Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-419/2017 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovams K. D., G. D. (G. D.), A. D. (A. D.), Šalčininkų rajono pirmajam notaro biurui, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonės Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė L. J. ir atsakovas G. D. (G. D.) po motinos J. D., mirusios (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priėmė visą jos palikimą;

2) pripažinti negaliojančiu 1998 m. lapkričio 13 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijos pažymėjimą Nr. 381;

3) pripažinti negaliojančiu 1998 m. lapkričio 30 d. Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 6885, išduotą G. D.;

4) pripažinti negaliojančiu 2008 m. liepos 10 d. Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 3482, išduotą G. D.;

5) pripažinti negaliojančiu 2008 m. liepos 10 d. Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 3481, išduotą G. D..

6) pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 14 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. 4969, pagal kurią G. D. padovanojo 0,46 ha žemės sklypą A. D.;

7) pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 14 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. 4967, pagal kurią G. D. padovanojo 3,13 ha žemės sklypą G. D.;

8) pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 14 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. 4968, pagal kurią G. D. padovanojo 1,24 ha žemės sklypą ir 0,41 ha žemės sklypą A. D.;

9) pripažinti negaliojančiu gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., daiktinių teisių įregistravimą G. D. vardu, atliktą 1998 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centre;

10) pripažinti negaliojančiu 0,39 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., daiktinių teisių įregistravimą, 2008 m. liepos 21 d. atliktą VĮ Registrų centre, G. D. vardu;

11) pripažinti negaliojančiu 3,13 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., daiktinių teisių įregistravimą, 2008 m. liepos 21 d. atliktą VĮ Registrų centre G. D. vardu ir 2008 m. spalio 21 d. – G. D. vardu;

12) pripažinti negaliojančiu 0,46 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., daiktinių teisių įregistravimą, 2008 m. liepos 21 d. atliktą VĮ Registrų centre G. D. vardu ir 2008 m. spalio 29 d. – A. D. vardu;

13) pripažinti negaliojančiu 1,24 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., daiktinių teisių įregistravimą, 2008 m. liepos 21 d. atliktą VĮ Registrų centre G. D. vardu ir 2008 m. spalio 29 d. – A. D. vardu;

14) pripažinti negaliojančiu 0,41 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., daiktinių teisių įregistravimą, 2008 m. liepos 21 d. atliktą VĮ Registrų centre G. D. vardu ir 2008 m. spalio 29 d. – A. D. vardu;

15) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Ieškovė nurodė, kad jos tėvai yra J. ir S. (S.) D. Jie turėjo namą, ūkinius pastatus ir žemės. Pirmasis mirė tėvas 1996 metais. Po tėvo mirties nuvažiavo pas notarą trise: motina, brolis G. D. ir ieškovė. Gavo palikimą, o ieškovė savo dalį atidavė motinai, t. y. vieną dalį gavo brolis G. D., o motina gavo 2/3. Po motinos mirties ieškovė ją laidojo, paminklą statė kartu su broliu. Per šešis mėnesius po motinos mirties nesikreipė dėl palikimo į notarą. Brolis irgi praleido terminą. Vėliau jis priėmė palikimą, vienas buvo pas notarą. 1998 metais ieškovė pas notarą nebuvo ir jokių dokumentų nerašė ir nepasirašė. Ginčijamo pranešimo notarui nerašė ir nepasirašė. Jame ieškovės pavardė parašyta „J.“, o pati rašo „J.“. Prašė pripažinti negaliojančiu seniūnijos pažymėjimą, nes jame turėjo būti nurodyti jie abu su broliu. Į seniūną ieškovė pati nesikreipė. Brolis priėmė palikimą, bet ieškovė apie tai nežinojo. Seniūnas neturėjo teisės išduoti tokį pažymėjimą, kadangi brolis praleido terminą palikimui priimti, be to, seniūnas žinojo, kad yra du vaikai: ieškovė ir brolis. Po motinos mirties jokių konfliktų su broliu nebuvo. Konfliktas tarp jų kilo 2013 metais, kai pradėjo pardavinėti namą. Brolis paaiškino, kad visas namas perrašytas jo vardu, jai niekas nepriklauso. 2013 metais ir sužinojo apie palikimą. Prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes sunkiai sirgo, jai buvo nustatytas neįgalumas, todėl negalėjo anksčiau kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo.Atsakovė K. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po vyro G. D. motinos mirties ieškovė kartu su atsakovais buvo nuvykusi pas notarą ir parašė atsisakymą nuo palikimo, sakė, kad vaikų neturi, jai nieko nereikia. Notaras klausė, ar ieškovė tikrai gerai apsisprendė. Ieškovė pasakė, kad turi žemės, namą, todėl daugiau jai nieko nereikia, viską atiduoda broliui ir jo vaikams. Ieškovė pati rašė atsisakymo nuo palikimo pareiškimą. Parduoti namą pasiūlė ieškovė, ji ir rado namui pirkėją. Namo nepardavė, nes prasidėjo teismai. Norėjo ieškovei geranoriškai sumokėti trečdalį kainos, bet ieškovė norėjo pusės.Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovei buvo pasiūlyta pardavus namą pinigus padalyti tarp keturių. Ketvirtadalį tėvas planavo atiduoti ieškovei. Iš pradžių ieškovė sutiko, bet paskutiniu momentu pasakė, kad jai reikia pusės. Atsakovo teigimu, ieškovė viską žinojo apie palikimą, parašė atsisakymą nuo palikimo.Atsakovas G. D. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad po močiutės mirties jos palikimą priėmė tėvas. Ieškovė atsisakė palikimo, o tėvas priėmė. Jie tarėsi, kad po močiutės mirties viskas liks tėvui. Ieškovė sakė, kad jai nieko nereikia. Namą pradėjo pardavinėti prieš ketverius metus. Ieškovei pažadėta atiduoti ketvirtadalį namo pardavimo kainos, tačiau ji pasakė, kad jai reikia pusės, todėl prasidėjo konfliktas.Atsakovas Šalčininkų rajono pirmas notaro biuras su ieškiniu nesutiko. Notarė Č. B. paaiškino, kad ieškovė buvo pas ją 1996 metais po tėvo mirties ir 1998 metais. 1998 metais buvo ieškovė ir jos brolis G. D. su žmona. G. D. buvo atnešęs pažymą iš seniūno, kad priėmė palikimą. Pas notarą jie atėjo praėjus 6 mėnesių laikotarpiui, bet anksčiau buvo galima pateikti įrodymus, kad faktiškai priėmė palikimą. G. D. pateikė seniūno pažymėjimą, kad priėmė palikimą. Šis pažymėjimas buvo parodytas ieškovei. Jai buvo paaiškinta, kad nesvarbu, jog seniūno pažyma išduota tik G. D. vardu, ieškovė gali rašyti pareiškimą priimti palikimą, jeigu priėmęs palikimą G. D. sutiktų. Pastarasis sutiko, kad ieškovė irgi priimtų palikimą, bet ji pasakė, kad jai palikimo nereikia. Dar kartą jai paaiškino, kad motina turi 2/3, ir jiems tektų per pusę, bet ji vis tiek atsisakė. Atsisakymo pareiškimą rašė sekretorė L. C., nes ji ruošia visus dokumentus, o ieškovė parašė vardą, pavardę ir pasirašė. Ieškovei buvo išduota seniūno pažymos kopija. Viskas užregistruota žurnale. Ieškovė turėjo galimybę priimti palikimą, ją įkalbinėjo, bet ji atsisakė. Su ieškove kalbėjo ir lenkiškai, ir rusiškai, ir lietuviškai. Pareiškimas buvo išverstas į suprantamą kalbą. Žyma apie vertimą rašoma tik tada, kai žmogus sako, kad jis nesupranta, bet ieškovė sakė, kad supranta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 15 d. ekspertizės akte Nr. 11-1179(15) nurodyta, jog 1998 m. lapkričio 19 d. ieškovės vardu notarei pateiktą pareiškimą (notarinio registro Nr. 6606), kuriame nurodyta, kad ji nepriėmė motinos palikimo ir jokių pretenzijų neturi, išskyrus rankraštinį įrašą „J.“, parašė ne L. J., o kitas asmuo. Tačiau rankraštinį įrašą „J.“ parašė ieškovė, ieškovė taip pat pasirašė pareiškimą. 1996 m. notariniame registre Nr. 2801, 1998 m. notariniame registre Nr. 6606, 6608, 6609 esančius parašus pasirašė vienas asmuo, L. J.. Teisme apklausta ekspertė A. K. paaiškino, kad abejonių, jog dokumentą pasirašė L. J., nėra. Nustatyta labai daug jos rašysenos ir parašų elementų sutapimų, kad būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog ginčijamame pareiškime bei 1996 ir 1998 metų notariniuose registruose yra L. J. parašai. Nustatyti papildomų parašo elementų nesutapimai nepaneigia prieitos išvados, kadangi L. J. parašas turi keletą variantų, o nustatyti nesutapimai yra neesminiai.Vadinasi, ieškovė L. J. po motinos J. D. mirties kartu su broliu G. D. kreipėsi į Šalčininkų rajono pirmo notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Notaro registre pasirašė, kad jai išduotos mirties liudijimo bei seniūnijos pažymėjimo kopijos, o taip pat pasirašė palikimo atsisakymo pareiškimą. Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Č. B. paaiškino, kad L. J. turėjo galimybę priimti palikimą kartu su broliu G. D., nepaisant to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijos pažymėjime nurodyta, kad palikimą po J. D. priėmė G. D., kadangi pastarasis sutiko, jog ieškovė irgi priimtų palikimą. Ieškovei buvo išaiškinta ši galimybė. Notarė tvirtino, kad kalbėjo su L. J. jai suprantama kalba (lenkiškai, rusiškai ir lietuviškai), kad žmogui situacija būtų visiškai aiški ir būtų galima apsispręsti. Notarė teigė net įkalbinėjusi L. J. priimti palikimą, tai tvirtino ir G. D. žmona K. D., tačiau ieškovė palikimą priimti atsisakė. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad L. J., būdama savo motinos pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą, nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl motinos palikimo, jo atsisakydama. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė L. J. atsisakė palikimo, likusio po jos motinos J. D. mirties, jos parašo tikrumas palikimo atsisakymo pareiškime nustatytas teismo ekspertų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ieškinyje nurodytus dokumentus, kadangi jie yra visiškai teisėti. Ieškovės reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji motinos palikimą priėmė kartu su G. D., atmestinas, kadangi paveldėjimo dokumentai po ieškovės motinos J. D. mirties nėra nuginčyti. Be to, ieškovės ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami dar ir dėl to, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą nuginčyti palikimo priėmimo teisėtumą.Teismas konstatavo, kad ieškovė 1998 m. lapkričio 19 d. tiksliai žinojo, kad palikimą po motinos mirties priėmė jos brolis G. D., kadangi kartu su broliu tą dieną dalyvavo forminant palikimo priėmimo dokumentus notaro biure, pasirašytinai atsisakė palikimo, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas būtent nuo šios datos. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam civiliniam kodeksui (toliau – CK), bendras ieškinio senaties terminas, nustatytas 1964 m. civiliniame kodekse, nebuvo pasibaigęs, todėl taikytinos galiojančio CK nuostatos sprendžiant dėl ieškinio senaties. Kita vertus, CK nustatytas trumpesnis (vienerių metų) terminas ginčyti palikimo priėmimą. Tokiu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo CK įsigaliojimo dienos, t. y. 2001 m. liepos 1 d., kas reiškia, kad 2002 m. birželio 30 d. ieškinio senaties terminas pasibaigė. Ieškovė pateikė teismui ieškinį tik 2013 metais, todėl praleido ieškinio padavimo terminą.Teismas nesutiko, kad ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl svarbios priežasties, kadangi ieškovei neįgalumas nustatytas 2004 m. gegužės 11 d., o apie savo galimai pažeistą teisę ji sužinojo 1998 m. lapkričio 19 d. Teismas pažymėjo, kad nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos iki neįgalumo nustatymo momento praėjo daugiau kaip penkeri metai, todėl ieškovė, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismo vertinimu, nėra (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė L. J. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovų valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, paskirti byloje pakartotinę rašysenos ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

G. D. kreipėsi į Turgelių seniūniją dėl pažymėjimo išdavimo ir į notarų biurą praleidęs 6 mėnesių terminą, per kurį įpėdiniai turėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, o praleidęs šį terminą, turėjo teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Apeliantė tokioje byloje turėjo būti proceso dalyvis, tačiau notarė, pažeisdama įstatymo nustatytą tvarką, 1998 m. lapkričio 19 d. priėmė iš G. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir 1998 m. lapkričio 30 d. išdavė jam paveldėjimo teisės liudijimą po motinos mirties.1998 m. lapkričio 19 d. pareiškimo apeliantė nerašė ir nepasirašinėjo, nes niekada nuo palikimo, likusio po motinos mirties, priėmimo neatsisakinėjo; priešingu atveju, ji būtų turėjusi užpildyti tokio pat turinio pareiškimą, kurį užpildė 1996 m. gegužės 31 d. notarų biure, nurodyti, kieno naudai atsisako nuo palikimo ir pasirašyti. Apeliantei nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis parašas, kuris yra panašus į jos parašą, galėjo atsirasti minėtame 1998 m. lapkričio 19 d. pareiškime.Notarinio registro Nr. 6606, 6608 ir 6609 dokumento gavėjo parašai yra panašūs į apeliantės parašus, tačiau apeliantė nurodytuose notarinio registro įrašuose nepasirašinėjo, pas notarę 1998 m. lapkričio 19 d. apskritai nebuvo ir negali paaiškinti, kaip parašai, panašūs į jos parašą, atsirado šiame registre. Taigi teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, kad mirties liudijimo kopija ir pažymėjimo Nr. 381 kopija buvo išduoti apeliantei, o ne G. D..G. D. nesilaikė susitarimo, kuris buvo pasiektas po motinos mirties 1998 metais, kad visas tėvų paliktas turtas bus padalytas lygiomis dalimis tarp jo ir apeliantės, o nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais, faktiškai apgaulės būdu, pasisavino nekilnojamąjį turtą.Priešingai nei nurodė teismas, ekspertai nenurodė, kad išvada yra kategoriška, be to, pažymėjo, kad yra parašų požymių nesutapimas 1998 m. lapkričio 19 d. L. J. pareiškime, kad buvo ribotai pateikti L. J. parašų pavyzdžiai. Apeliantė abejoja ekspertizės išvadų objektyvumu, pagrįstumu ir specialisto kvalifikacija, nes apeliantė kategoriškai neigia 1998 m. lapkričio 19 d. buvusi notarų biure ir pasirašiusi kokius nors dokumentus. Kadangi apeliantė nepasitiki ekspertizės akto išvadomis, tikslinga atlikti pakartotinę rašysenos ekspertizę.Teismas išvadą, kad apeliantė, būdama savo motinos pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą, nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl motinos palikimo jo atsisakydama, padarė remdamasis tik rašysenos ekspertizės išvadomis, su kuriomis apeliantė nesutinka, bei suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, t. y. notarės Č. B. ir atsakovės K. D., parodymais, tačiau neatsižvelgė į kitas svarbias bylos nagrinėjimui faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kad apeliantė po tėvų mirties faktiškai visą laiką valdė ir naudojosi nekilnojamuoju turtu bei juo rūpinosi kaip savo. Taigi apeliantės valia nuo pat tėvų palikimo atsiradimo momento buvo priimti jai tenkančią turto dalį ir valdyti turtą kaip savo.Teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantė atsisakė palikimo, nes 1998 m. lapkričio 19 d. pareiškime nurodyta, kad L. J. praneša, kad palikimo po savo motinos mirties nepriėmė ir jokių pretenzijų neturi, o tai reiškia tik pranešimą, kad pareiškėja palikimo nepriėmė, tačiau visiškai nereiškia, kad pareiškėja atsisako palikimo priėmimo.Teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes ir nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė 1998 m. lapkričio 19 d. tiksliai žinojo, kad palikimą po motinos mirties priėmė jos brolis G. D., kadangi kartu su broliu tą dieną dalyvavo forminant palikimo priėmimo dokumentus notarų biure, pasirašytinai atsisakė palikimo, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas būtent nuo šios dienos. Teismas neatsižvelgė į apeliantės pateiktus įrodymus bei argumentus, kad ji tik 2013 m. kovo mėnesį, kai buvo pradėtas procesas dėl gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo, sužinojo, jog visas likęs tėvų nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas G. D. vardu, ir iš karto po to ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad atgautų jai pagal įstatymą priklausančią palikimo dalį.

Atsakovo Šalčininkų rajono 1-ojo notaro biuro notarė Č. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliaciniame skunde apeliantė ignoravo atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011), patvirtinančią, kad ginčijamas 1998 m. lapkričio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas nepažeidžiant galiojusių palikimo priėmimą reglamentuojančių teisės normų.Apeliaciniame skunde išdėstyti apeliantės teiginiai yra tik manipuliacija (psichologinis poveikis teismui), siekiant įteigti teismui nuomonę, kad nežinomi tretieji asmenys pasirašė 1998 m. lapkričio 19 d. pareiškime ir notariniame registre, kadangi tiek nurodytą pareiškimą, tiek notariniame registre pasirašė būtent apeliantė, o ne nežinomi tretieji asmenys. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė, atlikusi teismo ekspertizę, aiškiai patvirtino, kad nėra abejonių, jog 1998 m. lapkričio 19 d. pareiškime ir notariniame registre pasirašė būtent apeliantė. Apeliantės teiginys, kad apeliantė nerašė 1998 m. lapkričio 19 d. pareiškimo, nepaneigia aplinkybės, kad apeliantė šį pareiškimą pasirašė ir prie parašo parašė savo pavardę; antra, aplinkybę, kad minėto pareiškimo tekstą surašė atsakovės darbuotoja, įvardijo pati atsakovė. Taigi apeliantės apeliacinio skundo argumentų formulavimas tik patvirtina, kad apeliantė nesiekia nustatyti byloje tiesos, o tik bando įgyvendinti savo pasikeitusią poziciją, susijusią su paveldėjimu.Aplinkybė, kad teismas 1998 m. lapkričio 19 d. pareiškimą įvardijo apeliantės atsisakymu nuo palikimo, neturi reikšmės šio pareiškimo juridiniam vertinimui ir paties teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Tiek palikimo nepriėmimas, tiek atsisakymas nuo palikimo sukelia tas pačias pasekmes, t. y. asmuo, kuris galėjo paveldėti palikėjo palikimą, šio palikimo neįgyja.Teismas teisingai nustatė momentą, kada apeliantė turėjo sužinoti apie jos tariamai pažeistas teises, t. y. kad vieninteliu palikimą priėmusiu įpėdiniu yra G. D..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palikimo priėmimo teisėtumo.Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad notarė 1998 m. lapkričio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 6885) G. D. išdavė pažeisdama įstatyme nustatytą tvarką.Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ginčo palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimą reglamentavusios teisės normos nustatė galimybę priimti palikimą dviem būdais: kreipiantis su pareiškimu į notarą arba pradedant palikimą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo būdo teisinio įforminimo. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą (teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Be to, reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).Taigi tai, kad, kaip teigia apeliantė, G. D. į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūniją dėl pažymėjimo apie palikimo priėmimą išdavimo ir į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo kreipėsi praėjus 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytam 6 mėnesių terminui, neįrodo, kad notarė paveldėjimo teisės liudijimą išdavė pažeidusi tuo metu galiojusias teisės normas. Kaip minėta, 6 mėnesių terminas palikimo priėmimo įforminimui nebuvo taikomas, o palikimo priėmimas faktiniu valdymu galėjo būti įrodytas ne tik teismo sprendimu.Apeliantė taip pat neigia pasirašiusi 1998 m. lapkričio 19 d. pareiškimą (notarinio registro Nr. 6606), kuriuo pranešė, kad palikimo po motinos mirties nepriėmė ir jokių pretenzijų neturi, taip pat notarinio registro Nr. 6608 ir 6609 įrašuose apie mirties liudijimo kopijos ir minėto Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijos pažymėjimo Nr. 381 gavimą. Apeliantės teigimu, 1998 m. lapkričio 19 d. notarų biure jos nebuvo ir jokių dokumentų ji nepasirašė; kokiomis aplinkybėmis dokumentuose atsirado parašai, kurie panašūs į jos parašą, negali paaiškinti.Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar minėtuose dokumentuose pasirašė apeliantė, teismo nutartimi buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Ekspertės, atlikusios ekspertizę, pateikė išvadas, kad 1998 m. lapkričio 19 d. apeliantės vardu notarei pateiktą pareiškimą, išskyrus rankraštinį įrašą „J.“, parašė ne apeliantė, o kitas asmuo (bylos nagrinėjimo metu notarės paaiškinimais bei liudytojos L. C. parodymais nustatyta, kad pareiškimo tekstą surašė notaro biuro darbuotoja L. C.); pareiškime esantį rankraštinį įrašą „J.“ parašė apeliantė; pareiškimą pasirašė apeliantė; notariniame registre Nr. 6606, 6608 ir 6609 esančius parašus padėjo vienas asmuo – apeliantė. Nors apeliantė pabrėžia, kad ekspertizės akte tiesiogiai nenurodyta, jog išvados yra kategoriškos, teismas sprendžia, kad tokį jų pobūdį liudija pati lingvistinė išvadų formuluotė, taip pat teismo posėdžio metu duoti ekspertizę atlikusios ekspertės parodymai. Tai, kad, kaip teigia apeliantė, ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra nurodyta, jog buvo nustatytas pavienis bendrojo parašų požymio nesutapimas viename iš tiriamųjų parašų (tiriamajame paraše papildomų elementų daugiau nei pavyzdžiuose), nepaneigia išvados kategoriško pobūdžio, nes ten pat nurodyta, kad šis pavienis nesutapimas yra neesminis ir duotai išvadai reikšmės neturi. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad ji abejoja ekspertizės išvadų objektyvumu, pagrįstumu ir specialisto kvalifikacija (nepasitiki ekspertizės akto išvadomis), nėra pagrindas skirti byloje pakartotinę ekspertizę, todėl šis jos prašymas netenkinamas (CPK 219 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria notarės argumentams, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai 1998 m. lapkričio 19 d. pareiškimą laikė apeliantės pareiškimu dėl palikimo atsisakymo (o ne patvirtinimu/ pranešimu, kad apeliantė palikimo nepriėmė ir pretenzijų neturi), neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, nes tiek palikimo atsisakymas, tiek jo nepriėmimas (ką apeliantė patvirtino minėtu pareiškimu) sukelia tas pačias teisines pasekmes – asmuo nepaveldi turto.Taigi esant rašytiniam apeliantės pareiškimui, kad ji palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų, palikimą priėmus jos broliui G. D., neturi, atmetami kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad jos valia nuo pat tėvų palikimo atsiradimo momento buvo priimti jai tenkančią palikimo (turto) dalį ir valdyti jį kaip savo. Taip pat atmetami kaip neįrodyti apeliantės teiginiai, kad tarp jos ir palikimą priėmusio brolio būta susitarimo dėl turto pasidalijimo lygiomis dalimis, kurio pastarasis, anot apeliantės, nesilaikė. Objektyvių duomenų, patvirtinančių tokio (teisiškai įpareigojančio) susitarimo buvimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantė praleido ieškinio senaties terminą ginčyti G. D. palikimo priėmimo teisėtumą. Aplinkybė, kad apeliantė galimai tik 2013 metais sužinojo viso G. D. paveldėto turto sudėtį, nepaneigia fakto, kad apie palikimo priėmimą apeliantei tiksliai tapo žinoma 1998 m. lapkričio 19 d., o nustatant ieškinio senaties termino pradžios momentą, būtent sužinojimas apie palikimo priėmimą, o ne priimto palikimo sudėtį, yra teisiškai reikšmingas (CK 5.8 straipsnis). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, kas reiškia, kad priimdamas palikimą įpėdinis paveldi visą palikėjo turtą. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 587 straipsnyje.Apeliantės prašymas, nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinti, yra nemotyvuotas (argumentų, ginčijančių skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria analogiškas apeliantės prašymas buvo netenkintas, taip pat nepateikta), todėl jo tenkinti nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.