- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-621-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07813-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Natalja Cikoto, Vidas Stankevičius (pran.)
- Atsakovas
- D. R.
- Ieškovas
- N. R.
- Kategorijos
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. - Pertusevičės ieškinį atsakovei D. R. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipė į teismą, prašydama išieškoti iš atsakovės D. R. ieškovės N. R. naudai N. R. 36 282,08 Lt skolą N. R. paveldėto turto vertės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimu 1984-11-26 iš N. R. buvo priteistas dukros N. P. išlaikymas, kurį N. R. mokėjo iki 1990-04-01. Vėliau N. R. jokių piniginių lėšų neskyrė nei ieškovės išlaikymui iki pilnametystės, nei susidariusio išlaikymo įsiskolinimo grąžinimui sulaukus pilnametystės. N. R. 2006-08-15 mirė. Antstolis Valdas Čeglikas nustatė ir paskaičiavo, kad pagal 1984-11-26 vykdomąjį raštą N. R. – P. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 1990-04-01 iki 2000-09-12 sudaro 36 282,08 Lt. Ši skolos suma 2008-01-21 buvo įtraukta į sudarytą paveldimo turto apyrašą ir į 2010-08-18 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ji nėra nuginčyta. Konstatuota ir patvirtinta neginčijamai, kad N. R. - P. pilnametystės dienai 2009-09-12 buvo ir šiai dienai yra 36 282,08 Lt išlaikymo įsiskolinimas, kuris yra paveldima prievolė, skola. Už palikėjo skolas atsako įpėdiniai, priėmusieji palikimą. Palikėjo N. R. turtą pagal 1996-10-08 testamentą paveldėjo vienintelė testamentinė įpėdinė D. R.. Pagal CK 5.53 str., D. R. palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą apyrašą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, kurio 2007-05-02 sprendimą patvirtino 2007-09-06 Vilniaus apygardos teismas nutartimi, nustatė, kad N. R. mirties dienai N. R. - P. buvo reikalingas išlaikymas ir jai priteista palikėjo turto privalomoji dalis. Pagal CK 5.53 str. 1 d. D. R. privalo išmokėti skolą ir perduoti privalomąją dalį viso palikėjo turto dabar jau pilnametei išlaikytinei N. R. - P. Atsakovės argumentus dėl senaties taikymo prašė atmesti, nes skola buvo įtraukta į apyrašą, todėl jokia senatis negali būti taikoma, o be to, N. R. mirė 2006-08-16, todėl senaties terminas nepraleistas.
Atsiliepimas
Atsakovė D. R. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji nesutinka su skola ieškovei, nes atsakovės vyras buvo jai sakęs, kad su pirmąją šeima yra visiškai atsikaitęs. Kadangi pas vyrą buvo vykdomojo rašto dėl alimentų išieškojimo ieškovės naudai, originalas, atsakovė daro išvadą, kad jokia skola ir negalėjo susidaryti. N. R. mirė 2006-08-15, ieškovė iki tėvo mirties juo nesirūpino, nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių. Atsakovės nuomone, ieškovė ir jos atstovė J. G. po N. R. mirties nusprendė pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir gauti bent dalį N. R. priklaususio turto. Ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas leistinais ir tinkamais įrodymais. Antstolio raštas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali būti įrodymu, pagrindžiančiu skolą, kadangi vykdomoji byla, kurioje šis raštas buvo išduotas, buvo nutraukta paties antstolio patvarkymu. Kadangi vykdomojo dokumento originalas buvo pas skolininką, t. y. pas N. R., todėl pagal CK 6.123 str. nuostatas, reiškia, kad prievolė yra įvykdyta ir pasibaigusi, atsakovė negali atsakyti už mirusio sutuoktinio skolas. Ieškovei iš mirusiojo N. R. palikimo teko privalomoji dalis, kuri apima visus įsiskolinimus. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovė, siekdama nukreipti skolos išieškojimą į mirusiojo turtą, yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą dėl kreditorinio reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-12 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, jog susidariusi 36 282,08 Lt skola už išlaikymą ieškovės pilnametystės dienai 2000-09-12, įtraukta į sudarytą paveldimo turto apyrašą ir į 2010-08-18 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, skolos dydis nėra nuginčytas, susidaręs įsiskolinimas yra paveldima prievolė. Teismas nurodė, jog pagal CK 3.194 str. 5 d. nuostatas už palikėjo skolas atsako atsakovė, kaip įpėdinė, priėmusi palikimą. Pagal CK 5.53 str. 1 d. nuostatas, atsakovė priimto turto ribose privalo išmokėti skolą ieškovės naudai. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą išieškoti iš atsakovės susidariusią išlaikymo skolą, tenkino. Be to, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė yra praleidusi 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad skolos dydis, dėl kurio išieškojimo kreipėsi ieškovė, yra įtrauktas į apyrašą bei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuris išduotas atsakovei, taip pat įtrauktas į paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, kuris išduotas ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė paveldėjimo teisės liudijimų ar jų dalies neginčijo, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimui turėtų būti taikomos CK 5.63 str. nuostatos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad N. R. - P. prieš šios bylos iškėlimą kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydama pakeisti išieškotoją J. R. į N. R. - P. ir skolininką N. R. į D. R.. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2011-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1227-127/2007, o vėliau ir apeliacinės instancijos teismas 2011-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1173-258/2011 N. R. - P. prašymą atmetė. Teismai, spręsdami, ar N. R. - P. turi teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo, nustatė, kad pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-05-02 sprendimo dalimi nustatytas juridinis faktas, kad N. R. - P. buvo reikalingas išlaikymas. Šios sprendimo dalies pagrindu N. R. - P. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją dalį. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų šioje byloje konstatuoti subjektinių teisių perėmimą. Taigi, teismas, nagrinėjęs klausimą, ar N. R. - P. turi teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo, konstatavo, kad ji nėra įgijusi materialinės subjektinės teisės, todėl ji neturi pagrindo įgyti ir procesinių teisių bei reikalauti atlyginti išlaikymo įsiskolinimo. N. R. – P., nebūdama materialinių teisinių santykių šalimi, negali reikšti tokio pobūdžio reikalavimo, o teismas negali ginti jos neįgytų ir žinoma nepažeistų teisių. Tai, kad kiti teismai, jau išnagrinėtose civilinėse bylose buvo nagrinėję N. R. - P. teisės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo iš D. R. pagrįstumą ir tokį jos reikalavimą atmetė, sudarė pagrindą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukti arba ieškinį atmesti kaip nepagrįsta. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų priimtame sprendime net nepasisakė, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikalavimas priteisti 36 282,08 Lt skolą yra pagrįstas, nes ši suma yra įtraukta į antstolio sudarytą apyrašą. Tačiau šių duomenų buvimas apyraše nesudaro pagrindo teigti, kad būtent tokią sumą reikia mokėti (išieškoti). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tik ieškovės pateiktus įrodymus apie neva egzistuojančią skolą ir bandymus ją išieškoti bei nevertindamas atsakovės pateiktų įrodymų ir argumentų, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Dokumentas, iš kurio kildinamas išlaikymo įsiskolinimo dydis, yra tik rekomendacinio pobūdžio ir tai nurodyta pačiame dokumente. Antstolis V. Čeglikas apskaičiavo, kad N. R. pagal vykdomąjį dokumentą galėtų būti skolingas už 125 mėnesius – 36 282,08 Lt dydžio išlaikymą, tačiau, kaip pats antstolis rašte nurodė, šis išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimas yra paruoštas atsižvelgiant į J. G. pateiktus dokumentus ir yra rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės įvykdymą patvirtinančio dokumento originalas yra pas skolininką, darytina išvada, kad prievolė yra įvykdyta tinkamai ir atsakovei nekyla pareiga atlyginti nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymo pareiga buvo įvykdyta tinkamai dar paties N. R.. Taip pat nurodo, kad kreditorius praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Pažymėtina, kad CK 5.53 straipsnio nustatyta tvarka kreipimasis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar jo patikslinimo nėra CK 5.63 straipsnio prasme tapatus ieškinio įpėdiniui pareiškimui ir juolab negali būti laikomas reikalavimo pareiškimu įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad jau pats apyrašas ir jame nurodyta informacija patvirtina neginčijamą įsiskolinimo buvimą ir pagrindą neabejotinai jį išmokėti prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.
Atsiliepimas
Ieškovė N. R. - P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-12 sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog atsakovės argumentai, kad ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo reikšti tokio pobūdžio ieškinį, nes neturi reikalavimo teisės, nėra pateikusi dokumento, kurio pagrindu jai perėjo reikalavimo teisė į mirusiojo N. R. skolą, yra nepagrįsti, nes susidariusi skola yra išlaikymo įsiskolinimas būtent ieškovei išlaikyti, t. y. N. R. - P. Išlaikymas yra skirtas ieškovei ir tik dėl to, kad ji buvo nepilnametė ir neturėjo visiško veiksnumo išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dienai, todėl jo uzufrukto teisėmis valdytoja ir buvo paskirta mama J. R.. Šiai dienai ieškovė yra pilnametė, todėl ir išlaikymo įsiskolinimas išieškotinas tiesiogiai jai, o turėdama visišką veiksnumą, ji tą pati gali realizuoti ir apginti savo teises. Nurodo, kad skolos buvimo faktą patvirtina ir įrodo įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys. Po N. R. mirties buvo kreiptasi į archyvus dėl vykdomojo rašto originalo gavimo, tačiau archyvuose jo nerado, todėl nepraleidus trijų mėnesių termino, 2006-11-08 buvo kreiptasi į teismą dėl išlaikymo reikalingumo palikėjo mirties dienai nustatymo ir prarastos vykdomosios bylos atkūrimo ir buvo nurodyta skolos suma, kuri sudarė 26 423,76 Lt. Skolos dydžio sumą buvo bandoma atkurti pagal buvusių N. R. darboviečių pažymas apie jo gaunamas pajamas, oficialiomis pažymomis iš SODROS. Ši preliminari suma keitėsi ir svyravo nuo 21 000 Lt iki 26 000 Lt. Galiausiai dėl skolos dydžio buvo kreiptasi į teismą, kuris 2007-05-02 sprendimu ieškovės skolos reikalavimo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2007-09-06 nutartimi sprendimo dalį panaikino ir konstatavo, kad skolos dydį galima apskaičiuoti pagal 1984-11-28 išduotą vykdomąjį raštą ir kitus dokumentus, o kilus ginčui dėl skolos dydžio jis turėtų būti sprendžiamas teisme bendra ieškininės teisenos tvarka. Siekiant išvengti neaiškumų dėl skolos dydžio buvo kreiptasi į antstolį V. Čegliką, kuris paskaičiavo skolos dydį, kuris ir sudarė jo skaičiavimais 36 282,08 Lt. Ši suma yra tiksli ir ja galima vadovautis, nes skaičiuota iš oficialių dokumentų. Šiai dienai šis skolos dydis konstatuotinas, todėl ir minima skolos suma buvo įtraukta į visus su paveldėjimo byla susijusius dokumentus. Pažymi, jog atsakovės argumentai, kad mirusysis dėl dukters išlaikymo pilnai atsiskaitė ir tai patvirtina ta aplinkybė, kad vykdomasis raštas dėl išlaikymo yra pas palikėjo įpėdinę, t. y. atsakovę, taip pat yra nepagrįstas. Jeigu būtų pilnai atsiskaityta, tai apie tai turėjo būti padarytas įrašas vykdomajame rašte, vykdomasis raštas turėtų būti grąžintas į teismą su atžyma apie įvykdymą, o specifiniuose asmens išlaikymo klausimuose tik teismo sprendimu galėjo būti pakeista išlaikymo forma, kurios išlaikymas galėjo būti sumokamas iš karto, tačiau šioje situacijoje nėra, vadinasi išlaikymas nebuvo sumokėtas iš karto. Iš naujo įrodinėti skolos dydžio ir jos fakto nereikia, nes jie nenuginčyti oficialiuose dokumentuose ir neginčijami, ir todėl galiojantys. Be to, pažymi, jog atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ieškininės senaties terminą kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš įpėdinio paveldėto turto ribose. Atsakovė neteisingai supranta šio įstatymo reikalavimo esmę ir paskirtį. Jo paskirtis apsaugoti įpėdinius nuo galimai vėlesnių atsiradusių kreditorių reikalavimų pateikimo, ir todėl apibrėžia būtent tokį terminą, koks yra ir įpėdiniams palikimui priimti. Tas reikalinga tam, kad apsaugoti įpėdinių teises ir interesus. Šioje konkrečioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą 2006-11-08 dėl jau paskaičiuotos skolos, kuri sudarė 26 432,76 Lt apie tai informuodama notarą, t. y. dar nepraėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Skola ir jos dydis buvo ginčijami teisme ir šiai dienai reikalinga tik atlikti šios skolos išieškojimą, ir nėra galimybės ginčyti paties skolos fakto ir dydžio, nes ji konstatuota.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Vykdomasis raštas Nr. 26-2972/84 patvirtina, kad 1984-11-26 teismo sprendimu iš N. R. jo dukters N. R., gim. 1982-09-13, naudai buvo priteistas išlaikymas nuo 1984-10-30 iki pilnametystės (prie bylos prijungta civilinės byla Nr. 2-1227-127/2007, 2 tomas, bylos lapai 80-82). N. R. 2006-08-15 mirė. CK 3.194 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad išlaikymo pareiga pereina įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, po N. R. mirties 2006-08-15, testamente nurodyto turto įpėdinė yra mirusiojo sutuoktinė - D. R., šioje byloje esanti atsakovė ( b.l. 5-7 ), paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį pagrindu po N. R. mirties 3/8 dalis turto paveldi dukra N. R.- P. ( b. l. 8-10). Į abu paveldėjimo teisės liudijimus įrašyta, kad pagal 2008-01-21 Nr. 0028/06/02036 paveldėjimo turto apyrašą 2007-05-29 antstolio valdo Čegliko išduotą išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimą N. R., įsiskolinimas pagal 1984-11-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 26-2972/84, už 125 mėnesius sudaro 36282,08 Lt ( b.l. 5-7, 8-10).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad išlaikymo įsiskolinimą ieškovei privalo sumokėti atsakovė, nes išlaikymo įsiskolinimas yra paveldima prievolė, įsiskolinimo suma 36282,08 Lt yra įtraukta į sudarytą paveldimo turto apyrašą ir į atsakovei 2011-03-09 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priimdamas palikimą pagal sudarytą paveldimo turto apyrašą, į kurį įtrauktos ir jam žinomos skolinės palikėjo pareigos, kartu su kitu apyraše įvardytu turtu paveldi ir šias. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytas ne tik paveldimo turto apyrašas, bet ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė D. R. įstatymų nustatyta tvarka būtų ginčijusi 2008-01-21 antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą ar jai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Kolegija pažymi, kad notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis ne tik įgyja nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, bet ir pareigą įvykdyti turtines prievoles palikėjo kreditoriams. Nagrinėjamu atveju atsakovė D. R. nereiškė ieškinio dėl jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, todėl turėjo pareigą atsiskaityti su N. R. kreditore ieškove N. R.- P., t.y. sumokėti jai paveldėjimo teisės liudijime nurodytą išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovė minėtos pareigos nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovei paveldėjimo teisės liudijime nurodytą skolą. Toks ieškovės (kreditorės) ir atsakovės (įpėdinės) tarpusavio teisių ir pareigų aiškinimas iš esmės atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus 2011-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, todėl atmetami apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos.
Ieškovės teisę į 36282,08 Lt skolą patvirtina paveldėjimo teisės liudijimas. Apeliantė (atsakovė) įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčijusi paveldėjimo teisės liudijimo ir nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjusi paveldėjimo liudijime nurodytą skolą, todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės subjektinės teisės nebuvimo ir 36282,08 Lt skolos nepagrįstumo.
Ieškovė ieškinį pareiškė tuo pagrindu, kad atsakovė nevykdo pareigos sumokėti paveldėjimo teisės liudijime nurodytą skolą, todėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti terminai neturi būti taikomi.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1000 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. R. ieškovės N. R. - P. naudai 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.