- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-131-616/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Alfredas Vilbikas
- Nukentėjusysis
- E. K., L. K.
- Nuteistasis
- M. Ž.
- Kaltinamasis
- M. Ž.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Kristina Pugačienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų L. K. ir E. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžio, patikslinto to paties teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant pareigas: pradėti dirbti ir tęsti darbą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš kaltinamojo M. Ž. nukentėjusiesiems E. K. ir L. K. priteista po 700,00 Eur kiekvienam teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. Ž. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 27 d. apie 21 val. 30 min. Barysių aerodromo, esančio Joniškio r., Barysių k. 8, pakilimo-nusileidimo take, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 109 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. važiuodamas pakilimo-nusileidimo taku, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį – prieš apsisukdamas ne sankryžoje, neįsitikino kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi atvažiuojančiam automobiliui „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. G., pradėdamas posūkio manevrą ir pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių, esant blogam matomumui, nelėtino greičio ir nesustojo, pradėjo posūkio manevrą ir dėl to, nebaigęs apsisukti, atsitrenkė į automobilį „Mazda 626“, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mazda 626“ vairuotojui E. G. dėl kairės girnelės skeveldrinio lūžio su dislokacija buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, to paties automobilio keleiviui M. L. dėl pjautinės žaizdos ir odos nubrozdinimų galvoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Mercedes Benz 300“ keleiviui E. K. dėl dešinio smilkinkaulio žvyno, kairio smilkinkaulio žvyno ir piramidės lūžių, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Mercedes Benz 300“ keleivei L. K. dėl trauminio kepenų ir tulžies pūslės plyšimo, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, kryžkaulio išilginio lūžio, dešinio žastikaulio kūno lūžio, dešinės pusės I, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžių, stuburo krūtininės dalies II, III, IV slankstelių skersinių ataugų lūžių, dešinės kojos abiejų kulkšnių lūžių, plėštinės žaizdos dešinėje šlaunyje, kraujosruvos veide, krūtinės ir dubens srityje, galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji L. K. ir E. K. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį ir skirti valstybinio kaltintojo prašytą skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones. Taip pat prašo pripažinti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti procesinėmis išlaidomis ir priteisti jas ir nuteistojo.
2.1. Skunde nurodoma, kad bausmes paskirtis yra siejama tiek su kalto asmens nubaudimu už tai, kas buvo padaryta, tiek su poveikiu, kad ateityje nebekiltų noras nusikalsti, tiek ir su bendrąja teisingumo principo įgyvendinimo prasme. Todėl teismas turėjo atlikti platesnę analizę, o ne apsiriboti materialiniais veiksniais, blaivumo faktu, veikos įvykdymo vietos pobūdžiu ir pačių nukentėjusiųjų indėliu į kilusias neigiamas pasekmių.
2.2. Teigiama, kad ,,nuteistojo blaivumas“ negali būti prilyginamas jo teisinę atsakomybę švelninančiai aplinkybei, dėl kurios jam neturėtų būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. Pasak nukentėjusiųjų, teismo minimas nuteistojo blaivumas buvo reikšmingas sprendžiant kvalifikavimo klausimą ir nustatinėjant, kokiam laiko terminui būtų tikslinga atimti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones.?
2.3. Dėl teismo argumentų, kad įvykis įvyko uždaroje teritorijoje, kur nebuvo pašalinių asmenų, ir nukentėjusieji patys sutiko pažeidinėti taisykles, apeliantai pažymi, kad KET reikalavimų laikytis turi ne keleiviai, bet vairuotojas, įvykio vieta nebuvo izoliuota nuo viešo eismo, o teigti, jog dėl sužalojimų kalti patys nuketėjusieji, nes sėdėjo automobilyje – neteisinga, nes automobilį vairavo nuteistasis, kuris sukėlė eismo įvykį.
2.4. Pasak nukentėjusiųjų, vien tai, kad teisės vairuoti transporto priemones išsaugojimas galimai padės nuteistajam išlaikyti šeimą ir sumokėti teismo priteistas pinigų sumas, nėra pakankamas argumentas netenkinti prokuroro prašymo dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nuteistojo darbas nėra susijęs su transporto priemonės vairavimu, byloje nėra įrodymų ir apie tai, jog nuteistojo šeimos finansinė padėtis būtų bloga, iš nuteistojo priteista pinigų suma nėra didelė.
Šalies argumentai
2.5. Apibendrindami apeliantai skunde teigia, kad dėl nuteistojo įvykdytos veikos du žmonės buvo sužaloti sunkiai ir vienas nežymiai, todėl vien už sukeltas sunkias pasekmes (BK 41 str. 2 d. 1 p., 2 p.) nuteistajam turėjo būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apeliantų teigimu, teismas, neatimdamas iš nuteistojo specialiosios teisės, pažeidė teisingumo principo esmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistasis M. Ž. prašo nukentėjusiųjų L. K. ir E. K. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nuteistasis akcentuoja, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, pirmą kartą sukėlė eismo įvykį, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, įvykis įvyko uždaroje teritorijoje, kur nebuvo pašalinių asmenų ir nukentėjusieji patys sutiko pažeidinėti taisykles, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, jis teigiamai apibūdinamas buvusio darbdavio, yra vedęs, turi mažametę dukrą ir teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbe, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti paliktas nepakeistas.
3.2. Taip pat M. Ž. nurodo, kad jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų laikyti šiurkščiais nėra pagrindo, dėl įvykio gailisi, pripažino savo kaltę, siekė atlyginti žalą nuketėjusiesiems, siūlė jiems visokeriopą pagalbą.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų L. K. ir E. K. atstovas advokatas A. Kazakevičius ir prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, o nuteistojo M. Ž. gynėja advokatė K. Pugačienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino M. Ž. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 3 dalyje. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, M. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jam paskirtos bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymo, tačiau, atitinkamai argumentuodami, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, prokuroro siūlomam terminui – 2 metams. Apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje pasisakys dėl nukentėjusiųjų skunde deklaruojamų argumentų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Kaip minėta, apeliaciniu skundu neginčijama nei M. Ž. paskirta bausmė, nei jos vykdymo atidėjimas, tačiau tai, kas paminėta šiame punkte aktualu ir sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo/netaikymo konkrečiu atveju, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vienas iš bausmės, o taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis 5 punktas).
8. Nagrinėjamoje byloje M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu vienam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, vienas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, o abejiems apeliantams buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nemanė, kad uždraudimas M. Ž. vairuoti transporto priemones padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas argumentavo tuo, kad M. Ž. eismo įvykio metu buvo blaivus, KET pažeidė izoliuotoje nuo viešojo eismo teritorijoje, eismo įvykio metu nukentėjo asmenys, kurie įvykio vietoje atsirado neatsitiktinai, o visi važiavo pramogauti, suvokdami, kad tai bus daroma pažeidžiant KET, kad taip elgtis yra pavojinga, o, be to, teismas sprendė, kad turėdamas teisę vairuoti transporto priemones M. Ž. turės didesnę galimybę dirbti, išlaikyti šeimą ir atlyginti iš jo teismo priteistas sumas. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, esminį prioritetą teikė nusikaltimą padariusio asmens interesams, lyginant su kitų visuomenės narių interesu, susijusiu su transporto eismo saugumu. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui, todėl kolegija nepritaria sprendimui, neuždrausti M. Ž. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
9. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010 ir kt.). Nors šioje byloje nenustatyta, kad M. Ž. būtų padaręs itin šiurkščius KET pažeidimus, kad automobilį būtų vairavęs apsvaigęs, kad anksčiau būtų baustas administracine tvarka už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už panašią nusikalstamą veiką, tačiau kolegija, visgi, pažymi, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, sukeliant nusikalstamus padarinius, kurie šioje byloje nustatyti didesni nei minimalūs (du žmonės patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą).
10. Byloje nustatyta, kad M. Ž. eismo įvykį sukėlė vairuodamas automobilį Barysių aerodromo pakilimo-nusileidimo take, kuris skirtas ir naudojamas civiliniai aviacijai, o ne viešajam eismui – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimui kelio ribose, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, paties M. Ž. parodymų teisiamajame posėdyje akivaizdu, kad nuteistasis nuo pat pradžių suprato savo neteisėto elgesio pobūdį – nuvažiavo į aerodromą važinėtis automobiliu ir tyčia ten pavojingai manevravo. Pasirinkdamas tokį elgesio variantą M. Ž. nebuvo nei atidus, nei rūpestingas, neįvertino savo priešingo teisei elgesio neigiamų pasekmių galimo atsiradimo, kas rodo didesnį jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ypač atsižvelgiant į padarinius, kai jo sukelto eismo įvykio metu buvo sužaloti kiti keturi asmenys, iš kurių du sunkiai. Kolegija sutinka su atsiliepime deklaruojamais argumentais, kad nukentėjusieji L. K. ir E. K. kaip keleiviai konkliudentiniais veiksmais pritarė nuteistojo daromiems KET pažeidimams, tačiau tai nepaneigia nei M. Ž. kaltės nusikaltimo padaryme, nei būtinybės skirti jam bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) už padarytą nusikalstamą veiką. Šioje byloje nenustatyta, kad nukentėjusiųjų L. K. ir E. K. elgesys kažkaip būtų turėjęs įtakos eismo įvykio kilimui, todėl tai M. Ž. kaltės nemenkina.
11. Vertinant kiekvienos baudžiamosios bylos aplinkybes, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad nuteistajam skiriama bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas baudžiamajai atsakomybei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos baudžiamosios atsakomybės taikymą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje baudžiamojoje byloje, yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai.
12. Šioje byloje nustatyta, kad M. Ž. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio neatsargų nusikaltimą, byloje nėra duomenų, kad jis būtų anksčiau baustas už itin grubius KET pažeidimus, po šio nusikaltimo padarymo naujų KET pažeidimų nepadarė, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, jis teigiamai apibūdinamas buvusio darbdavio, yra vedęs, turi mažametę dukrą, nuo 2017-02-06 pagal neterminuotą darbo sutartį dirba UAB ,,T. G.“ suvirintoju-vairuotoju. Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas M. Ž. sukels tam tikrus nepatogumus. Visgi, pažymėtina, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, kai dėl to padaroma žala kitų asmenų sveikatai, pavojingumą, nei kaltininko dirbamo darbo pobūdis, nei jo teigiamas charakterizavimas darbe, gyvenamoje vietoje, paprastai, nelaikytinos pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės, kuria naudodamasis kaltininkas ir padarė Baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką.
13. Tačiau dėl to, kas išdėstyta šio nuosprendžio 7, 11 ir 12 punktuose, kolegija sprendžia, jog specialios teisės atėmimas dvejiems metams, kaip teisiamajame posėdyje prašė prokuroras, ar maksimaliam terminui (3 metams), kaip siūlė prokuroras apeliacinės instancijos teisme, nebūtų proporcingas konkrečiu atveju. Galimybė vairuoti yra svarbi M. Ž. darbo funkcijų atlikimui, todėl maksimaliam terminui atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis ilgam laikui prarastų galimybę visa apimtimi vykdyti savo darbines funkcijas, gali sumažėti jo pajamos, kiltų sunkumų dėl proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiesiems. Teisėjų kolegijos nuomone, M. Ž. skirtinas minimalus baudžiamojo poveikio priemonės terminas, būtų adekvatus M. Ž. teisių ir laisvių suvaržymas konkrečiu atveju ir sutampantis su bausmės vykdymo atidėjimo terminu, kuris šioje byloje neginčijamas.
14. Dėl to, kas išdėstyta 13 punkte, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
15. BPK 105 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Apeliacinis procesas Šiaulių apygardos teisme vyko nukentėjusiųjų iniciatyva, kurie pateikė pagrįstą apeliacinį skundą, kuris tenkintas. Iš pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-03-01) ir bankinių pavedimų nuorašų (2017-03-20) matyti, kad nukentėjusieji E. K. ir L. K. už teisines paslaugas, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėjo po 150 Eur honorarą. Dėl to, kad apeliacinis skundas pripažintas pagrįstu, nukentėjusiųjų prašymas jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas pritiesti iš M. Ž. yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį, patikslintą to paties teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi, pakeisti – M. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus vairuoti kelių transporto priemones.
Kitą Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Iš M. Ž. nukentėjusiesiems E. K. ir L. K. priteista po 150,00 Eur kiekvienam teisinės pagalbos išlaidų.