- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-09-08
- Bylos Nr.
- A6.-621-1100/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00751-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S. laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 30 d. iki 2023 m. kovo 29 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. liepos 18 d. A. S. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. VMI 2023 m. sausio 18 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
A. S. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Žemesnės instancijos teismas
Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI kreditorė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. balandžio 19 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 30 609,25 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1600-580/2023 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškime nurodyta, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą už 2020 m. ir 2021 m.; gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. birželio – gruodžio mėnesius, už 2021 m. sausio – rugpjūčio ir spalio – gruodžio mėnesius; nekilnojamojo turto mokesčio už 2020 m. ir 2021 m.; pelno mokesčio už 2021 m.; pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. gegužės – gruodžio mėnesius ir už 2021 m. sausio – rugsėjo mėnesius. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2021 m. lapkričio 8 d. vykdė priverstinį išieškojimą iš Bendrovės sąskaitų ir turto. 2021 m. lapkričio 8 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 29 363,47 Eur, 2021 m. lapkričio 18 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 1 275,21 Eur, 2022 m. sausio 5 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 800,46 Eur, 2022 m. vasario 2 d. priimtas Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 29 117,27 Eur, 2022 m. kovo 2 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 295,32 Eur, 2022 m. kovo 9 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 2 161,28 Eur, 2022 m. balandžio 7 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 46,06 Eur, 2022 m. gegužės 12 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 1 026,07 Eur, 2022 m. birželio 20 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 2 155,78 Eur, 2022 m. liepos 18 d. priimtas Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 3 519,21 Eur, 2022 m. rugsėjo 22 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 80,87 Eur. Tačiau Nurodymuose ir Sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto nepavyko.
Pareiškime taip pat nurodyta, kad Bendrovė 2021 m. lapkričio 8 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 29 363,47 Eur. Žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto, A. S. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2006 m. kovo 30 d. iki 2023 m. kovo 29 d.) turėjo būti susipažinęs su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui (nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. sausio 18 d. (VMI pareiškimo dėl bankroto išsiuntimo teismui) nepriemoka padidėjo ir buvo 30 501,78 Eur) ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Pareiškime nurodyta, kad, vadovaujant A. S., buvo surašyti 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. sausio 5 d. priimtas, 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. liepos 18 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Bendrovės skola VMI susidariusi jau už 2020 m. ir ši aplinkybė patvirtina, kad Bendrovės įsiskolinimas VMI nebuvo trumpalaikis, o priešingai – ilgalaikis ir pastovaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, pareiškime daroma išvada, kad A. S., būdamas susipažinęs su Bendrovės finansiniais dokumentais, galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. VMI 2021 m. lapkričio 8 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. Atitinkamai A. S. ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 8 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad Bendrovė Juridinių asmenų registro duomenimis įregistruota 2002 m. lapkričio 6 d., jos vadovo pareigas eina A. S.. Pagal 2022 m. gruodžio 31 d. balansą matyti, kad įmonėje iš viso yra turto už 294 834 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 185 020 Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2021 m. Bendrovė patyrė 135 eur nuostolių. Iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad Bendrovė nuosavybės teise registruotino turto neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis Bendrovė turi 3 transporto priemones. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sstemos duomenis nustatyta, kad Bendrovė neturi nei vieno darbuotojo, o skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2023 m. vasario 15 d. duomenimis yra 7 210,68 Eur. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Bendrovė aktyvių bylų šiuo metu teismuoe neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės atžvilgiu vykdomos 5 vykdomosios bylos. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Nutartyje nurodyta, kad remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, jog Bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi 3 transporto priemones, faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, nemoka mokesčių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad Bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Dėl šių priežasčių jai keltina bankroto byla (b. l. 8–9). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 10–14).
Iš VMI informacinės sistemos duomenų matyti informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę ir vadovą (b. l. 5 antra pusė–6 antra pusė).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 19 d. balanso duomenimis, bendrovė skolinga VMI 30 609,25 Eur mokesčių, kuriuos sudaro mokestis už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pelno, pridėtinės vertės mokesčiai ir rinkliavos – 29 956,73 Eur, ir delspinigiai – 652,52 Eur (b. l. 7).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui atsispindi ir iš 2023 m. sausio 17 d., 2023 m. sausio 18 d., 2022 m. liepos 18 d., 2022 m. vasario 2 d. balansų (b. l. 15 antra pusė–20).
Žemesnės instancijos teismas
VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto neturi (b. l. 20 antra pusė).
VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 3 transporto priemones, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b. l. 21).
Duomenys iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ civilinės bylos Nr. eB2-1600-580/2023 kortelės (b. l. 24–42).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju A. S. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.
JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.
Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog A. S. bylai reikšmingu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1600-580/2023 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (b. l. 8–9). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 10–14). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesiniu sprendimu, jo teisėtumu ir pagrįstumu.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1600-580/2023 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro duomenimis įregistruota 2002 m. lapkričio 6 d., jos vadovo pareigas eina A. S.. Pagal 2022 m. gruodžio 31 d. balansą matyti, kad įmonėje iš viso yra turto už 294 834 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 185 020 Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2021 m. Bendrovė patyrė 135 eur nuostolių. Iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad Bendrovė nuosavybės teise registruotino turto neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis Bendrovė turi 3 transporto priemones. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad Bendrovė neturi nė vieno darbuotojo, o skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2023 m. vasario 15 d. duomenimis yra 7 210,68 Eur. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Bendrovė aktyvių bylų šiuo metu teismuose neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės atžvilgiu vykdomos 5 vykdomosios bylos. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Nutartyje nurodyta, kad remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, jog Bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi 3 transporto priemones, faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, nemoka mokesčių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad Bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Tai atitinka teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bylos kortelėje Nr. eB2-1600-580/2023 (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo) esančius elektroninius dokumentus, kuriais remdamasi VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o A. S. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad A. S. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.
A. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad A. S. kryptingai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. S. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, administracine tvarka per paskutinius 3 metus nebaustas (b. l. 64). Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Laikytina, kad A. S. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, jis laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1 400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, be kita ko, tai, kad jis yra vyresnio – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, atsakomybę lengvinančių aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir A. S. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 600 Eur baudą.
Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, A. S. duotus paaiškinimus, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 4 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 150 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
A. S. paskirtos 600 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 4 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) baudos.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-621-1100/2023.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.