Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-17/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-12-27
Bylos Nr.: 1A-17/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aloyzas Kruopys, Linas Žukauskas, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis: D. M., N. N., E. G.
Advokatai: Grigorijus Leonovas

Kategorijos

1.1.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.30.1Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A–17/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.2.30.1;

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aloyzo Kruopio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorams Erikui Vaitekūnui, Žydrūnui Radišauskui, Olgai Zabelinai,nuteistosioms D. M., N. N.,

gynėjams advokatams Grigorijui Leonovui, Loretai Guižauskienei, Annai Grinevič, Rolandui Tamašauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M., E. G. ir N. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 307 straipsnio 3 dalyje (13 epizodų) bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje (15 epizodų), ir nuteista:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu nuspręsta iš D. M. konfiskuoti 257 367 Lt gautus iš nusikalstamos veikos.

Be to, D. M. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį (dėl 2004-07-01 epizodo), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį (dėl 2004-07-15 epizodo), BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (dėl 2004-08-24 epizodo), BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (dėl 2004-09-08 epizodo), neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

N. N. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 307 straipsnio 3 dalyje (11 epizodų) bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje (11 epizodų), ir nuteista:

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2000-04-25 epizodo) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2000-07-06 epizodo) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2001-01-23 epizodo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2001-01-23 epizodo) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2001-03-20 epizodo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2001-03-20 epizodo) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2001-05-28 epizodo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2001-05-28 epizodo) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2002-01-07 epizodo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2002-01-07 epizodo) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2002-07-11 epizodo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2002-07-11 epizodo) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2002-08-14 epizodo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-02-28 epizodo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-02-28 epizodo) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-07-01 epizodo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-07-01 epizodo) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-07-15 epizodo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-07-15 epizodo) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-08-11 epizodo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-08-11 epizodo) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2005-07-10 epizodo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir N. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu nuspręsta iš N. N. konfiskuoti 38 535 Lt gautus iš nusikalstamos veikos.

Be to, N. N. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį (dėl 2004-07-01 epizodo) ir BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį (dėl 2004-07-15 epizodo), neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

E. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje (8 epizodai) bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 307 straipsnio 3 dalyje (5 epizodai), ir nuteista:

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2003-12-14 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-02-16 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-02-28 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-02-28 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-07-01 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-07-01 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-07-15 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-07-15 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-07-22 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-07-22 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-08-11 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-08-11 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2005-07-10 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Be to, E. G. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį (dėl 2004-07-01 epizodo), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį (dėl 2004-07-15 epizodo), BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (dėl 2004-08-24 epizodo), BK 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (dėl 2004-09-08 epizodo) neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Tuo pačiu nuosprendžiu J. T. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį (dėl 2002-09-10 epizodo), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį (dėl 2003-12-14 epizodo), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-02-16 epizodo), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį (dėl 2004-07-22 epizodo), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Be to, J. T. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (dėl 2004-08-24 epizodo), BK 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (dėl 2004-09-08 epizodo), neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu J. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2002-09-10 epizodas), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje (2003-12-14 epizodas), BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje (2004-02-16 epizodas) ir BK 25 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2, 3 dalyse (2004-07-22 epizodas), padarymo ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu šioje dalyje nutraukta (BPK 303 str. 4 d.).

BK 70 straipsnio 1 dalies pagrindu J. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurie, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, turi būti atlikti per šešių mėnesių terminą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu nuspręsta iš J. T. konfiskuoti 11 642 Lt gautus iš nusikalstamos veikos. J. T. atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. ir N. N. nuteistos už tai, kad, veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo nepilnamečių merginų D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), I. R., gimusios (duomenys neskelbtini)ir L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2000-04-25 gabenant jas iš Lietuvos Respublikos į Jungtinius Arabų Emyratus, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2000 m. balandžio 25 d. – gegužės 16 d. laikotarpiui, organizavo nepilnamečių merginų gabenimą prostitucijai į Jungtinius Arabų Emyratus pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą vardu S. ir tam vadovavo: užmezgusi su šeichu bei jo menedžeriu ryšius, aptarusi su pastaraisiais atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš turimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ merginų sąrašo, 2000 metų pavasarį, elektroniniu paštu atrankai išsiuntė siūlomų prostitucijai merginų nuotraukas bei jų asmens dokumentų kopijas, o šios bendrovės darbuotoja N. N., D. M. pavedimu, kaip nepilnamečių merginų atrinktos grupės - D. P., R. M., J. J., L. M., I. R. ir L. J., vadovė, 2000-04-25 lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto į Jungtinius Arabų Emyratus, Dubajaus miestą, pastarąsias pristatė, ir, iki 2000 m. gegužės 16 d., apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms ar kito pobūdžio paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M. ir N. N., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo nepilnamečių merginų L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), G. J., gimusios (duomenys neskelbtini)prostitucijai, 2000-07-06 gabenant jas iš Lietuvos Respublikos į Jungtinius Arabų Emyratus, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2000 m. liepos 6 d. – liepos 14 d. laikotarpiui, organizavo nepilnamečių merginų gabenimą prostitucijai į Jungtinius Arabų Emyratus pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą ir tam vadovavo: užmezgusi su šeichu bei jo menedžeriu ryšius, aptarusi su pastaraisiais atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš turimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ merginų sąrašo, 2000 metų liepos pradžioje, elektroniniu paštu atrankai išsiuntė siūlomų prostitucijai merginų nuotraukas bei jų asmens dokumentų kopijas, o šios bendrovės darbuotoja N. N., D. M. pavedimu, kaip nepilnamečių merginų atrinktos grupės - L. J., A. N., G. J., vadovė, 2000-07-06 lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto į Jungtinius Arabų Emyratus, pastarąsias pristatė ir iki 2000 m. liepos 17 d. apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms ar kito pobūdžio paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M. ir N. N., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo L. S. ir I. J. bei nepilnamečių merginų D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), J. R., gimusios (duomenys neskelbtini), E. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2001-01-23 gabeno jas, pasarųjų sutikimu iš Lietuvos Respublikos į Jungtinius Arabų Emyratus, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2001 m. sausio 23 d. – vasario 6 d. laikotarpiui, organizavo pilnamečių ir nepilnamečių merginų gabenimą prostitucijai į Jungtinius Arabų Emyratus pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą vardu S. ir tam vadovavo : užmezgusi su šeichu bei jo menedžeriu ryšius, aptarusi su pastaraisiais atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš turimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ merginų sąrašo, 2001 metų sausio pradžioje, elektroniniu paštu atrankai išsiuntė siūlomų prostitucijai merginų nuotraukas bei jų asmens dokumentų kopijas, o šios bendrovės darbuotoja N. N., D. M. pavedimu, kaip merginų, tarp kurių buvo ir nepilnamečių, atrinktos grupės - L. S., I. J., D. P., I. R., J. R., E. M. ir R. M., vadovė, 2001-01-23 lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto į Jungtinius Arabų Emyratus, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M. ir N. N., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo merginų – K. Š. ir E. R. bei nepilnamečių merginų A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), I. D., gimusios (duomenys neskelbtini), L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) ir J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2001-03-20 gabenant jas iš Lietuvos Respublikos į Jungtinius Arabų Emyratus, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2001 m. kovo 20 – 30 d. laikotarpiui, organizavo pilnamečių ir nepilnamečių merginų gabenimą prostitucijai į Jungtinius Arabų Emyratus, Dubajaus miestą, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą vardu S. ir tam vadovavo: užmezgusi su šeichu bei jo menedžeriu ryšius, aptarusi su pastaraisiais atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš turimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ merginų sąrašo, 2001 metų kovo pradžioje, elektroniniu paštu atrankai išsiuntė siūlomų prostitucijai merginų nuotraukas bei jų asmens dokumentų kopijas, o šios bendrovės darbuotoja N. N., D. M. pavedimu, kaip merginų, tarp kurių buvo ir nepilnamečių, atrinktos grupės - K. Š., E. R., A. L., M. S., I. D., L. Š., ir J. J., vadovė, 2001-03-20 lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto į Jungtinius Arabų Emyratus, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms ar kito pobūdžio paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M. ir N. N., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo merginų – A. J., M. K. bei nepilnamečių merginų L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), O. A., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2001-05-28 gabenant jas iš Lietuvos Respublikos į Jungtinius Arabų Emyratus, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2001 m. gegužės 28 d. – birželio 26 d. laikotarpiui, organizavo pilnamečių ir nepilnamečių merginų gabenimą prostitucijai į Jungtinius Arabų Emyratus, Abu Dabi, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą ir tam vadovavo: užmezgusi su šeichu bei jo menedžeriu ryšius, aptarusi su pastaraisiais atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš turimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ merginų sąrašo, 2001 metų gegužės pradžioje, elektroniniu paštu atrankai išsiuntė siūlomų prostitucijai merginų nuotraukas bei jų asmens dokumentų kopijas, o šios bendrovės darbuotoja N. N., D. M. pavedimu, kaip merginų, tarp kurių buvo ir nepilnamečių, atrinktos grupės - A. J., M. K., L. Š., O. A., vadovė, 2001-05-28 lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto į Jungtinius Arabų Emyratus, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms ar kito pobūdžio paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M. ir N. N., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo S. P. bei nepilnamečių merginų E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), I. V., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2002-01-07 gabenant jas iš Lietuvos Respublikos į Jungtinius Arabų Emyratus, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2002 m. sausio 07 d. – vasario 07 d. laikotarpiui, organizavo pilnamečių ir nepilnamečių merginų gabenimą prostitucijai į Jungtinius Arabų Emyratus, Abu Dabi, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą vardu B. ir tam vadovavo: užmezgusi su šeichu bei jo menedžeriu ryšius, aptarusi su pastaraisiais atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš turimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ merginų sąrašo, 2002 metų sausio pradžioje, elektroniniu paštu atrankai išsiuntė siūlomų prostitucijai merginų nuotraukas bei jų asmens dokumentų kopijas, o šios bendrovės darbuotoja N. N., D. M. pavedimu, kaip merginų, tarp kurių buvo ir nepilnamečių, atrinktos grupės - S. P., E. R., I. V. ir E. N., vadovė, 2002-01-07 lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto į Jungtinius Arabų Emyratus, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms ar kito pobūdžio paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M. ir N. N., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo S. P., I. V., D. M., S. F., L. Š., bei nepilnamečių merginų J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), O. A., gimusios (duomenys neskelbtini) ir U. K., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2002-07-11 gabenant jas iš Lietuvos Respublikos į Mauricijaus salas, esančias Mauricijaus Respublikoje, Afrikoje, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2002 m. liepos 11 d. – liepos 31 d. laikotarpiui, organizavo pilnamečių ir nepilnamečių merginų gabenimą prostitucijai į Mauricijaus salas, esančias Mauricijaus Respublikoje, Afrikoje, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą vardu A. ir tam vadovavo : užmezgusi su šeichu bei jo menedžeriu ryšius, aptarusi su pastaraisiais atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš turimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ merginų sąrašo, 2002 metų liepos pradžioje, elektroniniu paštu atrankai išsiuntė siūlomų prostitucijai merginų nuotraukas bei jų asmens dokumentų kopijas, o šios bendrovės darbuotoja N. N., D. M. pavedimu, kaip merginų, tarp kurių buvo ir nepilnamečių, atrinktos grupės - S. P., I. V., D. M., S. F., L. Š., J. J., O. A. ir U. K., vadovė, 2002-07-11 lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto į Mauricijaus salas, esančias Mauricijaus Respublikoje, Afrikoje, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms ar kito pobūdžio paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M. ir N. N., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo A. L., M. K., S. P., L. Ž., N. K. prostitucijai, 2002-08-14 gabenant jas iš Lietuvos Respublikos į Jungtinių Arabų Emyratus, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2002 m. rugpjūčio 14 d. – rugpjūčio 18 d. laikotarpiui, organizavo merginų gabenimą prostitucijai į JAE, Dubajaus miestą, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą vardu B. ir tam vadovavo: užmezgusi su šeichu bei jo menedžeriu ryšius, aptarusi su pastaraisiais atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš turimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ merginų sąrašo, 2002 metų rugpjūčio pradžioje, elektroniniu paštu atrankai išsiuntė siūlomų prostitucijai merginų nuotraukas bei jų asmens dokumentų kopijas, o šios bendrovės darbuotoja N. N., D. M. pavedimu, kaip merginų atrinktos grupės - A. L., M. K., S. P., L. Ž., N. K., vadovė, 2002-08-14 lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto į JAE, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M. ir J. T., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo A. T., D. K., R. M. bei nepilnamečių merginų E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), D. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2002-09-10 gabenant jas iš Lietuvos Respublikos į Jungtinius Aarbų Emyratus, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2002 m. rugsėjo 10 d. – rudsėjo 17 d. laikotarpiui, organizavo pilnamečių ir nepilnamečių merginų gabenimą prostitucijai į JAE, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą vardu S. ir tam vadovavo: per J. T. atstačiusi su šeichu S. bei jo menedžeriu S. ryšius, aptarusi atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš J. T. turimo merginų sąrašo, 2002 metų rugsėjo pradžioje, per J. T., elektroniniu paštu atrankai išsiuntė siūlomų prostitucijai merginų nuotraukas bei jų asmens dokumentų kopijas, o J. T., D. M. pavedimu, kaip merginų, tarp kurių buvo ir nepilnamečių, atrinktos grupės - A. T., D. K., R. M., E. B., D. J. ir D. G., vadovė, 2002-09-10 lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto į JAE, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho S. ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M., J. T. ir E. G., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo E. B., T. L., L. K. ir A. Z. prostitucijai, gabenant jas 2003-12-14 iš Lietuvos Respublikos į JAE, bei, gabeno E. B. ir T. L. jų sutikimu prostitucijai, iš Lietuvos Respublikos į Jungtinius Arabų Emyratus, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2003 m. gruodžio 14 d. – gruodžio 23 d. laikotarpiui, organizavo merginų gabenimą prostitucijai į JAE, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą vardu D. ir tam vadovavo: užmezgusi su šeichu D. bei jo menedžeriu Š. ryšius, aptarusi atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo merginų sąrašo, 2003 metų gruodžio pradžioje, organizavo elektroniniu paštu atrankai siūlomų prostitucijai merginų nuotraukų bei jų asmens dokumentų kopijų išsiuntimą. E. G., D. M. pavedimu, vykdė, jau atrinktų ir galinčių konkrečiu laikotarpiu išvykti į JAE, atranką, organizavo sutarčių su pastarosiomis pasirašymą, rūpinosi išvykimo dokumentų sutvarkymu, o J. T., D. M. pavedimu, kaip merginų atrinktos grupės - E. B., T. L., L. K. ir A. Z., vadovė, 2003-12-14 lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto į JAE, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame name, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho D. ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M., J. T. ir E. G., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo E. B., D. M., T. L., S. K., P. M. K. prostitucijai, 2004-02-16 gabenant jas, pastarųjų sutikimu prostitucijai, iš Lietuvos Respublikos į Jungtinius Arabų Emyratus, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2004 m. vasario 16 d. – vasario 25 d. laikotarpiui, organizavo merginų gabenimą prostitucijai į JAE, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą vardu H. ir tam vadovavo : užmezgusi su šeichu H. bei jo menedžeriu ryšius, aptarusi atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo merginų sąrašo, 2004 metų vasario pradžioje, organizavo elektroniniu paštu atrankai siūlomų prostitucijai merginų nuotraukų bei jų asmens dokumentų kopijų išsiuntimą. E. G., D. M. pavedimu, vykdė, jau atrinktų ir galinčių konkrečiu laikotarpiu išvykti į JAE, atranką, organizavo sutarčių su pastarosiomis pasirašymą, o J. T., D. M. pavedimu, kaip merginų atrinktos grupės – E. B., D. M., T. L., S. K., P. M. K., vadovė, 2004-02-16 lydėjo jas iš Grenstalės PKP, per Latviją į JAE, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho H. ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M., N. N. ir E. G., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo merginų – V. G., J. M., S. N., E. G. ir nepilnamečių merginų – J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), J. T., gimusios (duomenys neskelbtini), D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2004-02-28 gabenant jas iš Lietuvos Respublikos į Maroko Karalystę. Be to, 2004-02-28 gabeno V. G., jos sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į Maroko Karalystę, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2004 m. vasario 28 d. – kovo 10 d. laikotarpiui, organizavo merginų, atme tarpe ir nepilnamečių, gabenimą prostitucijai į JAE, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus du brolius šeichus ir tam vadovavo : užmezgusi su šeichais bei jo menedžeriu vardu M. ryšius, aptarusi atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo merginų sąrašo, 2004 metų vasario pradžioje, organizavo elektroniniu paštu atrankai siūlomų prostitucijai merginų nuotraukų bei jų asmens dokumentų kopijų išsiuntimą. E. G., D. M. pavedimu, vykdė, jau atrinktų ir galinčių konkrečiu laikotarpiu išvykti į JAE, atranką, organizavo sutarčių su pastarosiomis pasirašymą, o N. N., D. M. pavedimu, kaip atrinktos grupės, tarp kurių buvo ir nepilnamečių merginų – V. G., J. M., S. N., E. G., J. S., J. T., D. R., vadovė, 2004-02-28, lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto PKP į JAE, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeichų ir merginų, informuodama jas apie pastarųjų ar jų aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M., N. N. ir E. G., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo merginų – S. S., I. N. ir nepilnamečių merginų – S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), D. R., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2004-07-01 gabenant jas, pastarųjų sutikimu, iš Lietuvos Respublikos į Prancūziją, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2004 m. liepos 1 d. – liepos 5 d. laikotarpiui, organizavo merginų, tame tarpe ir nepilnamečių, gabenimą, jų sutikimu, prostitucijai į JAE, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus du brolius ir tam vadovavo : užmezgusi ryšius, aptarusi atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo merginų sąrašo, 2004 metų birželio pabaigoje, organizavo elektroniniu paštu atrankai siūlomų prostitucijai merginų nuotraukų bei jų asmens dokumentų kopijų išsiuntimą. E. G., D. M. pavedimu, vykdė, jau atrinktų ir galinčių konkrečiu laikotarpiu išvykti į JAE, atranką, organizavo sutarčių su pastarosiomis pasirašymą, rūpinosi išvykimo dokumentų sutvarkymu, o N. N., D. M. pavedimu, kaip atrinktos grupės, tarp kurių buvo ir nepilnamečių merginų – S. S., I. N., S. G., D. R., E. S., vadovė, 2004-07-01, lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto PKP į Prancūziją, San Tropezo miestą, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp brolių ir merginų, informuodama jas apie pastarųjų ar jų aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš brolių menedžerio gautą merginų užmokestį.

Be to, D. M., N. N. ir E. G., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo merginų – J. M., G. G., L. D. ir nepilnametės merginos – U. D., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2004-07-15 gabenant jas iš Lietuvos Respublikos į Prancūziją, San Tropezo miestą, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2004 m. liepos 15 d. – 2005 m. kovo 13 d. laikotarpiui, organizavo merginų, tame tarpe ir nepilnametės, gabenimą prostitucijai į JAE, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus du brolius ir tam vadovavo : užmezgusi su pastaraisiais bei jo menedžeriu ryšius, aptarusi atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo merginų sąrašo, 2004 metų liepos pradžioje, organizavo elektroniniu paštu atrankai siūlomų prostitucijai merginų nuotraukų bei jų asmens dokumentų kopijų išsiuntimą. E. G., D. M. pavedimu, vykdė, jau atrinktų ir galinčių konkrečiu laikotarpiu išvykti į JAE, atranką, organizavo sutarčių su pastarosiomis pasirašymą, o N. N., D. M. pavedimu, kaip atrinktos grupės, tarp kurių buvo ir nepilnamečių merginų – J. M., G. G., L. D. ir U. D., vadovė, 2004-07-15, lydėjo jas iš Vilniaus oro uosto PKP į Prancūziją, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp ikiteisminio tyrimo metu nenustytų brolių ir merginų, informuodama jas apie pastarųjų ar jų aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš menedžerio gautą užmokestį merginoms, sau ir D. M..

Be to, D. M., J. T. ir E. G., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo V. P. ir nepilnamečių merginų – U. D., gimusios (duomenys neskelbtini), J. T., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2004-07-22 gabenant jas, pastarųjų sutikimu, iš Lietuvos Respublikos per Latviją į JAE, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2004 m. liepos 22 d. laikotarpiui, organizavo merginų, tame tarpe ir nepilnamečių, gabenimą, jų sutikimu, prostitucijai į JAE, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šeichą H. ir tam vadovavo : užmezgusi su šeichu ryšius, aptarusi atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš UAB „(duomenys neskelbtini)įš“ turimo merginų sąrašo, 2004 metų liepos pradžioje, organizavo elektroniniu paštu atrankai siūlomų prostitucijai merginų nuotraukų bei jų asmens dokumentų kopijų išsiuntimą. E. G., D. M. pavedimu, vykdė, jau atrinktų ir galinčių konkrečiu laikotarpiu išvykti į JAE, atranką, organizavo sutarčių su pastarosiomis pasirašymą, rūpinosi išvykimo dokumentų sutvarkymu, o J. T., D. M. pavedimu, kaip atrinktos grupės, tarp kurių buvo ir nepilnamečių merginų – V. P., U. D., J. T., vadovė, 2004-07-22, lydėjo jas iš Rygos oro uosto į JAE, Abu Dabį, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje viloje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp šeicho ir merginų, informuodama jas apie pastarojo ar jo aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeicho menedžerio gautą užmokestį merginoms, sau ir D. M..

Be to, D. M., N. N. ir E. G., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo merginų – E. S., E. T., I. J., Ž. M., V. R., J. B. ir nepilnametės merginos – M. C., gimusios (duomenys neskelbtini), prostitucijai, 2004-08-11 gabenant jas, pastarųjų sutikimu, iš Lietuvos Respublikos į Seišelių salas, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2004 m. rugpjūčio 11 d. – rugpjūčio 25 d. laikotarpiui, organizavo merginų, tame tarpe ir nepilnamečių, gabenimą, jų sutikimu, prostitucijai į Seišelių salas, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus du brolius šeichus ir tam vadovavo : užmezgusi ryšius, aptarusi atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo merginų sąrašo, 2004 metų rugpjūčio pradžioje, organizavo elektroniniu paštu atrankai siūlomų prostitucijai merginų nuotraukų bei jų asmens dokumentų kopijų išsiuntimą. E. G., D. M. pavedimu, vykdė, jau atrinktų ir galinčių konkrečiu laikotarpiu išvykti į JAE, atranką, organizavo sutarčių su pastarosiomis pasirašymą, rūpinosi išvykimo dokumentų sutvarkymu, o N. N., D. M. pavedimu, kaip atrinktos grupės merginų, tarp kurių buvo ir nepilnametė - E. S., E. T., I. J., Ž. M., V. R., J. B., M. C., vadovė, 2004-08-11, lydėjo E. S., E. T., I. J. iš Vilniaus oro uosto PKP į Seišelių salas, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame viešbutyje, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp brolių šeichų ir merginų, informuodama jas apie pastarųjų ar jų aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš šeichų menedžerio gautą užmokestį merginoms, sau ir D. M..

Be to, D. M., N. N. ir E. G., veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo merginų – J. D., U. D. ir L. L. prostitucijai, 2005-07-10 gabenant jas, pastarųjų sutikimu, iš Lietuvos Respublikos į Prancūziją, t. y. D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, 2005 m. liepos 10 d. – liepos 12 d. laikotarpiui, organizavo merginų J. D., U. D. ir L. L. gabenimą, jų sutikimu, prostitucijai į Prancūziją, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus du brolius ir tam vadovavo : užmezgusi ryšius, aptarusi atlygį bei apsprendusi šio atlygio paskirstymą sau, siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo merginų sąrašo, 2005 metų liepos pradžioje, organizavo elektroniniu paštu atrankai siūlomų prostitucijai merginų nuotraukų bei jų asmens dokumentų kopijų išsiuntimą. E. G., D. M. pavedimu, vykdė, jau atrinktų ir galinčių konkrečiu laikotarpiu išvykti į JAE, atranką, organizavo sutarčių su pastarosiomis pasirašymą, rūpinosi išvykimo dokumentų sutvarkymu, o N. N., D. M. pavedimu, kaip atrinktos grupės - J. D., U. D. ir L. L. vadovė, 2005-07-10, lydėjo J. D., U. D. ir L. L. iš Vilniaus oro uosto PKP į Prancūziją, pastarąsias pristatė ir apgyvendino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame name, kontroliavo merginų elgesį, vakarėlių metu tarpininkavo tarp brolių užsakovų ir merginų, informuodama jas apie pastarųjų ar jų aplinkos konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms paslaugoms, pagal D. M. nurodymą, paskirstė iš užsakovų gautą užmokestį.

Nuteistosios D. M. ir N. N. apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba panaikinti skundžiamą nuosprendį dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; arba vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi arba 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais paskirti joms švelnesnes – su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skunduose apeliantės išvardija įrodymų tyrimo veiksmus, kuriuos prašo atlikti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau dėl šių prašymų nuteistosios turi teisę pasisakyti teismo posėdžio metu.

Šalies argumentai

Apeliantės skundus grindžia iš esmės analogiškais motyvais. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Nuteistoji D. M. teigia, kad paskelbiant apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir supažindinant su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos jos teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir reikšti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras nepagrįstai atmetė jos prašymą nustatyti ilgesnį susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminą bei nepagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Nuteistoji teigia, kad BPK 64 straipsnio 1 dalies ir 218 straipsnio 4 dalies nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai, taip pat teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo bei teisingumo principams.

Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas sukėlė abejonę dėl teismo šališkumo, nes nagrinėdamas bylą ir surašydamas nuosprendį, nesilaikė baudžiamojo proceso reikalavimų ir suvaržė jų teises. Teisiamųjų posėdžiu metu teisėjai buvo pareikšti nušalinimai, tačiau teismas juos atmetė. 2009 m. liepos 22 d. nutartimi teisėja A. Kartanienė nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, tačiau Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2009 m. liepos 23 d. nutartimi teisėjos nusišalinimo nepatvirtino. Apie bylos nagrinėjimo teisme metu priimtas nutartis nuteistosios sužinojo tik susipažinusios su teisiamojo posėdžio protokolu. Teismas pažeidė BPK 253 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi nutartys dėl nušalinimo nebuvo paskelbtos balsu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas į posėdį savo iniciatyva, nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, iškvietė ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei išvadas pateikusius specialistus. Teismas minėtus asmenis savo iniciatyva iškvietė įrodymų tyrimo stadijoje, todėl privalėjo vadovautis BPK 253 straipsnio nuostatomis, be to, privalėjo pranešti proceso dalyviams apie šių asmenų iškvietimą. Kadangi kitiems proceso dalyviams tai nebuvo žinoma, jie negalėjo tinkamai pasiruošti šių asmenų apklausai. Tokiu būdu buvo pažeistos kaltinamųjų teisės bei rungimosi principas.

Šalies argumentai

Apeliantės teigia, jog bylą nagrinėjusi teisėja proceso metu pažeidė Teisėjų etikos taisykles, kadangi moralizavo nukentėjusiąsias, replikuodama apie jų užsiėmimo pobūdį, rodė išankstinį pašaipų nukentėjusiųjų V. R., J. M., G. J., O. G., I. V., M. S., L. B., D. J., U. K., V. R., J. B. nurodomų aplinkybių vertinimą, tokiu būdu įtakojo jų parodymus.

D. M. skunde nurodo, kad nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu buvo naudojamas šantažas, grasinant baudžiamąja byla, tokiu būdu kliudant liudytojai laisvai duoti parodymus, be to, teisėja A. Kartanienė užsiminė, kad pageidauja, jog nukentėjusiosios parodymai atitiktų duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei grasino baudžiamosios bylos iškėlimu. Nuteistoji D. M. taip pat teigia, kad, jai neatvykus į teismo posėdį, teisėja grasino kardomosios priemonės pakeitimu griežtesne ir ją žemino.

Apeliantės teigia, kad teisėja, neleisdama daryti posėdžio protokolo kopijų pažeidė jų teises į gynybą ir siekė sutrukdyti pareikšti išsamias pastabas dėl posėdžio protokolo, o taip pat laiku paduoti motyvuotus apeliacinius skundus. D. M. skunde nurodo, kad teisiamojo posėdžio protokolas yra klaidingas ir neišsamus, jame neužfiksuoti ją teisinantys parodymai. Šis pažeidimas yra esminis. 2010 m. vasario 1 d. nutartis, kuria atmestos pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo yra neteisėta ir nepagrįsta.

Apeliantės nurodo, jog teisiamojo posėdžio protokolas turėjo būti rašomas nuo 2008 m. gegužės 23 d., tačiau tai nebuvo daroma. Teisiamojo posėdžio protokolas buvo surašytas 2010 m. sausio 6 d. Daugiau kaip 18 mėnesių jos neturėjo galimybės susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, pateikti dėl jo pastabas, susipažinti su protokolinėmis nutartimis. Teismas nepagrįstai atmetė D. M. prašymus įrodymų tyrimo eigoje leisti susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, ir tokiu būdu suvaržė kaltinamųjų teisę į gynybą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tai pat nepagrįstai atmetė kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymus dėl įrodymų tyrimo. Tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo renkami ir tiriami vien kaltinantys įrodymai. Teismas pradėjo įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje, tačiau prašymą dėl ikiteisminiame tyrime kaltinamosios prašytų įrodymų ištyrimo atmetė, nurodydamas, kad kai kurių iš pateiktų prašymų pagrįstumas bus išspręstas teismui užbaigus kaltinamajame akte, t. y. prokuroro išvardintų įrodymų tyrimą. Su teismo priimtomis protokolinėmis nutartimis dėl prašymų atmetimo bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais jos negalėjo susipažinti, kadangi teisėja atsisakė pateikti teismo posėdžių protokolą. Rungimosi principas ir teisė į gynybą, teisė teikti įrodymus ir pareikšti prašymus, susipažinti su bylos medžiaga šioje byloje buvo nominalūs, kadangi nebuvo galimybės pasinaudoti šiomis įstatymo suteiktomis teisėmis. Apeliantės nurodo, kad BPK 243 straipsnis, 261 straipsnio 4 dalis galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 6 dalims.

Surašydamas skundžiamą nuosprendį teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kad apkaltinamojo nuosprendžio dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismas nesiejo konkrečių įrodymų ir motyvų su konkrečia nusikalstama veika, o pritaikė juos prie kiekvienos kaltinimo dalies. Techninėmis priemonėmis pakartodamas nuosprendžio motyvus ir išvadas dėl įrodymų, teismas siekė sudaryti detalios įrodymų analizės iliuziją. Apeliantės teigia, kad teismas apribojo jų teisę į gynybą, kadangi joms nėra suprantami nuosprendžio motyvai.

Šalies argumentai

Apeliantės nurodo, kad 1-9 epizoduose nurodytos nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2000 m. balandžio 5 d. iki 2002 m. rugsėjo 10 d. , t. y. galiojant 1961 m. baudžiamajam kodeksui. 1961 m. BK nenumatė tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė (BK 18 str. – bendrininkavimas). 1961 m. BK 131³ str. (prekyba žmonėmis) ir 1961 m. BK 239 str. (lindynių laikymas ir sąvadavimas) nebuvo kvalifikuojančio požymio - organizavimo ir vadovavimo prostitucijai. Veikų padarymo metu veika būtų kvalifikuojama pagal BK 131(3) (BK 1961 m.), jeigu būtų nustatyta, kad asmenys buvo gabenami prostitucijai (prekyba žmonėmis), tačiau dabar galiojantis BK 147 straipsnis, į nusikalstamos veikos sudėtį įvedęs papildomus privalomus objektyviosios veikos požymius, susiaurino galimybę kvalifikuoti veikas pagal BK 147 straipsnį. Pagal BK 147 str. gabenimas prostitucijai į Lietuvos Respubliką arba už Lietuvos ribų nėra prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos požymis. Kitos normos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už pelnymąsi iš prostitucijos nebuvo. Naujojo BK straipsniai, numatantys atsakomybę už pelnymąsi iš prostitucijos pagal sudėties objektyviuosius požymius iš esmės skiriasi nuo senojo BK straipsnių normų, reglamentavusių atsakomybę už prekybą žmonėmis bei sąvadavimą. Iki naujojo BK įsigaliojimo padarytos veikos negali būti kvalifikuojamos kaip vadovavimas, organizavimas ar gabenimas prostitucijai.

Apeliantės teigia, kad teismas išplėtė joms pareikštus kaltinimus, kadangi nuosprendyje nurodė, kad nusikalstamas veikas jos padarė siekdamos turinės naudos.

Nuteistosios taip pat nurodo, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Jokie asmenys, išskyrus J. T., kurios parodymai yra melagingi ir tendencingi, nenurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba D. M. sudarydavo sutartis su liudytojomis ir nukentėjusiomis, su tikslu, kad būtų teikiamos seksualinės paslaugos. Apklaustos liudytojomis nukentėjusiosiomis nurodė, kad vykdavo į užsienį išimtinai autorinėse sutartyse ir sutartyse su pirkėjais užsienyje nustatytoms funkcijoms atlikti. Apie lytinius santykius už atlyginimą, vykusius tarp nukentėjusiųjų bei kviečiančios pusės atstovu, nei apeliantėms, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma. Teismo išvados dėl jų kaltės grindžiamos vien spėlionėmis ir prielaidomis. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti asmenis užsienyje, ištirti sutartis ir išsiaiškinti tikrąsias UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų paslaugų pirkėjams užsienyje aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Pas A. R. paimti segtuvai bei jų turinys, procesorius, A. Z. procesorius, bei įrašai šiuose procesoriuose, N. N. pateikti lapai su šeichų nuotraukomis, skrydžių bilietų duomenys bei VSATIS duomenys apie vykusias merginas iš oro uosto PKP neįrodo, kad nuteistosios organizavimo bei vadovavimo prostitucijai gabenant merginas iš Lietuvos Respublikos.

Šalies argumentai

Apeliantės teigia, kad teismas nepagrįstai jų kaltę grindė kompiuterinio sisteminio bloko „Ella“ specialaus tyrimo metu gautais duomenimis bei 2008 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvada Nr. 140-412-IS1-6555 su priedais. Tvirtina, kad specialisto išvadoje nurodyto turinio laiškų nerašė ir negavo. Teismas susirašinėjimo medžiagą pateikė tendencingai ir šališkai, t. y. atrinko tik tas frazes, kurios tariamai įrodo jų kaltę organizavus prostituciją, tačiau nesirėmė laiškų turiniu, kur minima, ką nuvykusi mergaitė iš tiesų turės daryti. Nuteistosios teigia, kad teisme paaiškino ką reiškia sąvokos „ekstra“, „gėlės“, „įsipareigojimai“. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad buvo rasta ir aiškesnio turinio laiškų, kuriuose tiesiogiai klausiama ar seksas būtinas, jeigu šeichas norės, tačiau tokio pobūdžio laišką rašė N. P., kuri ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausta nebuvo. Nuteistosios teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo šališki ir galėjo suklastoti kompiuterio sisteminiame bloke rastus duomenis. Specialisto išvada yra neišsami, todėl reikalingas papildomas tyrimas. Be to, pateikiant užduotį specialistui buvo pažeistas rungimosi principas, kadangi kaltinamosios neturėjo galimybės užduoti klausimų specialistui bei pateikti tyrimui duomenų apie kompiuterio paėmimo, įsigijimo ir naudojimo aplinkybes. Iš specialisto išvados negalima nustatyti kokiomis aplinkybėmis ir iš ko kompiuteris buvo paimtas. Be to, specialisto išvadoje nurodoma, kad specialisto panaudoti tyrimo metodai nėra akredituoti. Tai reiškia, kad jų mokslinis pagrįstumas nėra kompetentingų institucijų įvertintas ir pripažintas tinkamu. Specialisto išvada yra niekinė, nepatikima, gauta pažeidžiant BPK reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat nepagrįstai jų kaltę grindė telefoninių pokalbių duomenimis. Teismas kryptingai vertino pokalbių turinį, dirbtinai priderindamas prie pareikštų kaltinimų. Pokalbių turinys nepatvirtina, kad D. M. organizavo ir vadovavo prostitucijai, išveždama merginas iš Lietuvos Respublikos. Be to, pokalbiai įrašyti vėliau nei buvo padaryta nusikalstama veika, bei nėra tiesiogiai susiję su konkretaus nusikaltimo padarymu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pokalbiuose užfiksuotos aplinkybės, vertinant jas kitų įrodymų aspektu, įrodo, kad nusikalstami veiksmai iš esmės buvo analogiški, nevienkartiniai, sistemingi bei pastovūs. Pripažindamas šiuos pokalbius įrodymais, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Be to, nuteistosios teigia, kad teismas neteisėtai sankcionavo slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę. Telekomunikacijų tinklais perduodama informacija buvo gauta ir saugoma neteisėtai. Telefoninių pokalbių įrašai yra suklastoti ir suredaguoti. Pripažindamas garso įrašų stenogramas įrodymais, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas. Apeliantės nurodo, kad byloje reikia skirti fonoskopinę ekspertizę.

Nuteistosios teigia, kad J. T. parodymai yra nepatikimi. J. T. buvo suinteresuota, kad ją atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, siekė išvengti skolos grąžinimo D. M..

Byloje nustatyta, kad dar prieš pradedant bendradarbiauti su agentūra J. T. veždavo merginų grupes į JAE, kur merginos teikdavo seksualines paslaugas, už ką J. T. ar jos atstovaujama firma gaudavo piniginį atlygį. Iš baudžiamojoje byloje esančių valstybinės sienos kirtimo duomenų matyti, kad J. T. su merginų grupėmis kirto valstybės sieną ir vyko į užsienį. Kaltinimas dėl dalies kelionių J. T. nepateiktas, šių kelionių aplinkybės neištirtos, nors išvardintos kelionės ir jų tikslas yra analogiškos išvardintoms kaltinamajame akte. Šioms aplinkybėms ištirti būtina iškviesti apklausai su J. T. vykusius asmenis, kas atskleistų J. T. vykdytą savarankišką, galimai nusikalstamą veiklą, nesusijusią su J. T. darbu UAB „(duomenys neskelbtini)".

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai N. N. teisme duotus parodymus atmetė, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais. Apelintės nurodo, kokios aplinkybės sąlygojo ikiteisminio tyrimo metu duotus N. N. parodymus. Teigia, kad N. N. suėmus, ji buvo gąsdinama ilgalaikiu laisvės atėmimu, motinystės teisių atėmimu, buvo reikalaujama pasakyti, jog merginas vežė prostitucijai ir bus paleista iš suėmimo, todėl ji apkalbėjo save ir D. M.. Tokie parodymai negali būti pripažįstami teisėtais būdais gautais duomenimis. Aplinkybę, kad N. N. atžvilgiu buvo panaudotas šantažas patvirtina tyrėjo A. Adomavičiaus tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad N. N. pareiškė pageidavimą, kad A. Adomavičius atvyktų pas ją pokalbiui. N. N. parodymai, duoti suėmimo metu buvo įtakoti šantažo, todėl gauti neteisėtai. Apie N. N. nusiskundimus, kad suėmimo metu buvo šantažuojama ikiteisminio tyrimo pareigūno A. Adomavičiaus, grasinant, kad ji bus laikoma suimta, jeigu neprisipažins, gali patvirtinti B. N. ir V. N..

Šalies argumentai

Apeliantės taip pat nurodo, kad N. N. psichika yra nestabili, ji paniškai bijo policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų, atliekant tyrimą dėl 1992 m. įvykusio išžaginimo, būdama nepilnametė patyrė tardytojų spaudimą. N. N. buvo gydoma psichiatrijos skyriuje, jai atlikta psichiatrinė ekspertizė. Po to, kai N. N. buvo paleista iš suėmimo, ją pradėjo varginti įvairūs sveikatos sutrikimai, tapo apatiška, buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigų stacionare, kreipėsi pagalbos į psichiatrus. Šios aplinkybės rodo, kad apklausiama įtariamąja pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų N. N. negalėjo adekvačiai duoti parodymų ir jos parodymai yra melagingi, ji apkalbėjo save ir kitus asmenis.

D. M. skunde nurodo, kad teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 20 straipsnio 4 dalies ir 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat BPK 242 straipsnyje įtvirtintą tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principą, kadangi kaltinamojo duoti parodymai gali būti perskaitomi, tik esantiems įrodymams patikrinti. Duodant parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui nei teismas, nei kiti kaltinamieji nedalyvavo, todėl teismas remiantis žodiškumo principu parodymų neištyrė ir negalėjo spręsti, kad tie parodymai apklausos protokole užfiksuoti teisingai.

Apeliantės teigia, kad D. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kokiu verslu užsiėmė jos agentūra, kaip vykdavo merginų atrankos į JAE, kokie ir kaip buvo pasirašomi kontraktai, kaip buvo atsiskaitoma pagal kontraktus, kokios sutartys pasirašomos su vykstančiomis merginomis. D. M. paaiškinimus patvirtina byloje esantys įrodymai – įmonės finansinė ataskaita, išrašai iš bankinių sąskaitų, sutartys su vykstančiomis merginomis, albumai ir bukletai apie įmonės veiklą, merginų parodymai.

Nuteistosios tvirtina, kad N. N. 2006 m. kovo 16 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolai yra suklastoti, kadangi atskiros teksto dalys sutampa su ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotų parodymų teksto dalimis, apklausos yra atliktos kompiuteriu, tekstuose kartojamos tos klaidos, identiški rašto kalbos požymiai. N. N. apklausa, kaip nurodyta protokole, truko nuo 9.10 val. iki 11.05 val., per šį laiką objektyviai neįmanoma išklausyti ir užrašyti įtariamosios pasakojimą ir užduodamus klausimus, bei išdėstyti 6 apklausos protokolo lapuose. Tai reiškia, kad N. N. 2006 m. kovo 16 d. tokio turinio parodymų nedavė, o šie parodymai buvo perkopijuoti iš tyrėjo ar prokuroro pateiktų teismui parodymų protokolų skaitmeninių laikmenų pasinaudojant kompiuteriu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažino įrodymais teisiamojo posėdžio metu perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. B., P. M. K., R. M., Z. L., I. N., G. G., D. M. parodymus. Teismas pažeidė nuteistųjų teisė į gynybą ir teisingą ir nešališką teismą, kadangi jos neturėjo galimybės apklausti kaltinimo liudytojus. Apeliantės teigia, kad įstatymai nenumato galimybės pripažinti įrodymais liudytojų, kurie apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir neapklausti teisme, parodymų. Teismas netinkamai taikė BPK 276 straipsnio nuostatas.

Nuteistosios teigia, kad teismas pažeidė rungimosi principą ir apribojo jų teisę į gynybą, teisę teikti įrodymus ir pareikšti prašymus, susipažinti su bylos medžiaga, kadangi buvo atmesti prašymai apklausti asmenis, susijusius su byloje tiriamomis aplinkybėmis, posėdyje buvo priimami tik kaltinantys įrodymai, neprijungti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, neišreikalautos ir neištirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys dėl kelionių, neišreikalauti ir neleista susipažinti su liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas parodymais, atmesti prašymai paskiriant ekspertizę ištirti garso įrašus, gautus slapta vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, neleista pasidaryti protokolo kopijos, posėdžio protokolas surašytas tik 2010 m. sausio 6 d, buvo daromos nepagrįstai ilgos pertraukos, teismas įrodymais pripažino posėdžio metu perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atmesti prašymai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikta teismui sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, t. y. liudytojų kuriems taikomas anonimiškumas apklausos protokolais, įtariamųjų apklausos protokolais, išslaptintos telefoninių pokalbių įrašų turinio išklotinėmis, liudytojų ir įtariamųjų apklausos protokolais, atpažinimo protokolais. Vilniaus apygardos prokuroro 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo yra neteisėtas, kadangi nebuvo atskirti ir į ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00128-05 perkelti gynybai reikšmingi duomenys. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti baudžiamąją bylą Nr. 10-1-60023-05, kurioje yra reikšmingų gynybai duomenų. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė teisiamajame posėdyje apklausti eilę kaltinamajame akte nurodytų asmenų, įpareigoti prokurorą konkrečiai nustatyti šeichus ir menedžerius, bei kitus asmenis.

Nuteistosios nurodo, kad teismo posėdžiuose buvo apklausti asmenys, kurie davė jų kaltę paneigiančius parodymus, tačiau teismas šių asmenų parodymų nuosprendyje neaptarė, nenurodė, kaip išsprendžia prieštaravimus tarp šių parodymų ir nuosprendyje aprašytų kitų įrodymų.

Nuteistoji N. N. nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu lankėsi pas psichiatrą, taip pat kentė skausmus dėl stuburo osteochondrozės ir nervinio išsekimo, tačiau teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti jos sveikatos būklę ir įtaką duodamiems parodymams bei galimybei pasinaudoti teise į gynybą. Tokiu būdu buvo pažeista jos teisę į gynybą.

Šalies argumentai

Apeliantės teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jas nuteisė pagal BK 307 straipsnį. Byloje nustatyta, kad į keliones pagal kontraktą vykusios merginos neprašė jas pripažinti nukentėjusiomis ir tokiomis savęs nelaiko. Byloje yra prokuroro surašyti prašymai nukentėjusiųjų vardu pripažinti jas nukentėjusiomis, iš kurių nei vienas nukentėjusiųjų nepasirašytas. Su visomis merginomis buvo sudaromos rašytinės sutartys. Susitarimas tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir merginų apėmė tik šou programą. Jokios papildomos pajamos už kitas veikas UAB "(duomenys neskelbtini)" ar nuteistosioms sumokėtos nebuvo ir dėl jų tartasi nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" ar nuteistosios gautų turtinės naudos už prostituciją. Be to, teismas konstatavo, kad merginos atliko veiksmus, numatytus sutartyse. Teismo išvada, kad šeichas su viena ar kita mergina turėjo teisę siekti bei siekė lytinių santykių ir tai yra prostitucija, yra nelogiška, kadangi prostitucijos atveju siekti nereikia, sumokėjus pinigus gauni paslaugą. Bylos duomenimis nustatyta, kad visos merginos vyko pagal pasirašytas sutartis teikti šou programų, o ne užsiiminėti prostitucija. D. M., būdama UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė ir savininkė, rinkdama merginų grupes, rūpindamasi jų kelionėmis, pasirašydama su jomis sutartis bei pasirašydama kontraktus su užsienio valstybių atstovais, veikė įmonės naudai kaip įmonės atstovė, o ne organizavo ir vadovavo prostitucijai, išveždama merginas iš Lietuvos Respublikos. Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad tai, jog nei viena mergina neteikė seksualinių paslaugų, veikos juridiniam vertinimui pagal BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalis įtakos neturi, kadangi ši nusikaltimų sudėtis yra formali ir jos baigtumo momentą įstatymų leidėjas sieja tik su inkriminuojamos veikos atlikimo pradžia. Kad būtų organizavimas, vadovavimas ar gabenimas prostitucijai, būtini visi 307 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties elementai. Nusikaltimo objektas yra tai, į ką yra nukreiptas nusikaltimas, kam nusikaltimu padaroma žala. BK 307 straipsnio nusikaltimo sudėties objektas - baudžiamieji nusižengimai dorovei. Darytina išvada, kad ši nusikaltimo sudėtis yra ne formali, kaip kad teigia teismas, bet materiali. Negali būti nusižengimo dorovei, nesant parsidavinėjimui už pinigus, t. y. nesant prostitucijos. Byloje taip pat nustatyta, kad visos išvykoje dalyvavusios merginos, išskyrus J. M., J. V., D. J., U. D., S., neturėjo jokių lytinių santykių. Turėjusios lytinių santykių, kaip jos pačios paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tai darė ne dėl lytinių paslaugų teikimo už atlygį, o todėl, kad per išvykų bendravimo laikotarpį artimiau susipažindavo, patikdavo vienas kitam ir savo noru, o ne už atlygį. Be to, išvykų metu grupės vadovė N. N. perspėdavo merginas, kad gali būti pasiūlymų iš vyrų pusės ir kad jos būtų atsargios, nesusigundytų. Apeliantės nurodo, kad būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, t y. reikia įrodyti, kad be sąmoningų kaltininko veiksmų kitas asmuo pats nebūtų pradėjęs verstis prostitucija. Kaltininko veiksmus sudarė kelionės ir šou programos organizavimas. Vien atvykimas nesudaro prielaidų užsiimti prostitucija, būtini aktyvūs prostitucija užsiimančio asmens ir trečiojo asmens veiksmai, kuriems įtakos nuteistosios negalėjo turėti ir neturėjo. Pavienis, vienkartinis penkių merginų santykių turėjimas iš daugiau kaip 100 nuvykusių per tą laikotarpį nėra organizavimas, vadovavimas ar vežimas iš Lietuvos prostitucijai. Netgi ir šiuo atveju, nesant santykių pastovumo nėra prostitucijos. Byloje nustatyta, kad visos vykusios merginos su agentūra buvo sudariusios bendradarbiavimo sutartis tarp agentūros ir modelio, kad buvo ruošiamos foto sesijos, makiažo, etiketo pamokos, vykdamos į keliones gaudavo iš agentūros drabužius rengiamiems vakarėliams. Nuvykusios, ruošdavo vakarėlius, kur šokdavo, plojimais bei kitaip palaikydavo komandas, žaidžiančias tinklinį bei kitus žaidimus, dalyvaudavo grožio konkursuose, dalyvaudavo viktorinose su kitų šalių atstovėmis, buvo rengiamos plaukimo ir kiti atrakcionai baseine ir t. t. Dalyvaudamos šou programose, gaudavo dovanų, t. y. gėlių, šampano ir kitų., ką po to galima buvo iškeisti į pinigus. D. M. ir N. N. nurodo, kad jos turi būti išteisintos iš kaltinimų pagal BK 307 str. 2 ir 3 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantės tvirtina, kad joms paskirtos laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. D. M. nurodo, jog ankščiau neteista, dirba, augina mažametį vaiką, kuris turi sveikatos problemų, nuo inkriminuotų veikų padarymo praėjo beveik 10 metų, ikiteisminio tyrimo metu apie 9 mėnesius buvo suimta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai konfiskavo nuteistųjų turtą, kaip gautą iš nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis įrodyta, kad vežant merginas į JAE ar kitas šalis pagal kontraktus, pinigai buvo pervedami UAB "(duomenys neskelbtini)" naudai. Minėtos piniginės sumos yra apskaičiuotos kaip gautas įmonės pelnas, sumokėti mokesčiai ir mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos. Apeliantės, kaip fiziniai asmenys jokių pajamų negavo ir tai nėra pajamos, gautos iš nusikalstamos veiklos.

Šalies argumentai

D. M. teigia, kad teismas nepagrįstai kai kuriuos daiktinius įrodymus sunaikino, o kai kuriuos perdavė Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Sutinkamai su BPK 94 str. l d. 2p., daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Nei vienas iš daiktų, kuriuos teismas nutarė sunaikinti nėra uždraustas apyvartoje ir nėra nusikalstamos veikos įrankiai. Be to, apeliantei nėra aišku, kokiu pagrindu jai priklausantis kompiuteris, sisteminis blokas perduotas Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nuteistoji E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Apeliantė nurodo, kad nusikalstamų veikų nepadarė. Teismas jos kaltę grindė nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, rašytiniais įrodymais, paimtais atliktų kratų metu, kompiuterių standžiuose diskuose rasta informacija, VSATIS duomenimis bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolais bei pokalbių išklotinėmis.

Be to, nuteistoji teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojomis apklaustos merginos buvo pripažintos nukentėjusiomis nesant jų pačių prašymų pripažinti jas nukentėjusiomis. Pagal BPK 11 straipsnį nukentėjusiuoju laikomas asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Nei viena iš merginų nepareiškė materialinių ar kitokių pretenzijų nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant teisme. Priešingai, nurodė, kad savęs nelaiko prostitutėmis ir toks pavadinimas jas žeidžia. Apeliantė teigia, kad kai kurios merginos tik teisme sužinojo, kad buvo pripažintos nukentėjusiomis, nors nukentėjusiomis savęs nelaikė. Apeliantė pažymi, kad analizuojant nukentėjusiųjų ir liudytojų, kurios nebuvo pripažintos nukentėjusiomis, parodymus, matyti, kad daugelis merginų jos nėra mačiusios ir jokių reikalų neturėjusios, L. K., T. L., D. R., U. D., V. P., J. D. ir kitos paliudijo tik faktą, kad Vilniaus biure buvo pasirašomi dokumentai, pateikiamos nuotraukos.

Apeliantė skunde taip pat teigia, kad atlikus įrodymų tyrimą teisme paaiškėjo, kad merginoms buvo daromas spaudimas akcentuoti lytinių paslaugų teikimą. Liudytoja T. L. nurodė, kad apklausiama pareigūnų sulaukė negražių, žeidžiančių ją žodžių. Liudytoja E. S. teismui nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu vienas iš tyrėjų sarkastiškai pasiūlė su juo pasivažinėti. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jį grindė ne teisme, o ikiteisminio tyrimo metu duotais merginų parodymais, nes jie labiau derėjo prie kaltinimo. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo liudytojų S. S., D. R., E. S., U. D. parodymų, o tik formaliai juos perkėlė į nuosprendžio aprašomąją dalį.

Kaltinamoji J. T. teisme parodė, kad E. G. niekada nevažinėjo į JAE kaip vadovė ir su šeichais pati nekontaktavo, tik skambino merginoms paklausti ar jos gali nurodytu laiku vykti į kelionę. Be to, J. T. patvirtino, kad padėdavo E. G. organizuoti modelių kastingus, į kuriuos atvykdavo atstovai iš žymių pasaulio modelių agentūrų. Šie parodymai atskleidžia tikrąsias E. G. darbo funkcijas ir visiškai nesiderina su jai pareikštais kaltinimais, tačiau nuosprendyje jie neaptarti.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad dirbdama Vilniaus biure yra pateikusi kai kurioms merginoms užpildyti anketas, pasirašyti sutartis, išsiųsdavo jų dokumentus į Klaipėdą. Šiuos veiksmus atlikdavo šalia savo tiesioginio darbo. Kas toliau atrinkdavo vieną ar kitą merginą išvykai, nežinojo ir tuo nesidomėjo. D. M. agentūros filialas Vilniuje ir buvo įsteigtas klienčių patogumui, kad merginoms nereikėtų vykti į Klaipėdą vežti dokumentų ar nuotraukų. Nuteistoji E. G. nurodo, kad jos darbo funkcija – įvairių mokyklėlių vaikams (šokių, grožio, estetikos) organizavimas, choreografų ir mokytojų paieškos, modelių paieškos, įvairių renginių organizavimas, koncertavimas ir kt. Būdavo atvejų, kai Klaipėdos įmonės darbuotojų paprašyta, paskambindavo nurodytai vienai ar kitai Vilniuje gyvenančiai merginai dėl organizuojamos kelionės. Tačiau minėti veiksmai negali būti laikomi kaip veikimas organizuota grupe organizuojant ir vadovaujant prostitucijai ir neatitinka nusikaltimų, numatytų BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse sudėties.

Teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė liudytojų ir kaltinamųjų duotų parodymų apie ikiteisminio tyrimo metu joms darytą psichologinį spaudimą. Apeliantė teigia, jog psichologinis spaudimas buvo naudojamas ir jos atžvilgiu. Nurodo, kad už kardomosios priemonės sušvelninimą iš jos buvo pareikalauta pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtinti tyrimui naudingus parodymus. 2005-11-28 (15 t. 170 l.), 2007-01-10 (15 t. 184 l.), 2007-11-10 (16 t. 21 l.) apklausų metu sakė tiesą, 2005-12-05 (15 t. 174-182 l.) apklausoje užfiksuoti parodymai neatitinka tiesos, tačiau teismas rėmėsi būten šiais parodymais kaltinimui pagrįsti. Įvertinęs tik dalį užfiksuotų parodymų, teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Nuteistoji N. N. ypatingai akcentavo jai darytą psichologinį spaudimą ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kategoriškai paneigė teisme. Tačiau teismas nuosprendį grindė N. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neaptardamas ar ikiteisminio tyrimo metu N. N. apklausos atliktos nepažeidžiant įstatymų ir ar tokie parodymai atitinka BPK 20 straipsnio nuostatas. Teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nuosprendį grindė ne tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Žemesnės instancijos teismas

J. T. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo pažadėtas dar ikiteisminio tyrimo metu ir pažadas įvykdytas teisme, po to, kai prokuroras įsitikino, kad kaltinamoji laikysis savo pozicijos teisme. Tam, kad J. T. atžvilgiu taikyti LR BK 39¹ str., pareigūnams buvo būtina inkriminuoti šioje byloje organizuotą grupę bei sumodeliuoti situaciją taip, kad kiekviena J. T. nurodyta agentūros darbuotoja turėtų savo vaidmenį bendro rezultato siekime. Duodama parodymus J. T. nurodė, kad E. G. pareiga buvo perduoti merginų duomenis į Klaipėdą, merginų atrankoje kelionėms ji nedalyvavo, į jos pareigas neįėjo kontaktai su šeichais ir jų menedžeriais, kontaktų atstatymas, su šeichais jis nedirbo. Bendrauti su šeichais, derinti keliones, ieškoti naujų pažinčių, derinti kelionių kainas, ieškoti norinčių vykti į keliones merginų buvo J. T. pareiga.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, jog byloje yra tik jos pokalbiai su D. M., kuriuose D. M. prašo įkalbėti J. M. vykti į JAE, tačiau toks prašymas, apeliantės manymu, nepatvirtina jai pareikšto kaltinimo. Protokole taip pat užfiksuotas pokalbis, kurio metu ji D. M. perduoda vienos iš merginų prašymą išimti iš „Kakadu“ tinklapio nuotrauką. Apeliantės teigia dar iki pažinties su D. M. žinojusi, jog „K“ siejama su prasta šlove, tačiau „K“ ji niekada nedirbo. Pokalbio metu tik perdavė merginos pageidavimą. Byloje nėra jokių pokalbių apie honorarus, komisinius, užmokesčio paskirstymą, jo apmokėjimo sąlygas. Byloje užfiksuoti pokalbiai patvirtina apeliantės ir kaltinamosios J. T. parodymus apie tai, kad E. G. D. M. nurodymu skambindavo merginoms dėl galimybės vykti tam tikru laiku į kelionę, tačiau tokia veika neatitinka BK 307 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti. Įstatymų leidėjas įrodymus sieja su konkrečia veika, kurią tie įrodymai turi patvirtinti arba paneigti. Apeliantė teigia, kad teismas jos kaltę grindžia telefoniniais pokalbiais visuose inkriminuojamuose epizoduose, nurodydamas, kad tie pokalbiai nėra tiesiogiai susiję su nei vienu konkrečiu pareikštu kaltinimu. Teismo išvada, kad nors pokalbiai fiksuoti vėliau, nei apeliantei inkriminuotos veikos, jų turinys objektyviai nurodo, jog jos nusikalstami veiksmai iš esmės buvo analogiški, nevienkartiniai, sistemingi bei pastovūs, paremtas prielaida.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuteistųjų kaltę grindžia ir rašytiniais įrodymais t. y. merginų išvykimo sąrašais iš VSATIS, dokumentų segtuvais su merginų sąrašais ir duomenimis bei elektroninio pašto susirašinėjimo duomenimis. Merginų išvykimų apeliantė neginčija, tačiau šis įrodymo šaltinis niekaip nepatvirtina jai pareikšto kaltinimo. Merginų duomenys, rasti dokumentų segtuve, buvo naudojami tik kelionėms, bet ne reklamoms, filmavimams, modelių atrankoms ir pan., jie taip pat neturi jokios įrodomosios reikšmės. Elektroninio pašto laikmenose, apie kurias specialistas duoda tikėtiną išvadą, jog duomenys galimai susiję su prekyba žmonėmis, apeliantei adresuotų ar jos rašytų šeichams laiškų nėra, o tai dar kartą patvirtina J. T. parodymus, jog su šeichais apeliantė neturėjo jokių reikalų.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada dėl jos vaidmens organizuotoje grupėje. Teigia, jog nuosprendyje nenurodyta, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis ji dalyvavo aptariant nusikaltimo padarymo planą ir kas ir kada paskyrė jai vaidmenį nusikaltimui įvykdyti. Teismo išvada, jog atsižvelgiant į sudėtingą padaryto nusikaltimo mechanizmą, nusikaltimų sistemingumą, veika buvo vykdoma organizuotoje grupėje ir kiekviena kaltinamoji tai suprato, grindžiama prielaidomis.

Be to, apeliantė teigia teismo prašiusi panaikinti jai taikomą nuosavybės teisių apribojimą į 3 kambarių butą su rūsiu, esantį P. Vileišio g. 12-50, Vilniuje, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė, nors nenustatė, kad ji turėjo kokios nors materialinės naudos ir netaikė jai BK 72 straipsnyje numatyto turto konfiskavimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų D. M. ir N. N. apeliacinius skundus atmesti, nuteistosios E. G. apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma panaikinti jai paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, tenkinti ir šią procesinės prievartos priemonę panaikinti, jai tapus nebereikalinga, kitą apeliacinio skundo dalį atmesti. Nuteistoji N. N. ir jos gynėja bei nuteistųjų E. G. ir D. M. gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistųjų D. M., N. N. ir E. G. apeliaciniai skundai tenkinami dalinai. Pirmosios instancijos nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Pagal BPK 218 straipsnio nuostatas prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo įtariamajam paskelbti, o kitiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims pranešti, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, ir surašyti kaltinamąjį aktą. Kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras gali jam pavesti atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus. Byloje nustatyta, kad BPK normos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo pabaigą, pažeistos nebuvo.

Iš 2006 m. lapkričio 26 d. paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolo turinio matyti, kad D. M. pareiškė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasidaryti dokumentų kopijas. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro 2007 m. lapkričio 26 d. pavedimo atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus matyti, kad prokuroras nustatė terminą, per kurį proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. iki 2007 m. gruodžio 7 d. D. M. prašė nustatytą terminą pratęsti. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimu prašymas atmestas, motyvuojant tuo, kad 2007 m. gruodžio 3 d. įtariamoji pradėjo susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatytas terminas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga yra pakankamas. Kolegija pažymi, kad pratęsti nustatytą susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminą yra prokuroro teisė, bet ne pareiga. Gavęs prašymą pratęsti susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminą, prokuroras sprendžia ar nustatytas terminas yra pakankamas ar ne. Nagrinėjamu atveju prokuroras pagrįstai atmetė prašymą pratęsti susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminą ir nutarime nurodė tokio sprendimo motyvus. Be to, iš byloje esančio 2007 m. gruodžio 5 d. įtariamojo supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo matyti, kad D. M. su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino, prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą neturėjo (16 t. 161 b. l.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo manyti, kad buvo suvaržytos įtariamosios teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir reikšti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą.

Kiti nuteistųjų D. M. ir N. N. apeliacinių skundų motyvai yra iš esmės identiški, todėl kolegija dėl jų pasisakys kartu.

Šalies argumentai

Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kaip pažymėta apeliaciniuose skunduose, teisiamojo posėdžio metu teisėjai buvo pareikšti nušalinimai, tačiau teismas juos pagrįstai atmetė, nenustačius nušalinimo pagrindų. 2009 m. liepos 22 d. nutartimi teisėja A. Kartanienė nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo motyvuodama tuo, kad kaltinamoji D. M. tris kartus reiškė jai nušalinimą, be to, kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją prašydama iškelti jai drausmės bylą. Pagal BPK 59 straipsnio 4 dalį teisėjo nušalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Jeigu teisėjo nusišalinimas nepatvirtinamas, teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės. Kaip matyti iš bylos medžiagos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2009 m. liepos 23 d. nutartimi teisėjos nusišalinimo nepatvirtino, todėl teisėja A. Kartanienė bylą nagrinėjo toliau. Byloje nustatyta, teismas, spręsdamas dėl teisėjos nušalinimo bei nusišalinimo, BPK nuostatų, reglamentuojančių nušalinimo institutą nepažeidė.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė įtvirtinta ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką teismo nešališkumas tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjas konkrečioje byloje negali būti asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant ar konkrečioje byloje yra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu, nuteistojo požiūris yra svarbus, tačiau nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas sukėlė abejonę dėl teismo šališkumo, nes nagrinėdamas bylą ir surašydamas nuosprendį, nesilaikė baudžiamojo proceso reikalavimų ir suvaržė jų teises. Kolegija pažymi, kad nešališkumo principas neturi būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie būtų esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas negarinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, neišsamiu įrodymų išnagrinėjimu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai. Apeliantės teismo šališkumą būtent ir sieja su, jų manymu, neišsamiu įrodymų ištyrimu, netinkamu jų vertinimu bei kitais teismo padarytais baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimais. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai.

Nuteistosios D. M. ir N. N. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į posėdį savo iniciatyva iškvietė ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei išvadas pateikusius specialistus. BPK 287 straipsnio nuostatos numato teismo teisę atlikti bet kokius proceso veiksmus, kuriais renkami duomenys, turintys reikšmės bylai išnagrinėti, tarp jų ir liudytojų bei specialistų apklausas. Apklausti liudytojus ar specialistus teismas gali tiek proceso dalyvių prašymu, tiek savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva iškviesdamas ir apklausdamas liudytojus bei specialistus, BPK normų nepažeidė ir kaltinamųjų teisių nesuvaržė, kadangi klausimus liudytojams bei specialistams galėjo užduoti visi proceso dalyviai.

Šalies argumentai

Apeliantės nepagrįstai teigia, kad teisėja moralizavo nukentėjusiąsias, replikuodama apie jų užsiėmimo pobūdį, rodė išankstinį pašaipų nukentėjusiųjų nurodomų aplinkybių vertinimą, tokiu būdu įtakojo jų parodymus.

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu buvo naudojamas šantažas, grasinant baudžiamąja byla ir tokiu būdu kliudant liudytojai laisvai duoti parodymus. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių nuteistosios D. M. skunde nurodytą teiginį, kad teisėja jai grasino kardomosios priemonės pakeitimu griežtesne ir ją žemino.

Apeliaciniuose skunduose cituojamos teisėjos pasakytos frazės negali būti vertinamos kaip užgauliojančios, žeminančios apklausiamus asmenis ir darančios įtaką ar spaudimą jų parodymams. Bylos nagrinėjimas vyko dėl nusikalstamų veikų, susijusių su intymių lytinių paslaugų teikimu pačių nukentėjusiųjų sutikimu. Teisėjos užduodami klausimai nuteistosioms galėjo pasirodyti nepatogiais ar netaktiškais dėl nagrinėjamos bylos pobūdžio. Detaliai apklausdamas liudytojas ir nukentėjusiąsias teismas siekė išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir nustatyti objektyvią tiesą byloje.

Apeliacinių skundų argumentai dėl teismo posėdžio protokolo surašymo ir supažindinimo su juo tvarkos pažeidimų taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Teisiamojo posėdžio protokolo turinį, surašymo ir pasirašymo tvarką reglamentuoja BPK 261 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio protokolas turi būti pasirašomas ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, o didelės apimties bylose – per septynias dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Pirmosios instancijos nuosprendis šioje byloje buvo paskelbtas 2009 m. gruodžio 30 d., o teisiamojo posėdžio protokolas pasirašytas 2010 m. sausio 6 d. t. y. per septynias dienas po paskutinio teisiamojo posėdžio. Šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti keturioms kaltinamosioms, išnagrinėta keliasdešimt nusikalstamų veikų, apklausta daug liudytojų ir nukentėjusių, tai rodo, kad byla yra didelės apimties, todėl įstatymo nustatytas protokolo pasirašymo terminas nebuvo pažeistas. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad atmesdamas D. M. prašymus įrodymų tyrimo eigoje leisti susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu teismas suvaržė kaltinamųjų teisę į gynybą. Kolegija pažymi, kad vykstant teisiamajam posėdžiui teisiamojo posėdžio protokolas susipažinimui proceso dalyviams nepateikiamas. BPK 261 straipsnio 6 dalis nustato, kad nagrinėjimo teisme dalyviai susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti savo pastabas gali per tris dienas po jo pasirašymo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistųjų teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir teikti savo pastabas nebuvo suvaržyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. sausio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas tenkino nuteistosios D. M. prašymą ir terminą pratęsė iki 2010 m. sausio 18 d. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji D. M. aktyviai naudojosi BPK 261 straipsnio 6 dalyje numatyta teise ir teikė pastabas dėl protokolo, kurias Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo 2010 m. vasario 1 d. teismo posėdyje ir vadovaudamasis BPK 261 straipsnio nuostatomis priėmė dėl jų motyvuotą nutartį.

Nuteistosios nepagrįstai teigia, kad rungimosi principas ir teisė į gynybą, o taip pat teisė teikti įrodymus ir pareikšti prašymus, susipažinti su bylos medžiaga šioje byloje nebuvo pakankamai užtikrinti. BPK 10 straipsnis reglamentuoja įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimą. Šią teisę taip pat garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Pagal BPK 10 straipsnio 2 dalį, teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teise į gynybą nuteistosios aktyviai naudojosi tiek pačios tiesiogiai, tiek per savo gynėjus, t. y. teikė teismui rašytinius įrodymus, reiškė prašymus, išsakė savo nuomonę dėl kaltinimo surinktų įrodymų, skundė procesinius sprendimus ir panašiai. Tai, kad teismas motyvuotai atmetė kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymus dėl įrodymų tyrimo, nelaikytina rungimosi principo ar teisės į gynybą pažeidimais. Taip pat nepagrįstas nuteistųjų teiginys, kad byloje buvo renkami ir tiriami vien kaltę patvirtinantys įrodymai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jo aprašomoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – nuteistąsias teisinančius įrodymus. Teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius – tiek nuteistąsias kaltinančius, tiek teisinančius – įrodymus, pateikė jų viseto analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę.

Apeliacinių skundų argumentai, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes nesiejo konkrečių įrodymų ir motyvų su konkrečia nusikalstama veika, taip pat atmetami, kaip nepagrįsti.

BPK 305 straipsnio 1 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio struktūros, nusikalstamos veikos jame išdėstytos chronologiškai pagal jų padarymo laiką. Vilniaus apygardos teismas, aprašydamas kiekvieną išnagrinėtą nusikalstamos veikos epizodą, išdėstė įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, po to, pateikė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas ir motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos buvo padarytos panašiomis aplinkybėmis, iš esmės keitėsi tik asmenys, kelionės laikas, vieta, todėl teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog nuteistųjų veiksmai darant nusikaltimus iš esmės buvo analogiški. Dėl šių aplinkybių, struktūriškai formuojant nuosprendį ir jame aprašant konkrečias nusikalstamas veikas, teismas rėmėsi tais pačiais įrodymų šaltiniais. Teismo išvadas dėl kiekvienos nusikalstamos veikos pagrindžiantys įrodymai nuosprendyje aprašyti neatsietai, o nurodant jų sąryšį kitais bylos duomenimis.

Priešingai nei nurodo apeliantės, teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės yra pagrįstos ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neatitikimo įstatymų reikalavimas, yra nepagrįstos. Patikrinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi duomenys, kuriais teismas grindė savo sprendimą dėl nuteistųjų kaltės, gauti teisėtais būdais ir atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ( BPK 20 straipsnis ).

Skundų argumentai, kad teismas be pagrindo laikė įrodymais pas A. R. paimtus segtuvus, kratos metu iš jos ir A. Z. paimtus procesorius, N. N. pateiktus lapus su šeichų nuotraukomis bei tekstais, skrydžių bilietų duomenis, VSATIS duomenis, yra nepagrįsti ir prieštaringi, kadangi iš skundų turinio seka, jog šiuos duomenis teismas turėjo vertinti, kaip patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtos veiklos vykdymą. Tokiu būdu apeliantės iš vienos pusės deklaruoja nurodytų įrodymų netinkamumą, o iš kitos pusės prašo juos pripažinti tinkamais ir vertinti jų naudai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodytiems duomenims pagrįstai suteikė įrodymų reikšmę, tinkamai šiuos įrodymus įvertino visumoje su kitais bylos duomenimis ir pagrįstai jais rėmėsi darydamas išvadas dėl nuteistųjų kaltės.

Apeliančių argumentas, kad teismas nepagrįstai jų kaltę grindė kompiuterinio sisteminio bloko „Ella“ specialaus tyrimo metu gautais duomenimis bei 2008 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvada Nr. 140-412-IS1-6555 su priedais, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo šališki ir galėjo suklastoti kompiuterio sisteminiame bloke rastus duomenis, yra niekuo neparemti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu proceso dalyviams išreiškus abejones dėl minimo kompiuterinio sisteminio bloko paėmimo, į teismo posėdį buvo iškviesti ir apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie nurodė sisteminio bloko paėmimo ir perdavimo specialistams tirti aplinkybes. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad kompiuterio sisteminio bloko „Ella“ standžiajame diske specialistų aptikti duomenys galėjo būti sukeisti ar įrašyti po sisteminio bloko paėmimo, t. y. suklastoti.

Apeliančių teiginiai, kad specialisto išvada yra niekinė, nepatikima, gauta pažeidžiant BPK reikalavimus, yra nepagrįsti. Kolegijos nuomone, aptariama specialisto išvada yra pakankamai aiški ir išsami, o specialiojo tyrimo metu gauti duomenys yra reikšmingi bylai.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad kompiuteryje užfiksuota informacija yra pakankamai informatyvi, kad būtų identifikuotas tikrasis susirašinėjimo turinys. Tai, kad dalis aptiktų duomenų buvo surašyta užšifruotai, patvirtinta ne tik pareigūno tarnybiniu pranešimu, bet ir kitais įrodymais, kuriuose atskleista tikroji naudojamų užšifruotų terminų reikšmė. Iš N. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad visi merginų lytiniai santykiai už atlygį, buvo užšifruotai įvardinti kaip „ekstra“, „fotosesija“, „fotografavimasis“, atlygis už lytinius santykius buvo vadinamas „pinigais už ekstra“, „honoraras“ – sutarta suma už merginos buvimą pas šeichą, „fotografas“ – asmuo gaunantis seksualines paslaugas, „pagrindinis fotografas“ – vyriausiasis, pagal amžių arba užimamą hierarchiją, šeichas, „pagrindinis“ – asmuo (šeichas) užsisakęs merginų grupę, šeimininkas, „menedžeris“ – šeicho tarnas tvarkantis merginų atrinkimo, užsakymo, pargabenimo į JAE, apgyvendinimo klausimus (15 t. b. l. 58). Aplinkybes, dėl tarpusavyje vartotos užšifruotos kalbos ir jos reikšmės, patvirtino ir J. T. bei liudytoja R. M.. Pirmosios instancijos teisme J. T. parodė, kad bendravimui agentūroje buvo įvesta tam tikra kodavimo sistema, kad būtų galima laisvai susirašinėti žinutėmis, kalbėti telefonu: šeichas buvo vadinamas „fotografu“, pagrindinis šeichas – „gėlininku“, lytinis aktas – „fotosesija“ ar apsilankymas „gėlių parduotuvėje“, pinigai už lytinį aktą – „ekstra“ atba „gėlytė“. „Ar apsilankė gėlių parduotuvėje“ reiškė, ar pasirinko šeichas kažkurią mergaitę ir t. t. (23 t. 47 b. l.) Toks bendravimo būdas darant nusikalstamas veikas, buvo naudojamas konspiraciniais tikslais.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad teismas aptariamą specialisto išvadą pagrįstai pripažino tinkamu įrodymu, kompiuterio sisteminiame bloke specialistų aptiktus duomenis įvertino visumoje su kitais bylos duomenimis ir pagrįstai jais rėmėsi pagrįsdamas išvadas dėl nuteistųjų kaltės.

Apeliacinių skundų argumentai dėl neteisėto operatyvinių veiksmų sankcionavimo ir netinkamo telefoninių pokalbių turinio vertinimo taip pat atmetami kaip nepagrįstai. Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 17 straipsnyje nustatyta tvarka prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo prijungti protokolai su išslaptintais telefoniniais pokalbiais, vykusiais tarp nuteistųjų. Šie pokalbiai buvo įrašyti atliekant operatyvinį tyrimą, o jų pasiklausymas buvo sankcionuotas OVĮ 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Veiksmų sankcionavimo metu galiojusioje šio straipsnio redakcijoje buvo nurodyta, kad techninių priemonių naudojimą specialiąja tvarka motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai pagal atitinkamų prokurorų motyvuotus teikimus. Byloje yra išslaptintos Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarčių dalys, su kuriomis, kaip ir kita bylos medžiaga, turėjo teisę susipažinti proceso dalyviai.Tai, kad išslaptintose nutartyse nebuvo atskleista jas priėmusių teisėjų asmens tapatybė, neapribojo teismo galimybių patikrinti sankcionuotų veiksmų atlikimo teisinį ir faktinį pagrindus. Kolegijos nuomone, apeliančių abejonės dėl byloje atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumo neturi jokio pagrindo. OVĮ tvarka byloje gauti duomenys surinkti teisėtais būdais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu gauti faktiniai duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje reglamentuotus įrodymams keliamus reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliantės nepagrįstai teigia, kad teismas kryptingai vertino telefoninių pokalbių turinį, dirbtinai juos priderindamas prie pareikštų kaltinimų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas detaliai atskleidė teisme ištirtų slapta įrašytų telefoninių pokalbių turinį, juose aptariamas aplinkybes sugretino su teisme apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, J. T. parodymais, N. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais bei kitais teisme ištirtais duomenimis. Teismas tinkamai įvertino pokalbiuose aptariamas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pokalbiuose svarstomi merginų grupių rinkimo, jų paieškos kelionėms į užsienio šalis ir kiti klausimai yra susiję su inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundų teiginiai, kad telekomunikacijų tinklais perduodama informacija buvo netinkamai saugoma, o telefoninių pokalbių įrašai yra suklastoti ir suredaguoti, neturi jokio pagrindo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, gynybai iškėlus abejones dėl telefoninių pokalbių įrašų vientisumo, į posėdį buvo iškviestas ir apklaustas specialistas Petras Vilda. Po telefoninių pokalbių įrašų perklausos, atsakydamas į prokuroro klausimą, specialistas nurodė, kad perklausyti įrašai yra originalūs ir vientisi, įrašymas vyksta automatiškai (23 t. 25 b. l.).

Apeliantės skunduose reiškia abejones dėl J. T. parodymų patikimumo, motyvuodamos tuo, jog pastaroji buvo suinteresuota, kad ją atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, siekė išvengti skolos grąžinimo D. M.. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato atskirų reikalavimų apklausiant asmenį, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnyje numatytais pagrindais. Tokio asmens parodymai vertinami remiantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tai, kad J. T. prisipažino dalyvavusi nusikalstamoje veikloje ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, yra konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Galimo asmeninio pobūdžio konflikto ir bylinėjimosi civilinio proceso tvarka su D. M. faktas nesudaro pagrindo interpretuoti J. T. parodymus kitaip nei skundžiamame nuosprendyje. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią J. T. parodymų analizę, jos parodymai palyginti su kitų liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. J. T. parodymuose nurodytas aplinkybes patvirtina kita bylos medžiaga, todėl teismas pagrįstai pastarosios parodymus pripažino įrodymais ir jais rėmėsi priimant nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė N. N. teisme duotus parodymus, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, ir rėmėsi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apeliantės nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu N. N. duoti parodymai buvo išgauti neteisėtais būdais, o 2006 m. kovo 16 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas yra suklastotas. BPK 89 straipsnio 3 dalis numato, kad įtariamojo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją gali būti atliekama tuo atveju, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Pagal BPK 276 straipsnį, jeigu teisiamajame posėdyje kaltinamasis duoda parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, gali būti perskaitomi parodymai, kuriuos įtariamasis davė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokiu atveju teismas gali priimdamas nuosprendį pasiremti ne tais parodymais, kuriuos kaltinamasis davė teisme, o būtent tais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėjamu atveju teisiamajame posėdyje N. N. davė parodymus, kurie iš esmės skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas atliko išsamią N. N. parodymų analizę, jos parodymus palygino su nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi N. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kadangi juose nurodytas aplinkybes patvirtina kita bylos medžiaga.

Apeliacinių skundų argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu N. N. duoti parodymai yra išgauti neteisėtais būdais yra nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu į teismo posėdį buvo iškviesti ir dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų N. N. apklausų apklausti tyrėjai Algis Adomavičius ir J. M., kurie paneigė, jog įtariamajai N. N. buvo daromas psichologinis poveikis, todėl darytina išvada, kad N. N. parodymus davė laisva valia. N. N. ginčijamus apklausų protokolus pasirašė, tuo patvirtindama juose užfiksuotų aplinkybių teisingumą, taip pat nepareiškė ir pastabų, kad jai buvo daromas psichologinis spaudimas. N. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose užfiksuotos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir teismo nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad apklausos, kuriose dalyvavo visi įstatyme numatyti proceso dalyviai, buvo atliktos pažeidžiant įtariamojo apklausai BPK keliamus reikalavimus. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad N. N. 2006 m. kovo 16 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas buvo suklastotas.

Apeliantės taip pat nurodo, kad N. N. psichika yra nestabili, todėl ikiteisminio tyrimo metu ji negalėjo adekvačiai paaiškinti apie byloje tiriamas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas teismo psichiatras ekspertas Kęstutis Vaičiulis, kuris parodė, jog nėra pagrindo konstatuoti N. N. psichikos sutrikimą ar psichikos ligą, kuri galėjo įtakoti jos sugebėjimą suprasti ir valdyti veiksmus. Atsižvelgiant į eksperto paaiškinimus (23 t. 87 b. l.), apeliacinių skundų argumentai dėl N. N. psichikos sutrikimų ir įtakos parodymų davimui atmetami kaip nepagrįsti.

D. M. skunde nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 20 straipsnio 4 dalies ir 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat BPK 242 straipsnyje įtvirtintą tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principą. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi remtis visais bylos duomenimis, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodytų BPK reikalavimų nepažeidė.

Atsakydama į apeliacinių skundų argumentus dėl liudytojų parodymų perskaitymo, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis, posėdyje perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų E. B., P. M. K., R. M., G. G., D. M. ir kitų parodymus (23 t. 15 b. l.). Šiems parodymams nebuvo suteikta prioritetinė reikšmė prieš kitus įrodymus ir, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, teismas jais rėmėsi tiek, kiek jie patvirtino ar paneigė byloje tiriamas aplinkybes.

Apeliančių teiginiai, kad teismas pažeidė rungimosi principą ir apribojo jų teisę į gynybą, teisę teikti įrodymus ir pareikšti prašymus, susipažinti su bylos medžiaga, taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo kaltinimo ribose, nagrinėjimo metu ėmėsi priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, patikrino visas nuteistųjų veiksmų įvertinimui reikšmingas aplinkybes bei baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka išsprendė proceso dalyvių pateiktus prašymus. Vien tai, kad teismas motyvuotai atsisakė tenkinti proceso dalyvių pareikštus prašymus dėl naujų liudytojų iškvietimo, įrodymų išreikalavimo, ekspertizių paskyrimo, nereiškia, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, ignoravo įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises teikti įrodymus, susipažinti su byla ir tokiu būdu apribojo jų teisę į gynybą.

Nuteistosios D. M. ir N. N. skunduose teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojomis apklaustos merginos buvo pripažintos nukentėjusiomis nesant jų prašymų pripažinti jas nukentėjusiomis. Šį argumentą savo apeliaciniame skunde nurodo ir nuteistoji E. G., todėl kolegija į juos atsakys kartu. Pagal BPK 28 straipsnį nukentėjusiuoju yra pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, tartinės ar moralinės žalos. Nukentėjusiojo statusą fizinis asmuo įgyja esant faktiniam ir juridiniam pagrindams. Faktinis pagrindas – nusikalstama veika asmeniui padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Juridinis pagrindas – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju. Nutarimas ar nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju priimama gavus atitinkamą prašymą arba pačių teisėsaugos pareigūnų ar teismo iniciatyva, nustačius, kad yra pagrindas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Pagal byloje esančius nutarimus nustatyta, kad nukentėjusiosiomis merginos buvo pripažintos teisėsaugos pareigūnų iniciatyva, kadangi nusikalstama veika joms buvo padaryta moralinė žala (1 t. 92, 98, 162, 192 b. l., 2 t. 36, 60, 83, 167, 171, 178, 187, 192 b. l., 3 t. 7, 25, 80, 99, 106, 113). Apie pripažinimą nukentėjusiosiomis joms pranešta po nutarimo priėmimo išsiunčiant pranešimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pripažįstant merginas nukentėjusiosiomis BPK reikalavimai nebuvo pažeisti.

Nuteistosios E. G. apeliacinio skundo argumentai dėl N. N. ir J. T. parodymų vertinimo, dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais, dėl merginių išvykimo sąrašų iš VSATIS, dokumentų segtuvų su merginų sąrašais, susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenų vertinimo, dėl merginų pripažinimo nukentėjusiosiomis yra iš esmės analogiški aukščiau aptartiems nuteistųjų D. M. ir N. N. skundų argumentams, todėl kolegija pakartotinai jų neaptaria.

Nuteistoji E. G. apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojoms ir įtariamosioms buvo daromas psichologinis spaudimas. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, dėl jo iš dalies pasisakyta atsakant į nuteistųjų D. M. ir N. N. skundų argumentus. Papildomai E. G. nurodo, kad psichologinis spaudimas buvo naudojamas ir jos atžvilgiu, nes už kardomosios priemonės sušvelninimą buvo pareikalauta pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtinti tyrimui naudingus parodymus. Apeliantė tvirtina, kad 2005-12-05 apklausos protokole užfiksuoti parodymai yra neteisingi.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 5 d. papildomos apklausos protokolas (15 t. 174 b. l.) surašytas laikantis BPK 179 straipsnyje nustatytų reikalavimų. E. G. ir jos gynėja apklausos protokolą pasirašė, tuo patvirtindamos jame užfiksuotų aplinkybių teisingumą, pastabų, taip pat ir dėl patirto psichologinio spaudimo, nepareiškė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, apklausa, kurioje dalyvavo visi įstatyme numatyti proceso dalyviai, buvo atlikta pažeidžiant įtariamojo apklausai BPK keliamus reikalavimus, taip pat nėra pagrindo manyti, kad parodymus įtariamoji davė ne savo valia. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas E. G. parodymus vertino ne atsietai, o gretino juos su kitais bylos duomenimis. E. G. parodymuose nurodytas aplinkybes patvirtina kita bylos medžiaga, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi priimant nuosprendį.

Nuteistosios D. M., N. N. ir E. G. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jų kaltės ir pateikia savitą bylos aplinkybių vertinimą. Apeliantės teigia, kad jos turi būti išteisintos, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 307 straipsnio 2 dalis, pagal kurią apeliantės pripažintos kaltomis, numato kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. Jos objektyviuosius požymius sudaro prostitucijos organizavimas ar vadovavimas prostitucijai arba asmens gabenimas šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimų sudėtis yra formalioji. Prostitucijos organizavimas ir vadovavimas jai laikomi baigtais nuo šias veikas sudarančių veiksmų atlikimo pradžios. Gabenimas prostitucijai laikomas baigtu, kai kaltininkas pradeda vežti arba lydėti asmenį jo kelionėje į užsienį ar iš užsienio. BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir turint tikslą gauti niš to naudos. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ar vadovauja prostitucijai, arba gabena asmenį prostitucijai iš ar į Lietuvos Respubliką, ir nori taip veikti. Pelnymosi tikslas – kai kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos.

BK 307 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojančiu požymiu yra tai, kad veikos, numatytos BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padaromos nepilnamečio asmens atžvilgiu.

Patikrinusi bylą tiek, keik to prašoma apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos ištirti ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertinti įrodymai patvirtina, kad D. M., N. N. ir E. G. padarytose veikose yra objektyvieji ir subjektyvieji BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nusikaltimų požymiai. Sugretinęs visus faktinius duomenis, teismas tinkamai atskleidė nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nuosprendyje nurodė motyvus, kuriais grindžiamos išvados dėl nuteistųjų kaltės, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė apeliantes teisinančius duomenis, kaip prieštaraujančius įrodymų visetui. Teismo išvados dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių yra pagrįstos ir teisingos.

Apeliantės atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo įrodymų visumos. Įrodymu visetu byloje pagrįstai nustatyta, kad merginų veikla, kuriai jos buvo gabenamos iš Lietuvos Respublikos, pilnai atitinka prostitucijos sampratą. Tai patvirtina nukentėjusiųjų D. P., R. M., G. J., liudytojos T. L., E. B. ir kitų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai apie kelionių tikslą, kurios patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tai, kad merginos į JAE vyko tam, kad dalyvautų vakarėliuose ir teiktų seksualines paslaugas, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta N. N.. Pastaroji parodė, kad D. M. visuomet sakydavo, kad merginos būtų perspėtos dar Lietuvoje apie galimą seksualinių paslaugų teikimą. Taip pat pagal N. N. parodymus, D. M. dažnai pati klausdavo merginų apie tikimybę suteikti seksualines paslaugas, todėl darytina išvada, kad jos iš anksto apie tai žinojo. (14 t. 137-138, 150-151 b. l.). Tai, kad merginos vyko į JAE tam, kad dalyvautų vakarėliuose ir juose šeichams teiktų seksualines paslaugas, patvirtino J. T., pabrėždama, kad į šias keliones vyko tik tokios merginos, kurios siekdavo materialinio atlygio. Netikėti J. T. duotais parodymais, kaip jau minėta, nėra jokio pagrindo, kadangi jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, o vertinant visumoje sudaro vientisą loginę grandinę.

Be to, iš N. N., ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad merginų lytiniai santykiai už atlygį, buvo užšifruotai įvardinti kaip „ekstra“, „fotosesija“, „fotografavimasis“, atlygis už lytinius santykius buvo vadinamas „pinigais už ekstra“, „honoraras“. Konspiracijos tikslais vartotų žodžių faktą ir jų prasmę patvirtina kaltinamosios J. T. ir liudytojos R. M. parodymai. Šiuos parodymus teismas vertino palygindamas su bylos įrodymų visetu ir padarė pagrįstas išvadas dėl prostitucijos organizavimo fakto.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai pripažino ir tai, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos prisidengiant teisėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Remiantis nukentėjusiųjų parodymais byloje nustatyta, kad nors prieš keliones su merginomis buvo sudaromos sutartys modelio darbui, tačiau dirbti modeliais ar fotomodeliais joms nereikėjo.

Byloje nustatyta, kad nuteistųjų veiksmais buvo užtikrinamas nelegalaus prostitucijos verslo organizavimas, svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas, merginų gabenimas jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į užsienio šalis. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą bei buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimas arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Asmens gabenimas prostitucijai – tai asmens vežimas tam tikra transporto priemone arba jo lydėjimas kelionėje į užsienį ar iš užsienio. Tai, kad nuteistosios organizavo ir vadovavo prostitucijai bei gabeno merginas iš Lietuvos Respublikos į užsienio šalis, patvirtinta pirmosios instancijos teismo išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prisidengdama teisėta šios bendrovės, t. y. modelių agentūros veikla, veikdama organizuota grupe su savo bendrovės darbuotojomis N. N. bei E. G., pagal iš anksto aptartą ir suderintą nusikaltimo padarymo planą, jo mechanizmą, susitarė dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko, pasiskirstė užduotimis bei vaidmenimis, ir daromos veikos eigoje, kiekviena atliko tam tikrą joms skirtą vaidmenį: D. M. organizavo ir koordinavo ryšius su užsakovais, siūlomų merginų nuotraukų bei kitų reikalingų duomenų išsiuntimą, suderino laiką ir vietas, t. y. kada ir kuriam laikui turi būti gabenamos pasirinktos merginos, stebėjo jų amžių, joms mokamą atlygį, gyvenimo, buities ir paslaugų teikimo sąlygas. D. M. gautą pelną paskirstydavo sau, o taip pat mokėdavo atlygį siunčiamoms merginoms ir merginų grupę lydinčiai vadovei. E. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus filialo vadovė, D. M. pavedimu, kontroliavo merginų duomenų bazę, atlikdavo jau atrinktų ir galinčių konkrečiu laikotarpiu išvykti į užsienį merginų atranką, organizavo sutarčių su pastarosiomis pasirašymą, rūpinosi išvykimo dokumentų sutvarkymu. Tuo tarpu N. N., be kitų funkcijų, dar ir gabeno merginas pastarųjų sutikimu iš Lietuvos prostitucijai, pristatydavo jas užsakovui, kontroliavo merginų elgesį ir vakarėlių metu, tarpininkavo tarp užsakovų ir merginų, informuodama jas apie pastarųjų ar jų aplinkos asmens konkrečios merginos pasirinkimą seksualinėms ar kito pobūdžio paslaugoms, pagal D. M. išankstinį nurodymą, išmokėdavo iš užsakovų gautą atlygį.

Nors nuteistoji E. G. apeliaciniu skundu teigia, kad ji nevažinėjo į JAE kaip vadovė, su šeichais nekontaktavo, tik skambino merginoms paklausti ar jos gali nurodytu laiku vykti į kelionę, t. y. jos veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, tačiau byloje surinkti duomenys kaip telefoniniai pokalbiai, kaltinamosios J. T. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti N. N. parodymai ir pačios E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, leidžia atmesti tokio pobūdžio gynybinę versiją. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. G. nurodė, jog apie tai, kad merginos į JAE vyksta teikti seksualines paslaugas ir už tai gauna atlygį, ji sužinojo 2003 metų pavasarį iš pačių merginų, kurios į agentūrą „(duomenys neskelbtini)“ buvo atėjusios iš „V. L.“. Taip pat apie tai, ar vykstančios į JAE merginos užsiima prostitucija, netgi tiesiogiai klausė D. M., į ką pastaroji atsakė, kad jokios prievartos nėra. Toks atsakymas jos įtarimus tik sustiprino (15 t. b. l. 174-176 ). Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, susijusią su merginų vykimu į užsienį teikti seksualines paslaugas, be kitų nuteistųjų, žinojo ir E. G., kuri dirbo agentūros ofise Vilniuje, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta N. N.. Pastaroji parodė, kad E. G., dirbdama Vilniaus ofise, D. M. paliepimu, kartais skambindavo merginoms ir siūlydavo vykti į užsienį (14 t. b. l. 145-148). Analogiškas aplinkybes nurodė ir kaltinamąja apklausta J. T.. Aukščiau aptarti parodymai, vertinant juos kitų įrodymų aspektu, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. G., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, gerai suprato, jog šalia įstatuose nurodytos legalios agentūros veiklos buvo vykdoma ir nelegali veikla, susijusi su organizavimu bei vadovavimu prostitucijai, merginų gabenimu, jų sutikimu, prostitucijai iš Lietuvos.

Be to, apeliantė teigia, jog nuosprendyje nenurodyta, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis ji dalyvavo aptariant nusikaltimo padarymo planą ir kas bei kada paskyrė jai vaidmenį padarant nusikalstamą veiką. Tvirtina, kad teismo išvada, jog atsižvelgiant į sudėtingą padaryto nusikaltimo mechanizmą, nusikaltimų sistemingumą, veika buvo vykdoma organizuotoje grupėje ir kiekviena kaltinamoji tai suprato, grindžiama tik prielaidomis.

Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal BK 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, kad asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu (ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kad kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis, sudaromas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma patvirtina nuteistųjų susitarimą ir tyčią padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuosprendyje nurodyta, kaip reiškėsi kiekvieno bendrininko veiksmai bendroje su kitais asmenimis veikoje. Nuteistosios suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja, atlikdamos tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis, jų veiksmai buvo aptarti ir suderinti, t. y. jos suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai. Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis tokia grupė atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip įvykdytos veikiant organizuota grupe.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. M., N. N. ir E. G., iš anksto aptarusios bei suderinusios svarbiausius numatomos bendros veikos momentus, t. y. nusikaltimo padarymo planą, jo mechanizmą, nusikaltimo padarymo būdą, vietą, laiką, pasiskirsčiusios užduotimis bei vaidmenimis, ir daromos veikos eigoje, atlikusios tam tikrą, joms skirtą vaidmenį, padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas pagal įstatymą priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatytos aplinkybės, bei tolimesnė įvykių seka, rodo, kad šią veiką pastarosios padarė jau sutarusios ir toliau daryti kitus analogiško pobūdžio nusikaltimus. Sudėtingas padaryto nusikaltimo mechanizmas, susijęs su visa eile įvairių funkcijų, ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, leidžia daryti išvadą, kad šią nusikalstamą veiką pastarosios padarė veikdamos organizuota grupe, kas atsiskleidžia per analogiško pobūdžio nusikaltimų sistemą, viena ar kita organizuotos grupės narių sudėtimi, padarymą. Kaip jau minėta, iš N. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad visi merginų lytiniai santykiai už atlygį, buvo įvardijami užšifruotai. Aplinkybes, dėl tarpusavyje vartotos užšifruotos kalbos ir jos reikšmės, patvirtino ir J. T. bei liudytoja R. M.. Pirmosios instancijos teisme J. T. parodė, kad bendravimui agentūroje buvo įvesta tam tikra kodavimo sistema, kad būtų galima laisvai susirašinėti žinutėmis, kalbėti telefonu. Toks bendravimo būdas buvo naudojamas konspiraciniais tikslais, darant nusikaltimus. Be to, J. T. parodė, kad agentūra turėjo dvi skirtingas veiklos sritis, iš kurių viena buvo nelegali veikla, susijusi su organizavimu bei vadovavimu prostitucijai, merginų gabenimu, jų sutikimu, prostitucijai iš Lietuvos. Priedangos užsitikrinimas taip pat rodo, kad nusikalstamoms veikoms buvo kruopščiai ruošiamasi, jos buvo daromos tyčia ir buvo gerai organizuotos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistosios suvokė, jog organizuoja ir vadovauja prostitucijai, gabena merginas prostitucijai iš Lietuvos Respublikos ir atlikdamos minėtas veikas siekė gauti turtinės naudos iš kitų asmenų prostitucijos.

BK 307 straipsnio 2 dalis ir 307 straipsnio 3 dalis nenumato kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės – buvimo, todėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį, tačiau jos pripažįstamos padarytomis sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keičiamas – nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį (BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kiekvieno išnagrinėto nusikalstamos veikos epizodo, konstatavo, kad nusikalstamą veiką nuteistosios padarė jau sutarusios ir toliau daryti kitus analogiško pobūdžio nusikaltimus. Teismas atkreipė dėmesį į analogiško pobūdžio nusikaltimų sistemingumą, padarant juos viena ar kita organizuotos grupės narių sudėtimi. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atskirais laikotarpiais nuo 2000 m. balandžio 25 d. iki 2005 m. liepos 10 d. nuteistosios sistemingai, veikdamos organizuota grupe ir siekdamos turtinės naudos, organizavo ir vadovavo pilnamečių ir nepilnamečių merginų prostitucijai, gabenant jas, pastarųjų sutikimu, iš Lietuvos Respublikos į užsienio šalis.

BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007). Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, kurios pabrėžia arba paneigia veikos tęstinumą.

Teismas nustatė, kad organizuojant, vadovaujant prostitucijai tarp visų nuteistųjų buvo vaidmenų pasiskirstymas, o merginos prostitucijai buvo organizuojamos veikiant pagal tą patį planą. Byloje matyti, kad nors skiriasi teismo pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų darymo laikas, bendrininkų nusikalstamų veiksmų apimtis, tačiau nustatyta, kad pelnymasis iš prostitucijos buvo organizuojamas pagal vienodas schemas ir tapačiais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurių merginų, pavyzdžiui, R. M., D. P., J. J., I. R., L. J. ir kitų prostitucija buvo organizuota po kelis kartus ir kiekvienas kaltinime atskirtas prostitucijos organizavimo atvejis nėra nuosekliai susietas būtent su pasipelnymu iš vieno konkretaus asmens prostitucijos. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atskirais laikotarpiais padaryti, tačiau dėl nuolatinio prostitucijos verslo sąlygų atnaujinimo, t. y. naujų ar tų pačių merginų pakartotinio organizavimo prostitucijai, besitęsiantys nuteistųjų bendrininkų nusikalstami poelgiai buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – visuomenėje priimtas seksualinių santykių normas, bei dorovę. Nuteistąsias siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia – pasipelnyti iš sutikusių vykti į užsienį merginų prostitucijos ir dėti pastangas, kad šis nelegalus verslas tęstųsi. Visi bendrininkai, užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, siekė to paties rezultato – gauti pajamas iš bendromis pastangomis sukurto nusikalstamo verslo.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų tęstinį pobūdį, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keičiamas – visos nuteistųjų pilnamečių merginų atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, pripažįstamos tęstiniu nusikaltimu, kvalifikuojamu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, o visos nuteistųjų nepilnamečių merginų atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos – tęstiniu nusikaltimu, kvalifikuojamu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (BPK 328 str. 1 p.).

Nuteistosios D. M. ir N. N. apeliaciniuose skunduose teigia, kad 1-9 epizoduose inkriminuotos veikos buvo padarytos galiojant 1961 m. BK, kuris nenumatė tokių nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jos yra nuteistos, taip pat nenumatė tokios bendrininkavimo formos, kaip organizuota grupė.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo ar neveikimo laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai nusikalstama veika buvo pabaigta arba nutraukta.

BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta nusikaltimų sudėtis yra formalioji. Prostitucijos organizavimas ir vadovavimas jai laikomi baigtais nuo šias veikas sudarančių veiksmų atlikimo pradžios. Gabenimas prostitucijai laikomas baigtu, kai kaltininkas pradeda vežti arba lydėti asmenį jo kelionėje į užsienį ar iš užsienio. Byloje nustatyta, kad nuteistųjų veiksmus, kurie kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nusikaltimų objektyviuosius požymius, jungia vieninga tyčia. Pripažinus nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas tęstinėmis, nusikaltimo padarymo laikas yra paskutinės veikos, įeinančios į nusikaltimo sudėtį, padarymo momentas. Byloje nustatyta, kad paskutinės nuteistosioms D. M., N. N. ir E. G. inkriminuojamos veikos, atitinkančios BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, buvo padarytos 2005 m. liepos 10 d., o paskutinės veikos atitinkančios BK 307 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį – 2004 m. rugpjūčio 11 d., t. y. galiojant 2000 m. BK, kuris ir turi būti taikomas.

Apeliaciniais skundais nuteistosios D. M. ir N. N. prašo vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi arba 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais paskirti joms švelnesnes – su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį teismas gali tik tuo atveju, jeigu konstatuoja konkrečių šiose normose įtvirtintų sąlygų buvimą. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, kuriuos apeliantės prašo taikyti, bausmė gali būti švelninama kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Įstatymas reikalauja, kad teismas nustatytų bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Byloje nuteistųjų D. M. ir N. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo švelninti joms paskirtas bausmes remiantis BK 62 straipsniu.

Paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad ne bet kokių teigiamų veiksnių buvimas laikytinas išimtine situacija BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Nuteistosios D. M. ir N. N. apeliaciniuose skunduose nenurodo jokių išimtinų aplinkybių, kurios tinkamai pagrįstų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų buvimą.

Skirdamas D. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji praeityje neteista, dirba, viena augina mažametį vaiką, kuri turi sveikatos problemų, įvertino padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pavojingumo laipsnį, sistemingą, ilgalaikį bei verslišką jų pobūdį, D. M., kaip organizatorės, aktyvų vaidmenį, jos asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas pastaroji padarė veikdama organizuota grupe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas D. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia straipsnio sankcijoje, už sunkiausio iš jos padarytų nusikaltimų, numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio.

Skirdamas bausmę N. N., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji neteista, viena augina mažametį vaiką, neakivaizdžiai mokosi socialinių mokslų kolegijoje, yra bedarbė. Teismas taip pat įvertino padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pavojingumo laipsnį, sistemingą, ilgalaikį bei verslišką jų pobūdį, N. N. pakankamai aktyvų vaidmenį, jos asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas pastaroji padarė veikdama organizuota grupe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas N. N. paskyrė bausmę savo dydžiu artimą straipsnio sankcijoje, už sunkiausią iš jos padarytų nusikaltimų, numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Skirdamas bausmę E. G., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji praeityje neteista, dirba, pagal darbo vietą charakterizuojama teigimai, turi šeimą, nepilnametę dukterį. Be to, teismas įvertino, kad E. G. į nusikalstamų veikų padarymą buvo įtraukta savo darbdavės – D. M., su kuria ją siejo darbiniai pavaldumo santykiai, o tai sumažino galimybes pasirinkti teisėto elgesio variantą. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė bei E. G. antraeilis vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme, rodo mažesnį jos asmenybės pavojingumą, ir vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skirdamas bausmę teismas taip pat įvertino padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pavojingumo laipsnį, E. G., kaip bendrininkės antraeilį vaidmenį, jos asmenybę, teigiamus socialinio gyvenimo pokyčius, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdama organizuota grupe, ir aukščiau minėta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jų tarpusavio santykį, tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad pastaroji iš nusikalstamos veikos turėjo pajamų. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bausmės tikslai E. G. atžvilgiu gali būti pasiekti neskiriant jai straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, nes jos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už nusikalstamų veikų padarymą paskyrė laisvės apribojimo bausmes.

Bausmės nuteistosioms paskirtos už nusikaltimų daugetą, todėl vertinant tik šiuo aspektu, bausmės yra paskirtos teisingai, tačiau vertinant tai, kad nusikalstamos veikos yra tęstinės, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė bausmes ir nuosprendis šioje dalyje keičiamas – nuteistosioms už nusikaltimų, numatytų BK 307 straipsnio 2 dalyje ir BK 307 straipsnio 3 dalyje padarymą skiriamos mažesnės bausmės (BPK 328 str. 2 p.)

Nuteistosios D. M. ir N. N. teigia, kad teismas nepagrįstai konfiskavo jų turtą, kaip gautą iš nusikalstamos veikos.

Apeliacinių skundų argumentai, kad vežant merginas į JAE ar kitas šalis pagal kontraktus, pinigai buvo pervedami UAB "(duomenys neskelbtini)" naudai ir tai nėra pajamos, gautos iš nusikalstamos veiklos, kad nuteistosios kaip fiziniai asmenys pajamų negavo, atmetami kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo daromos prisidengiant teisėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Šalia legalios agentūros veiklos vyko ir nelegalus bei neteisėtas procesas, susijęs su organizavimu bei vadovavimu prostitucijai, merginų gabenimu, jų sutikimu, prostitucijai iš Lietuvos Respublikos. Iš nusikalstamos veikos gautos pajamos, pagal D. M. nurodymą, buvo paskirstomos siunčiamoms merginoms, merginų grupę lydinčiai vadovei, o dalis, įvardijama kaip agentūros komisiniai, būdavo perduodami D. M.. Iš J. T. parodymų, matyti, kad vadovė, kelionės metu lydėjusi merginas, gaudavo už tai atlygį, agentūros komisiniai taip pat būdavo perduodami grupės vadovei ir slaptai gabenami į Lietuvą, niekur jų nerodant ir nedeklaruojant. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo apklausta N. N.. Ji patvirtino, kad už vadovės darbą gaudavo su D. M. suderintą atlygį, o komisinius parveždavo ir atiduodavo D. M.. Kad D. M. ir N. N. tikslu pasipelnyti, organizavo ir vadovavo prostitucijai bei gabeno merginas prostitucijai iš Lietuvos Respublikos ir gavo iš to turtinės naudos, matyti ir iš protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus. Analizuojant pokalbius matyti, kad Iš pokalbio su M. S., D. M. sužino, jog yra didelių problemų, nes Amsterdame sulaikyta J. su pinigais. Kalbėdama su E. J., D. M. nerimauja, kad J. išsijungė telefoną, bei kad dingo jų pinigai. Vėlesnio pakalbio su Jurgita metu, D. M. skaičiuoja ir aiškina, kaip būtų geriau perduoti pinigus, kad nenuskaičiuotų persiuntimo mokesčių. Pokalbio pabaigoje pasako, kad jai labai negerai, jei atsiųstų į UAB „(duomenys neskelbtini) sąskaitą“ ( 6 t. b. l. 7-50, 51-97 ).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai nustatyta, kad D. M. ir N. N., veikdamos įvairių sudėčių organizuota grupe ir 2004 m. balandžio 25 d. – 2005 m. liepos 10 d. nusikalstamos veikos laikotarpiu organizuodamos ir vadovaudamos merginų prostitucijai bei gabendamos jas iš Lietuvos Respublikos, turėjo tiesioginių pajamų: D. M. už kiekvieną atgabentą merginą, o N. N. už atvežtą merginų grupę, todėl jos pagrįstai konfiskuotos, kaip gautos iš nusikalstamos veikos (BK 72 str. 2 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręsto laikino nuosavybės teisė apribojimo taikymo klausimo (BPK 328 str. 4 p.)

Nuteistoji E. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neišsprendė jai taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – 3 kambarių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo minėtam turtui terminas buvo pratęstas iki 2008 m. kovo 12 d. (16 t., 111 b. l.). Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje Vilniaus apygardos teismo 2008 m kovo 7 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki byla bus išnagrinėta teisme (17 t. 123 b. l.). Tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas šiuo klausimu nepasisakė. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Kaltinamajame akte, kuris pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei jo ribų kriterijus, duomenų apie civilinius ieškinius šioje byloje nėra. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas turto konfiskavimo E. G. atžvilgiu netaikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – 3 kambarių butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti panaikintas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą teismas išsprendė nepažeisdamas BPK 94 straipsnio reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti iš nuosprendžio nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį, kuria remiantis buvo kvalifikuotos D. M., N. N. ir E. G. nusikalstamos veikos.

Nusikalstamas veikas, kurių padarymu D. M. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2001-01-23 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2001-03-20 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2001-05-28 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( 2002-01-07 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2002-07-11 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2002-08-14 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2002-09-10 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2003-12-14 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2004-02-16 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2004-02-28 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2004-07-01 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2004-07-15 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2004-07-22 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2004-08-11 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2005-07-10 epizodo ) kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 ( vieneriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 ( trejiems ) metams, ją atliekant pataisos namuose.

N. N. nusikalstamas veikas, kurių padarymu ji buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ( dėl 2000-04-25 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ( dėl 2000-07-06 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ( dėl 2001-01-23 epizodo ); pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ( dėl 2001-03-20 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ( dėl 2001-05-28 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ( dėl 2002-01-07 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ( dėl 2002-07-11 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ( dėl 2004-02-28 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ( dėl 2004-07-01 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ( dėl 2004-07-15 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ( dėl 2004-08-11 epizodo ) kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir nuteisti ją 2 ( dvejiems ) metams laisvės atėmimo.

Nusikalstamas veikas, kurių padarymu N. N. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2001-01-23 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2001-03-20 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2001-05-28 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( 2002-01-07 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2002-07-11 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2002-08-14 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2004-02-28 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2004-07-01 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2004-07-15 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2004-08-11 epizodo ); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ( dėl 2005-07-10 epizodo ) kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 ( vieneriems ) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir N. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 ( dvejiems ) metams ir 3 ( trims ) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje E. G. buvo paskirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti teismo nurodytą laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. G. nusikalstamas veikas, kurių padarymu ji buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-02-28 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-07-01 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-07-15 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-07-22 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį (dėl 2004-08-11 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti ją laisvės apribojimu vieneriems metams.

Nusikalstamas veikas, kurių padarymu E. G. buvo pripažinta kalta ir nuteista BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2003-12-14 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-02-16 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-02-28 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-07-01 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-07-15 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-07-22 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2004-08-11 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (dėl 2005-07-10 epizodo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją laisvės apribojimu 6 ( šešiems ) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 ( vieneriems ) metams ir 3 ( trims ) mėnesiams.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. G. turtui – 3 kambarių butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjai Aloyzas KruopysVioleta Ražinskaitė