- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-05
- Bylos Nr.
- 2A-2246-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00587-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį ir atsakovės E. T. (E. T.) priešieškinį dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės 2003-07-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos sudarymo turėtas pavardes, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės 2003-07-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, palikti atsakovei santuokinę pavardę, padalinti santuokos metu įgytą turtą, nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė pasekmes nuo 2009-04-20, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-02-06 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:
1) nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą 2003-07-12 Vilniaus rajono CMS (akto įrašo Nr.124), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę - Taukin, o atsakovei – Taukin;
3) padalino ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą. Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise stacionarų gręžtuvą „SB 701/1 300 Lt vertės, kampinį šlifuoklį „Einhell RT-AG 125“ 40 Lt vertės, oblių „PH01“ 150 Lt vertės, smūginį gręžtuvą „Bosch“ 250 Lt vertės, siaurapjūklį „Makita“ 200 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Dell“ 1000 Lt vertės, skalbimo mašiną „Whirlpool“ 700 Lt vertės, viso turto už 2 640 Lt. Priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise: mikrobangų krosnelę „Sharp“ 50 Lt vertės, dujų viryklę „Beko“ 150 Lt vertės, skalbimo mašiną „Hanza“ 1 Lt vertės, minkštą kampą „Guboja“ 1500 Lt vertės, miegamojo komplektą „Viktorija“ (lova, komodas, spinta, 2 spintelės) 300 Lt vertės, gartraukį „Interline“ 250 Lt vertės, plautuvę „Stylo 2B“ 150 Lt vertės, sifoną 40 Lt vertės, plautuvės maišytuvą „Samba“ 120 Lt vertės, maišytuvą voniai „PLN 29B“ 120 Lt vertės, viso turto už 2 681 Lt;
4) priteisė iš ieškovo atsakovei 4 550 Lt kompensaciją už parduotas transporto priemones;
5) priteisė iš atsakovės ieškovui 20,50 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę dalį turto;
6) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad nei ieškovas, nei atsakovė neįrodė, jog santuoka turėtų būti nutraukta dėl kito sutuoktinio kaltės tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytais pagrindais. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nuolat vartojo alkoholį ir buvo jam neištikima, buvo išvykusi su kitu vyru į Egiptą ir atsakovės nurodyti argumentai apie ieškovo neištikimybę, jo nepakankamą rūpestį šeima, nėra įrodyti. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai pagarbūs, pakantūs vienas kitam, ir jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, tai įrodo ir pačių sutuoktinių paaiškinimai, jų elgesys bylos nagrinėjimo metu. Kadangi ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl jų abiejų kaltės, todėl po santuokos nutraukimo tiek ieškovui, tiek atsakovei paliktinos santuokinės pavardės.
Šalių santuokoje įgyto turto balansą sudaro: automobiliai Audi A4 Avant, v.Nr.(duomenys neskelbtini) 8150 Lt vertės, VW Golf, v.Nr.(duomenys neskelbtini) 950 Lt vertės, stacionarus gręžtuvas „SB 701/1 300 Lt vertės, kampinis šlifuoklis „Einhell RT-AG 125“ 40 Lt vertės, oblius „PH01“ 150 Lt vertės, smūginis gręžtuvas „Bosch“ 250 Lt vertės, siaurapjūklis „Makita“ 200 Lt vertės, nešiojamasis kompiuteris „Dell“ 1000 Lt vertės, mikrobangų krosnelė „Sharp“ 50 Lt vertės, dujų viryklė „Beko“ 150 Lt vertės, skalbimo mašina „ Hanza“ 1 Lt vertės, minkštas kampas „Guboja“ 1500 Lt vertės, miegamojo komplektas „Viktorija“ (lova, komodas, spinta, 2 spintelės) 300 Lt vertės, skalbimo mašina „Whirlpool“ 700 Lt vertės, gartraukis „Interline“ 250 Lt vertės, plautuvė „Stylo 2B“ 150 Lt vertės, sifonas 40 Lt vertės, plautuvės maišytuvas „Samba“ 120 Lt vertės, maišytuvas voniai „PLN 29B“ 120 Lt vertės. Viso turto vertė yra 14 421 Lt. Šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl yra dalintinas tarp šalių.
Ginčo tarp šalių, jog automobilius VW Golf ir Audi A4 Avant ieškovas pardavė atsakovei nežinant, nekilo. Ieškovas nesutiko su atsakovės nurodyta šių automobilių verte, t.y., kad automobilio Audi A4 Avant vertė yra 8 150 Lt, o automobilio VW Golf – 950 Lt. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės nurodyta automobilių verte, turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius kitokią nei nurodė atsakovė šių automobilių vertę, bet tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Todėl teismas vadovavosi atsakovės pateikta automobilių verte.
Teismas nerado pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Todėl kiekvienai iš šalių tenka turto už 7 210,50 Lt (14 421 Lt:2).
Kadangi automobiliai ieškovo buvo parduoti, atsakovei iš ieškovo priteistina ½ dalies dydžio kompensacija nuo 9 100 Lt, t.y. 4 550 Lt (9 100 Lt:2). Tokiu būdu natūra dalintino turto vertė sumažėjo iki 5 321 Lt (1 4421 Lt – 9 100 Lt) ir kiekvienai iš šalių priteistina turto už 2 660,50 Lt (5 321 Lt:2).
Stacionarų gręžtuvą „SB 701/1 300 Lt vertės, kampinį šlifuoklį „Einhell RT-AG 125“ 40 Lt vertės, oblių „PH01“ 150 Lt vertės, smūginį gręžtuvą „Bosch“ 250 Lt vertės, siaurapjūklį „Makita“ 200 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Dell“ 1000 Lt vertės, skalbimo mašiną „Whirlpool“ 700 Lt vertės, viso turto už 2640 Lt, teismas priteisė ieškovui, o atsakovei teismas priteisė mikrobangų krosnelę „Sharp“ 50 Lt vertės, dujų viryklę „Beko“ 150 Lt vertės, skalbimo mašiną „ Hanza“ 1 Lt vertės, minkštą kampą „Guboja“ 1500 Lt vertės, miegamojo komplektą „Viktorija“ 300 Lt vertės, gartraukį „Interline“ 250 Lt vertės, plautuvę „Stylo 2B“ 150 Lt vertės, sifoną 40 Lt vertės, plautuvės maišytuvą „Samba“ 120 Lt vertės, maišytuvą voniai „PLN 29B“ 120 Lt vertės, viso turto už 2681 Lt. Kadangi atsakovei tenkančio turto vertė viršija 2660,50 Lt sumą, tai iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 20,50 Lt (2 681 Lt – 2 660,50 Lt) kompensaciją.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-06 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokinės pavardės atsakovei palikimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: buvo neištikima, tam tikrą laiką ieškovui „užsimerkus prieš jos pastovias neištikimybes" ir bandžius taikytis, neprisidėjo prie ieškovo pastangų išsaugoti šeimą, elgėsi neatsakingai, nesirūpino šeimos moraline gerove. Būtent ieškovas rūpinosi šeimos išsaugojimu, šeimos dvasine gerove, siekė atkurti sutuoktinių tarpusavio santykius.
Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą dėl ieškovo kaltės santuokos iširime. Teismas savo sprendime „mano", kad abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai pagarbūs, pakantūs vienas kitam, tačiau nepagrindžia savo prielaidų jokiais ieškovo kaltę patvirtinančiais įrodymais.
Atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, turėjo būti tenkintas ir ieškovo reikalavimas dėl ikisantuokinės pavardės atsakovei palikimo.
2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl stacionaraus gręžtuvo „SB 701/1, kampinio šlifuoklio „Einhell" RT-AG 125", obliaus „PH01", smūginio gręžtuvo „Bosch", siaurapjūklio „Makita", pažeidė CK 3.89 str. 1 d. 3 p. reikalavimus. Turėdamas šioje byloje žinias apie ieškovo vykdomą darbinę veiklą, spręsdamas klausimą dėl aukščiau išvardinto kilnojamojo turto padalijimo, teismas turėjo jį pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, kadangi minėti profesinės veiklos įrankiai įstatymo imperatyviai priskiriami prie sutuoktinio asmeninės nuosavybės, nesvarbu, kada ir už kieno lėšas jie įgyti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas taip pat nesutinka dėl 4 550 Lt piniginės kompensacijos už parduotus automobilius Audi A4 Avant ir VW Golf priteisimo iš ieškovo.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad automobilis Audi A4 Avant 2011-01-29 buvo parduotas S. R. už 300 litų. Pati liudytoja S. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pirko iš ieškovo nevažiuojantį automobilį, su variklio gedimais, už 300 Lt.
Abu automobiliai buvo realizuoti (automobilis Audi A4 Avant parduotas už 300 Lt, o automobilis VW Golf buvo priduotas į sąvartyną ir nuimtas nuo transporto priemonių įskaitos) santuokos metu ir visos gautos pinginės lėšos, nors šalys ir negyveno kartu, buvo panaudotos bendriems įsiskolinimams padengti.
Atsiliepimas
Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šias argumentais.
1. Vilniaus rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje trūksta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.
2. CK 3.90 str. 2 d. numato, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Ieškovas patvirtino ir neginčijo fakto, kad visi įrankiai buvo įsigyti santuokos metu. Ir nors šiuos įrankius naudojo ieškovas (gal net ir savo profesinėje veikloje), ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad visi šie įrankiai buvo įsigyti už ieškovo asmenines lėšas ar ieškovo asmeninių lėšų dalis buvo didesnė nei dalis lėšų, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl teismas visiškai pagrįstai darbo įrankius laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei įtraukė juos į dalintino turto balansą. Be to, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ieškovas net nekėlė reikalavimo dėl įrankių pripažinimo jo asmenine nuosavybe.
3. Teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad abu automobilius ieškovas pardavė atsakovei nežinant. Turint omenyje, kad abi šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2010 m. balandžio mėnesio, teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad abu automobiliai iš tikrųjų buvo parduoti atsakovei nežinant, nes tai buvo padaryta praėjus daugiau kaip 1 metams po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti yra ir ieškovo teiginiai, kad automobiliai buvo parduoti santuokos metu ir visos piniginės lėšos, nors šalys ir negyveno kartu, buvo panaudotos jų bendriems įsiskolinimams padengti. Visų pirma, ieškovas tokios aplinkybės nebuvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra, nors tokia aplinkybė pirmą kartą nurodyta tik 2013-03-01 apeliaciniame skunde, bet ieškovas net nepaaiškino, kokie bendri įsiskolinimai neva buvo padengti pardavus minėtus automobilius, bei nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.
Teismas teisingai nurodė, kad ieškovas, nesutikdamas su atsakovės nurodyta automobilių verte, turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius kitokią nei nurodė atsakovė, šių automobilių vertę, bet tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi atsakovės pateikta automobilių verte.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės
Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Atsakovės kalte dėl santuokos iširimo apeliantas nurodė neatsakingą atsakovės požiūrį į šeimą ir bendrą sutuoktinių gyvenimą bei šeimos kūrimo tikslus: apeliantas teigė, kad atsakovė nuo 2010 metų turėjo meilužį, neketino susilaukti su apeliantu vaikų, dažnai girtavo, nesistengė tartis su apeliantu ir rasti kompromisų. Apelianto kalte dėl santuokos iširimo ieškovė nurodė esminių santuokinių pareigų pažeidimą: ieškovė teigė, kad apeliantas vengė kurti bendrą gerbūvį, neskyrė šeimos išlaikymui pinigų, inicijuodavo konfliktus namuose, vengė spręsti šeimos pagausėjimo klausimą, 2009 m. pradžioje, neinformavęs atsakovės, išvyko iš bendro būsto į užsienį. Šias aplinkybes šalys įrodinėjo liudytojų parodymais.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).
Tiek apelianto, tiek atsakovės kviesti liudytojai susiję su šalimis giminystės ir svainystės santykiais: liudytoja H. L. yra apelianto motina, liudytojas V. B. – apelianto brolis, liudytojas V. S. – atsakovės brolis, liudytoja R. S. – atsakovės brolio žmona. Šių asmenų suinteresuotumas byla yra grįstas asmeniniais interesais, susijusiais su giminyste ir svainyste, todėl jų parodymai nelaikytini patikimais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, kad byloje nėra kitų įrodymų, kurie pagrįstų liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymais nesivadovavo. Liudytojas H. S. parodė, kad turėjo intymius santykius su ieškove prieš 6-7 metus, tačiau atsakovė šias aplinkybes neigė, liudytojo parodymai nėra informatyvūs, kitais įrodymais nepatvirtinti, todėl tik šio asmens parodymai nėra pakankami atsakovės neištikimybės faktui patvirtinti.
Įvertinus šalių nurodytas faktines aplinkybes apie jų tarpusavio santykius iki faktiško santuokos iširimo, jų elgesį dėl santuokos išsaugojimo, nesant byloje patikimų įrodymų dėl vienos iš šalių kaltės dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu buvo nepakankamai dėmesingi, lojalūs, pagarbūs ir pakantūs vienas kitam. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
Dėl įrankių pripažinimo asmenine apelianto nuosavybe
CK 3.89 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamai sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Pirmosios instancijos teismas stacionarų gręžtuvą „SB 701/1, kampinį šlifuoklį „Einhell RT-AG 125“, oblių „PH01“, smūginį gręžtuvą „Bosch“, siaurapjūklį „Makita“ pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas neprašė šių įrankių pripažinti asmenine nuosavybe kaip profesinės veiklos įrankių. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas vertėsi profesine veikla, iš kurios gaudavo pajamas ir kurios metu naudojo nurodytus įrankius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad iki 2006-12-31 apeliantas dirbo pagal darbo sutartis (85-88 b.l.). Nuo 2010-04-01 apeliantas yra įsigijęs verslo liudijimą (89 b.l.), tačiau byloje nėra įrodymų apie apelianto darbo pobūdį. Byloje yra įrodymai apie tai, kad apeliantas remontavo šalių gyvenamąjį būstą, darė baldus, todėl darytina išvada, kad įrankiai buvo naudojami šeimos reikmėms. Be to, byloje nekilo ginčas dėl to, kad šie įrankiai buvo įsigyti už bendras šalių lėšas. Todėl įrankiai pripažintini bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 str. 2 d. pagrindu.
Dėl kompensacijos už lėšas, gautas už santuokos metu įsigytus automobilius
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto ieškovės naudai 4 550 Lt kompensaciją už santuokos metu įsigytus ir apelianto parduotus automobilius VW Golf, v.Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi A4 Avant, v.Nr.(duomenys neskelbtini). Nustatydamas automobilių vertes, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės pateiktomis VšĮ Emprekis skelbiamomis vidutinėmis transporto priemonių kainomis Lietuvoje (52, 53 b.l.). Pirmosios instancijos teismo išvada dėl automobilių VW Golf ir Audi A4 Avant vertės yra nepagrįsta.
VšĮ Emprekis tinklalapyje www.emprekis.lt nurodyta, kad „Vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“. Paprastai skelbimuose yra nurodoma maksimali pardavėjo norima gauti kaina, kuri derybų su pirkėju metu yra mažinama. Taigi, atsakovės pateikti įrodymai yra apie orientacines vidutines atitinkamos markės, modelio ir gamybos metų transporto priemonių kainas Lietuvoje, tačiau ne apie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių automobilių vertes. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi nurodytomis kainomis su PVM, kai nėra duomenų, kad šalys yra PVM mokėtojai.
Apeliantas nurodė, kad automobilis VW Golf buvo nevažiuojantis, todėl jis buvo atiduotas į sąvartyną. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Regitra Kelių transporto priemonių registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad šis automobilis buvo išregistruotas baigus jo eksploataciją. Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr.260, 94.5.p. išregistruojant transporto priemonę baigus jos eksploataciją, VĮ Regitra pateikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas. Kadangi automobilis VW Golf buvo sunaikintas kaip netinkamas eksploatuoti, jo vertė laikytina 0 Lt. Byloje nėra įrodymų, kad tinkamos naudoto automobilio dalys buvo parduotos.
Apelianto pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilį Audi A4 Avant apeliantas pardavė S. R. už 300 Lt (82 b.l.). Liudytoja S. R. patvirtino apelianto nurodytą aplinkybę, kad šis automobilis buvo sugedęs, nevažiuojantis, liudytoja taip pat paaiškino, kad automobilį suremontavo jos sūnus, automobilio remontas jai kainavo 2 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio remontas kainavo 2 500 Lt, o tokios markės, modelio ir gamybos metų vidutinė automobilio kaina Lietuvoje pagal VšĮ Emprekis duomenis yra 6 736 Lt (be PVM), darytina išvada, kad automobilio gedimai buvo žymūs. Esant įrodymams, kad automobilis Audi A4 Avant buvo parduotas už 300 Lt, atsakovė turėjo įrodyti, kad šis automobilis buvo parduotas žymiai pigiau nei jo rinkos vertė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktos VšĮ Emprekis skelbiamos vidutinės transporto priemonių kainos Lietuvoje negali būti tinkamas įrodymas apie konkretaus automobilio vertę, esant įrodymams apie automobilio Audi A4 Avant gedimus, darytina išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas automobilį Audi A4 Avant pardavė žymiai pigiau nei jo rinkos vertė.
Apeliantas nepateikė įrodymų, kad už automobilį Audi A4 Avant gauti pinigai buvo panaudoti bendroms sutuoktinių skoloms padengti (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš apelianto ieškovės naudai buvo priteista 4 550 Lt kompensacija už parduotas transporto priemones keistina, kompensaciją mažinant iki 150 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).
Iš ieškovės apelianto naudai priteistinas 132 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (patenkinto turtinio reikalavimo dalyje) (CPK 98 str.).
Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo advokatui 500 Lt. Kadangi iš trijų skundžiamų sprendimo dalių apeliacinis skundas buvo patenkintas tik dėl vienos, iš apelianto ieškovės naudai priteistinos 167 Lt išlaidos už advokato pagalbą (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti. Sumažinti iš ieškovo V. T. atsakovės E. T. naudai priteistą 4 500 Lt kompensaciją už parduotas transporto priemones iki 150 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. T. atsakovo V. T. naudai 132 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo V. T. ieškovės E. T. naudai 167 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.