Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 30 d. paskirta bausme ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Bausmės vykdymo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugpjūčio 26 d. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendį.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš D. G. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteista bendrai 2190,66 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 18 d. iki 2024 m. vasario 12 d., veikdamas vieninga tyčia, turėdamas vieningą sumanymą ir tikslą grobti svetimą turtą bei iš to turėti turtinės naudos, pagrobė svetimą turtą iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių prekybos vietų, priklausančių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), bendrai pagrobdamas svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą 275,88 Eur vertės, svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą 2190,66 Eur vertės, t. y. iš viso pagrobė svetimo turto – 2466,54 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti du nuteistojo D. G. apeliaciniai skundai, vienas kurių Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas 2024 m. rugsėjo 5 d. (2024 m. rugsėjo 4 d. apeliacinis skundas), o kitas 2024 m. rugsėjo 13 d. (2024 m. rugpjūčio 30 d. apeliacinis skundas) (5 t., b. l. 167, 169). Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau ir – BPK) nėra numatyta pakartotinio apeliacinio skundo nagrinėjimo galimybė, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog gautų apeliacinių skundų turinys yra iš esmės analogiškas, juose pateikti analogiški prašymai, grindžiami analogiškais argumentais, dėl skundų pasisakytina bendrai. Apeliaciniais skundais nesutinkama su nuteistajam D. G. paskirta laisvės atėmimo bausme ir civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priteistos atlyginti turtinės žalos dydžiu. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį gautų apeliacinių skundų ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam D. G. paskirtos bausmės.

6. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Savo kaltę D. G. pripažino apklausų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 196) bei teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (5 t., b. l. 116). Ši aplinkybė buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl jam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio parinkimo. Apeliaciniu skundu prašoma sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad nuteistajam D. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias skirdamas bausmę atsižvelgia teismas (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala). Teismas taip pat, vadovaujasi BK 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis ir skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, jog nuteistasis D. G. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, kurį sudarė 10 veikos epizodų, jog nuteistasis praeityje teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 65–92, 93–115, 116, 117–118), jog nustatyta viena jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas)) ir viena ją sunkinanti aplinkybė (veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 2 dalies 13 punktas)). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, paskyrė nuteistajam D. G. laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta kaip viena iš alternatyvių galimų skirti bausmių rūšių už šios nusikalstamos veikos padarymą. Apeliacinio skundo prašymas sušvelninti nuteistajam D. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra iš esmės grindžiamas tik aplinkybe, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Kitų aplinkybių nėra nurodyta. Tačiau pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas nėra pagrindas savaime skirti švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybių, reikšmingų skirtinos bausmės individualizavimui, visumą, jog D. G. yra jauno amžiaus, tačiau nesimoko ir nedirba, nekeičia savo elgesio ir nededa pastangų jį keisti, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad tik laisvės atėmimo bausmė užtikrintų teisingumo principą ir labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti, paveikti D. G.. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecijos teisė, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, kuriame pateiktas prašymas sušvelninti nuteistajam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę, tokį prašymą gali tenkinti tik tada, kuomet nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam D. G. skirtinos bausmės individualizavimo, nėra pagrindo teigti, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir teisingai vadovavosi BK 61 straipsnio 1, 3 dalyse numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, tinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir teisingai subendrino paskirtą bausmę su ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme. Todėl sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra teisinio pagrindo.

Dėl priteistos turtinės žalos.

8. Apeliaciniu skundu nesutinkama su civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo D. G. priteistos pinigų sumos dydžiu turtinei žalai atlyginti (2190,66 Eur) ir prašomą šį dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl nuteistojo D. G. padarytos nusikalstamos veikos, civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta turtinė žala, kadangi nuteistojo neteisėti veiksmai pasireiškė civilinei ieškovei priklausančio turto vagystėmis. Baudžiamojoje byloje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) padarytos turtinės žalos dydį (1 t., b. l. 53, 92, 166, 167, 168, 169, 170; 2 t., b. l. 1–2, 10–11, 19, 20, 21, 49–50, 66, 93–94, 101, 102, 127–128, 138, 139, 163–164, 177, 178; 3 t., b. l. 3, 17, 41). Šiuos dokumentus, spręsdamas klausimą dėl pareikštų civilinių ieškinių, įvertino pirmosios instancijos teismas. Be to, pats nuteistasis D. G. pripažino, jog per kelis epizodus iš įvairių parduotuvių pavogė jam pareikštame kaltinime nurodytas prekes (įvairius alkoholinius gėrimus), sutiko su jam pareikštame kaltinime nurodytomis pavogtų prekių vertėmis ir sutiko su UAB (duomenys neskelbtini) pareikštais civiliniais ieškiniais (5 t., b. l. 116).

9. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė baudžiamojo proceso metu įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį, jeigu dėl nusikalstamos veikos jis patyrė turtinės arba neturtinės žalos. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

10. Nustačius, kad civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su D. G. padaryta aptariama nusikalstama veika, jog pagrobtų prekių vertė yra įrodyta rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 53, 166, 167, 168, 169, 170; 2 t., b. l. 20, 21, 66, 102, 138, 139, 177, 178; 3 t., b. l. 17), sutiktina su priteistos atlyginti turtinės žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai priteista 2190,66 Eur turtinei žalai atlyginti ar priteistos pinigų sumos dydis yra per didelis. Vien apelianto nesutikimas su priteista pinigų suma turtinei žalai atlyginti, kuri yra pagrįsta objektyviais byloje pateiktais dokumentais, nesudaro pagrindo sumažinti priteistos atlyginti pinigų sumos dydį. Todėl aptariamas apeliacinio skundo prašymas atmetamas.

11. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.