra atsakovo G. D. sūnūs, kurių nurodomos aplinkybės apie ieškovės norą atsisakyti nuo savo palikimo dalies vertintini kritiškai, nes minėti liudytojai laikytini šališkais ir suinteresuotais bylos baigtimi. Tuo tarpu aplinkybė, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-09-03 nutartimi buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą skirti byloje rašysenos ekspertizę, kuri nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, taip pat nesudaro pagrindo manyti apie tinkamą byloje esančių įrodymų ištyrimą, ypač įvertinus aplinkybę, jog pastarojoje nutartyje teismas nurodė, jog pagrindo skirti prašomą ekspertizę nėra, kadangi bus užvilkintas bylos nagrinėjimas. Nagrinėjimu atveju iš esmės pirmosios instancijos teismo išvados yra padarytos remiantis atsakovų ir jų pusėje paliudijusių liudytojų paaiškinimais. Teismas netyrė ir nesiaiškino ieškovės parašo 1998-11-19 pareiškime autentiškumo, kai tai tarpu ieškinio netenkinimą pirmosios instancijos teismas grindė 1998-11-19 pareiškimo pasirašymu pas notarą, nuo kurio skaičiavo senaties terminą ieškovės ieškiniui pateikti. Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Atsižvelgiant į bylos specifiškumą, o būtent, kad prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, iš esmės remiantis tik šalių ir jų šeimos narių, pažįstamų paaiškinimais, įvertinus, jog nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo G. D. kilęs ginčas dėl teisės paveldėti po motinos mirties atsiradusį turtą, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimai suklastotų jos parašų Šalčininkų rajono pirmajame notaro biure (b.l. 107, t. 2). Todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija panaikina apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė visų faktinių aplinkybių, susijusių su tarp šalių kilusio ginčo išsprendimu, o apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 301-302 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.