Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-293-1130/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00125-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.9; 21.10.4 (S)

2026 m. vasario 11 d.

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. J. (V. J.) ir jo atstovui advokatui Mindaugui Gedeikiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J. (toliau – ir Pareiškėjas) ir jo atstovo advokato Mindaugo Gedeikio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimo ROIK: 25267770490 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 9 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 5651 straipsnio 1 punktu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Atlikus tyrimą ir nenustačius visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių, buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Pareiškėjas ir jo atstovas, nesutikdami su minėtu nutarimu, padavė teismui skundą, kuriame nurodo, kad skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį buvo priimtas nepagrįstai, neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi (bylos Nr. eII-721-1130/2025), tenkinęs pareiškėjo skundą, bylą buvo grąžinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad byloje turi būti atliktas išsamus tyrimas, įvertinant aplinkybes, tokias kaip šuns lojimo garsumą, lojimo dažnį, lojimo intensyvumą, šuns elgseną ir savybes, lojimo vietą ir laiką, atstumą iki asmenų gyvenamųjų vietų ir pan., taip pat turi būti apklaustas pareiškėjas bei jo kaimynai, kurių langai yra į lojimo pusę bei atlikti kiti būtini veiksmai pažeidimui nustatyti. Institucija išvadas padarė nesiėmusi visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti ir reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertino visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir kt. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartis nebuvo įvykdyta ir išsamus tyrimas atliktas nebuvo. Pirmiausia, nebuvo apklaustas pareiškėjas. Tokiu būdu nebuvo įvykdytas teismo įpareigojimas apklausti pareiškėją. Taip pat pažeista ANK 571 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjo teisė būti išklausytam. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pareiškėjo apklausa būtų perteklinis veiksmas, nes pareiškėjas administracinės teisenos tikslinimo metu periodiškai rašė laiškus, nurodydamas jam žinomas įvykio aplinkybes, bei situaciją apibūdino savo skunde bei pareiškimuose. Sutiktina, kad pareiškėjo laiškuose yra nurodytos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamu įvykiu, ir jie gali būti laikomi įrodymais. Tačiau tai nėra tapatu pareiškėjo, kaip nukentėjusiojo asmens, apklausai bei paaiškinimų ir parodymų davimui. Pažymėtina, kad nebuvo apklaustas ne tik pareiškėjas, bet ir kartu gyvenantys pareiškėjo šeimos nariai. Tokia išimtis draudžiama, nes lemia nevienodą įstatymų taikymą pareiškėjui ir jo šeimos nariams, kaip nukentėjusiems asmenis, ir šuns laikytojai, kaip galimai pažeidėjai (ANK 566 straipsnio 2 dalis). Antra, lojimo vieta iš esmės nebuvo apžiūrėta ir įvertinta. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pareigūnai buvo nuvykę prie pareiškėjo namo ((duomenys neskelbtini)). Tačiau su pareiškėju niekas nesusisiekė. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė išsamiai paaiškinti nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir jas parodyti pareiškėjo gyvenamojoje vietoje bei sklype. Tuo labiau, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę be kita ko atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių apžiūras, atlikti parodymų patikrinimą vietoje (ANK 593 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Trečia, atstumas iki asmenų gyvenamųjų vietų yra įvertintas klaidingai. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pareiškėjo namas ir namas, esantis (duomenys neskelbtini), vienas nuo kito gatve nutolę 119,36 m. Tačiau atliekant matavimą naudojantis google maps, matyti, kad nuo tvoros, kur loja šuo, iki pareiškėjo miegamojo yra ~29 m (priedas Nr. 5). Vadinasi, teismo įpareigojimas įvertinti atstumą iki asmenų gyvenamųjų vietų nebuvo atliktas arba atliktas netinkamai. Ketvirta, teismas, be kita ko, nurodė apklausti ne tik pareiškėją, bet ir jo kaimynus, kurių langai yra į lojimo pusę. Nutarime nurodoma, kad tik I. Ž. dukros miegamojo langai yra į kaimynės, kuri turi šunį, kiemą. Tačiau pati dukra apklausta apie įvykio aplinkybes nebuvo. Be to, I. Ž. nurodo, kad nei 4 ryto, nei 23 val. vakaro jokio triukšmo nebūna. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra nurodęs, jog šuo loja 22-23 val. vakarais bei 5-6 val. rytais (o ne 4 val. ryto, ar po 23 val.). J. I. M nurodė, kad iš šalia esančios gatvės rytais loja šuo. I. M. nepateikia informacijos, kur yra nukreipti jos langai. N. B. nurodė, kad nakties metu ir ankstų rytą šuns lojimas jos namuose nėra girdimas, tačiau nėra duomenų apie tai, kur yra nukreipti liudytojos miegamojo langai. I. J. Taip pat nepateikia informacijos, kur yra nukreipti jos miegamojo langai. Dalis kitų apklaustųjų asmenų nurodo, jog girdi kaimynystėje lojančius šunis. Kiti negirdi. Tačiau nei vienas nenurodo, kur nukreipti jų miegamųjų langai. Penkta, nutarime nurodoma, jog nebuvo galimybių nustatyti šuns lojimo garsumo, nes periodiškai vykstant nurodytu adresu šuns lojimas nebuvo girdimas. Dėl tų pačių priežasčių nebuvo galimybės nustatyti lojimo dažnio, intensyvumo. Tokia išvada padaryta objektyviai ir visapusiškai neištyrus bylos aplinkybių. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog 2025 m. rugsėjo 23 d. surašytas tarnybinis pranešimas. Jame nurodoma, kad 2025 m. rugsėjo 22 d. nuo 5.43 val. iki 6.21 val. būnant netoli namo esančioje aikštelėje jokio šuns lojimo nebuvo girdėti. 2025 m. rugsėjo 23 d. nuo 5.46 val. iki 6.33 val. taip pat būnant netoli namo esančioje aikštelėje jokio šuns lojimo nebuvo girdėti. Iš pateiktos informacijos neaišku, kokioje aikštelėje buvo asmenys, fiksavę nurodytas aplinkybes. Neaišku, koks atstumas tarp aikštelės ir šuns lojimo vietos, kokia kryptimi galėjo sklisti garsas, kokios buvo kliūtys tarp aikštelės ir lojimo vietos, kokios buvo oro sąlygos (vėjo kryptis, krituliai ir pan.), kokiu būdu ir priemonėmis buvo fiksuojamas galimas lojimas (automobilyje ar ne). Taip pat nepagrindžiama, kodėl galimas lojimas buvo fiksuojamas tik du kartus iš nekonkretizuotos vietos, ir tik 40-50 minučių. Nuvykimas į nekonkretizuotą aikštelę 2 kartus niekaip negali būti vertinamas kaip periodini šuns lojimo tikrinimas. Pažymėtina ir tai, jog nutarime nenurodoma, kad tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės būtų fiksuotos garso ar vaizdo įrašais. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pareiškėjas administracinės teisenos tikslinimo metu periodiškai rašė laiškus, nurodydamas jam žinomas įvykio aplinkybes. Tačiau pareigūnai į pranešimus nereagavo ir nei kartą neatvyko nurodytų aplinkybių užfiksuoti. Dėl nutarime nenurodomų priežasčių, jie kažkodėl du kartus nuvažiavo į neįvardintą aikštelę, kurioje apskritai neaišku, ar įmanoma fiksuoti pareiškėjo nurodyto šuns lojimą. Šešta, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad atliekant tyrimą yra reikalingos specialios žinios ir priemonės bylos aplinkybėms tinkamai nustatyti ir įvertinti. Pareigūnai, atlikę tyrimą, be kita ko turėjo teisę atlikti eksperimentą, paskirti ekspertizę ar reikalauti specialisto išvados. Tačiau šiomis teisėmis pasinaudota nebuvo. Darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių, neatlikus visapusiško ir objektyvaus tyrimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateikti vaizdo ir garso įrašai patvirtina, jog yra girdimas šuns lojimas. Tai nurodoma ir skundžiamame nutarime. Nutarime taip pat nurodoma, jog pati namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventoja nurodė, jog turi šunį, kurį rytais išleidžia į kiemą palakstyti. Nurodžius moteriai, kad dėl šuns lojimo gautas skundas, ji nurodė, kad imsis priemonių, kad šuns lojimas kaimynų poilsio daugiau netrukdytų. Be to, ir dalis apklaustų asmenų nurodė, jog kaimynystėje yra girdimas šunų lojimas. Institucija nutarime nenurodo, kodėl šiuos įrodymus, kurie patvirtina šuns lojimą, atmetė ir jais nesivadovavo. Kaip minėta, Institucija turėjo ne nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, o kreiptis į atitinkamus specialistus ar ekspertus, fiksuoti aplinkybes garso ar vaizdo įrašais, imtis kitų veiksmų, nurodytų ANK, kad būtų ištirtos ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo nuomone, skundžiamas Institucijos nutarimas turėtų būti panaikintas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.