Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1798-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-25Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
2S-1798-611/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07813-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Atsakovas
D. R.
Ieškovas
N. R.-P.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1798-611/2011
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07813-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 110.4; 122.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. R.-P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovei D. R..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos, kuriuo prašė iki ieškinio pateikimo teismui dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti D. R. turtą 36282,08 Lt būsimo ieškinio sumos ribose, nes atsakovė vengia atsiskaityti su pareiškėja pagal mirusio N. R. įsiskolinimą pareiškėjai, pareiškėjai yra žinoma, kad atsakovė planuoja perleisti dalį turto, paveldėto po N. R. mirties, dėl ko gali pareiškėjai nelikti galimybės išieškoti iš atsakovės skolą – pareiškėjai iš N. R. 1984-11-26 Vilniaus m. Lenino r. liaudies teismo sprendimu priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad ketina pareikšti ieškinį atsakovei dėl 36282,08 Lt skolos išieškojimo, tačiau dar nespėjo surinkti visų reikalingų dokumentų, kitų įrodymų būsimo ieškinio reikalavimams pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino, pareiškėjos būsimo ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei D. R. nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priklausančias 5/8 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.

Teismas nustatė, kad pareiškėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekia užtikrinti jai 1984-11-26 teismo sprendimu iš jos tėvo N. R. priteisto išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą. N. R. mirė 2006-08-15 ir visą savo turtą testamentu paliko D. R.. Pareiškėjai teismo sprendimu buvo pripažinta teisė į privalomąją palikimo dalį ir nustatyta pareiškėjai tenkanti privalomoji palikimo dalis.

Teismas nurodė, kad N. R. įpėdinei D. R. perėjo pareiškėjos išlaikymo pareiga, tačiau D. R. atsakomybės už N. R. turėtą teikti išlaikymą pareiškėjai dydis yra apribotas paveldėtu turtu.

Teismas nustatė, kad atsakovė vengia vykdyti jai kaip N. R. įpėdinei pagal įstatymą perėjusią išlaikymo prievolę. Ginčas yra kilęs dėl iš N. R. teismo sprendimu priteisto išlaikymo, teiktino pareiškėjai, susidariusio įsiskolinimo dydžio. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės D. R. išlaikymo teikimas pareiškėjai pagal 1984-11-26 teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas iš N. R., yra apribotas atsakovės paveldimu turtu, todėl teismas laikinųjų apsaugos priemonių objektu pasirinko ne 36282,08 Lt vertės atsakovei D. R. priklausantį turtą, bet konkretų turtą, t.y. iš N. R. paveldėtą turtą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškiant ieškinį ir paskirti ieškovei 10000 Lt baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Skolininkas N. R. vykdomojoje byloje nėra pakeistas į D. R., todėl skolos išieškojimas iš D. R. yra negalimas.

2. 2011-06-06 ieškovė dar nebuvo pateikusi ieškinio, nors buvo įpareigota tai padaryti iki 2011-06-02. Todėl manytina, kad ieškovė, pareiškusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškiant ieškinį, siekė, kad atsakovei būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurias ieškovė galėtų naudoti kaip spaudimo priemonę. Todėl tokie ieškovės veiksmai yra vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir privalo būti teismo įvertinti paskiriant baudą.

3. Nutartis turėtų būti panaikinta dar ir todėl, kad prašyme ieškovė nenurodė dėl kokių priežasčių ieškinys negali būti paduodamas iškart, o abstraktūs teiginiai apie neva renkamus dokumentus ir įrodymus yra nepagrįsti.

4. Kadangi ieškovė pateikusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjos turtiniams interesams, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas dėl skolininko pakeitimo visiškai neturi įtakos tolimesniam išlaikymo įsiskolinimo išieškojimui, kadangi teismo sprendimu buvo nustatyta, jog tėvo N. R. mirties dieną ieškovei buvo reikalingas išlaikymas. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad ieškovei priklauso tėvo palikimo dalis bei išlaikymo įsiskolinimas.

2. Kadangi apeliantė yra testamentinė įpėdinė, tai ji, kaip turtinių teisių ir pareigų perėmėja privalo atsiskaityti su kreditoriais pagal jų pareikštus įsiskolinimo reikalavimus. Šiuo atveju, ieškovė nereikalauja išlaikymo, o prašo išlaikymo įsiskolinimo, kitaip tariant, ieškovė yra kreditorius, reikalaujantis padengti skolą iš palikėjo, t.y. tėvo N. R., turto.

3. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškiant ieškinį ir tai negali būti traktuojama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Vadovaujantis LR CPK 144 straipsnio 3 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos (LR CPK 147 str. 3 d.). Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar net neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Šių nuostatų tikslas - išvengti atsakovo veiksmų, kuriais jis, iki bus pareikštas ieškinys, kurio negalima pareikšti jau paduodant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apsunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jį negalimu (pavyzdžiui, esant duomenų apie vykdomą ginčo turto perleidimo sandorį, esant duomenų, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas sunaikinti ginčo turtą, ar pan.). Kadangi galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos yra išimtinė, įstatymų leidėjas ją sieja ir su griežtu terminu – LR CPK 147 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nustato pareiškėjui ne ilgesnį nei 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti, per kurį ieškinio nepareiškus, laikinosios apsaugos priemonės privalo būti panaikinamos. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas), bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą. Be to, pareiškėjas privalo motyvuotai pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t.y. pareiškėjas taip pat privalo įrodyti egzistuojant specialiąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi areštavo atsakovei D. R. priklausantį, iš N. R. paveldėtą turtą, į kurį bus nukreiptas pareiškėjos reikalavimas dėl 36282,08 Lt dydžio įsiskolinimo priteisimo. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjos tėvas liko skolingas pareiškėjai išlaikymą, kurį pareiškėja ketina prisiteisti iš N. R. testamentinės įpėdinės. Pagal prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškiant ieškinį nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo prima facie teigti, kad būsimas ieškinys pagal esamus įrodymus aiškiai nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būsimo reikalavimo užtikrinimui gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškinio suma atsakovei kaip fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja pavojus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu jos turtui, nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra pakankama įvykdyti galimai pareiškėjai palankų teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta dar ir todėl, kad prašyme pareiškėja nenurodė, dėl kokių priežasčių ieškinys negali būti paduodamas iškart, o abstraktūs teiginiai apie neva renkamus dokumentus ir įrodymus yra nepagrįsti. Toks apeliantės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas – apeliantė neįrodė, kad pareiškėja kreipimosi į teismą metu turėjo visas galimybes ir sąlygas iš karto pateikti teismui ieškinį, o pirmosios instancijos teismas šias priežastis tinkamai įvertino ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pareiškėja 2011-06-06 dar nebuvo pateikusi ieškinio, nors buvo įpareigota tai padaryti iki 2011-06-02. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja terminą pateikti ieškiniui praleido dėl svarbių priežasčių, dėl kurių terminas ieškiniui pateikti buvo atnaujintas ir 2011-06-07 teisėjo rezoliucija ieškinys priimtas (b.l. 21).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad pareiškėja, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, reiškia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Todėl nėra pagrindo taikyti LR CPK 95 straipsnį ir skirti pareiškėjai baudą, todėl apeliantės prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas (LR CPK 337 str. 2 d.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių pasisakys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo. Dėl nurodytų motyvų atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski