Šiaulių apylinkės teismo nutarimas, A2.6.-617-287/2012

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2012-10-24
Bylos Nr.: A2.6.-617-287/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-31-3-00488-2012-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Rima Razumienė
Pažeidėjas: A. B.

Administracinė byla Nr. A2.6.-617-287/2012m.Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00488-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 39; 39.1; 39.2; 45; 45.4; 45.4.2; 45.4.3; 52; 52.3. (S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. spalio 24 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovui I. J., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovei advokatei D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi

A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), individualios (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, teisto,

administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2012 m. rugpjūčio 26 d., 11 val. 05 min., Pakruojo rajone, L. mieste, T. gatvėje, vairavo automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu L. A. 500, Nr. 18895, patikros sertifikatas Nr. 1067600, paklaida ± 5 %, galioja iki 2012-10-10, nustatytas 2,08 promilės girtumas – vidutinis girtumo laipsnis), bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais A. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas I. J. teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė, nes jis surašytas, remiantis surinkta medžiaga. Prašė nubausti A. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį, nes A. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam nustatytas girtumas, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Už šiuos pažeidimus jam buvo surašytas protokolas. B. pats pripažino, kad vairavo automobilį neblaivus, rašydamas paaiškinimą. Įvykio metu B. buvo sąmoningas, pareigūnai bendravo su juo, jis suprato savo veiksmus, vadinasi gali už juos atsakyti. Ar prieš B. buvo panaudotas smurtas, jam nežinoma. Teismo posėdyje B. neigė, vairavęs automobilį neblaivus, tačiau tuos neigimus jis vertina, kaip asmens, vengiančio administracinės atsakomybės, o jo liudytojus V. B. ir J. kaip suinteresuotus, kadangi B. mamos sesuo yra B. žmona, B. dirbo kartu su B. 10 metų, kartu geria, seniai pažįstami, liudytoja J. taip pat kažkada dirbo su B. Liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, o pareigūnai yra nešališki, todėl būtina remtis jų parodymais ir įrodymais, surinktais byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. parodė, kad tą dieną su automobiliu atvažiavo pas V. B., gyvenantį T. gatvėje, L. mieste. Atvažiavo blaivus, apie 10 val. ar pusė dešimtos. Su B. yra pažįstami gal 10 metų, nes jis yra dirbęs jo įmonėje. Su B. nusprendė išgerti, jo žmona paruošė maisto ir abu, sėdę į automobilį, pavažiavo ta pačia gatve į pakalnę, sustojo prie prūdelio, susėdo ant suoliuko ir gėrė. Gėrė valandą, gal dvi, nepamena. Su B. dviese išgėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės ir alaus gal 4 butelius po 0,5 litro talpos ir B. išėjo nupirkti dar vieno butelio į miestelį, nes abu nutarė, kad dar nori išgerti. Jis liko laukti, atsisėdo į automobilį. Jam besėdint automobilyje, pravažiavo policijos automobilis pro jį gal 15-20 metrų atstumu ir sustojo. Jis niekur nevažiavo, policijos pareigūnai priėjo prie jo, pasakė, kad yra girtas, jis pats prisipažino, kad yra girtas, bet su automobiliu niekur nesiruošia važiuoti, nes namuose turi vairuotoją, kas jį gali parvežti. Policijos pareigūnai pradėjo jį tardyti, kad važiavo, užlaužė rankas, įsodino į policijos automobilį, pasakė, kad veš į policiją, o kad nevežtų į areštinę, jis „prikeverzojo“ tą paaiškinimą, pripažindamas, jog važiavo išgėręs, nes be akinių gerai nemato rašyti. Jis išsigando, kad nevežtų į areštinę, ir prisipažino važiavęs. Jo incidentą su policininkais matė B., kuris atėjo su buteliu, ir dar tą įvykį matė J., kuri tuo metu buvo savo darže. B. grįžo tuo metu, kai policijos pareigūnai stūmė jį į policijos automobilį. Abu policininkai užlaužė jam rankas ir įkišo į policijos automobilį. Protokolas ir jo paaiškinimas buvo rašomi, jam sėdint policijos automobilyje. Jis yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad važiavo neblaivus. Šį kartą jis nevažiavo, nebuvo užkūręs variklio. Pats davė policijos pareigūnams žmonos telefono numerį ir ji atėjusi parvarė mašiną į namus. Žino, kad negalima išgėrusiam važiuoti. Policija tikrai jo nestabdė, nebuvo ko stabdyti, nes nevažiavo. Yra susipažinęs su policijos tarnybiniu pranešimu. Liudytojai matė, kad jis stovėjo, nevažiavo. Liudytoja J. gyvena T. gatvėje, jo automobilis buvo prie jos namų ir ji tuo metu buvo darže, nes jos daržas yra prie pat gatvės. Jis J. pamatė tiktai tada, kai atvažiavo policija ir priėjo prie jo, o tuo metu, kai su B. gėrė, J. nematė, nepastebėjo. Vėliau pati J. buvo priėjusi prie policijos pareigūnų pasižiūrėti kas dedasi, kažką lygtai sakė, gal ir jam kažką sakė, nepamena. J. pažįsta, nes prieš 20 metų dirbo kartu „N.“ kolūkyje. Su tais policijos pareigūnais reikalų nėra turėjęs, to jaunesnio iš viso nėra matęs. Nežino, ar policijos pareigūnai turėjo ant jo piktumą, pasakyti negali, jis neturi. Smurtas mano, kad buvo rankų užlaužimas, nes jis nesipriešino, yra mandagus, kad ir būna išgėręs. Niekam nesiskundė, nesikreipė, paskaudėjo ranką, ir praėjo. Kaltės nepripažįsta, nes nevairavo automobilio.

Liudytojas A. Š. parodė, kad B. pažįsta iš matymo. Patruliuojant L. mieste ir nuvažiavus į Taikos gatvę, buvo pastebėtas automobilis, kuris važiavo nuo kalno. Tarp jų ir to automobilio buvo gal 100 metrų atstumas. Susitiko priešais, nes automobilis važiavo nuo Taikos gatvės, o jie važiavo nuo G. gatvės. Buvo įsukę ir, likus gal 80 metrų, vairuotojas sustojo. Jiems kilo įtarimas, kad gali būti kažkas netvarkoje, pravažiavo, iš automobilio niekas neišlipo, neįlipo. Jie sustojo, jo kolega priėjo prie vairuotojo patikrinti dokumentų, kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Jis nuėjo patikrinti girtumo, bet vairuotojas atsisakė pūsti, sakė, kad „vyrai gal nereikia pūsti“. Tada vairuotojas buvo atvesdintas į tarnybinį automobilį. Automobilyje vėl pradėjo aiškinti, kad „gal nereikia pūsti, nes jau ne pirmas kartas“. Tada vairuotojui buvo paaiškinta, kad jeigu nepūs, bus pripažintas sunkus girtumo laipsnis. Tada vairuotojas sutiko nusistatyti girtumą ir paaiškėjo, kad vairuotojas yra neblaivus. Buvo pradėtas rašyti protokolas. Kolega, išlipęs iš automobilio, nuėjo į šalia esančią sodybą, kurioje vaikščiojo moteris, ir paklausė gatvės pavadinimo. Kolega grįžo atgal rašyti protokolo. Rašant protokolą, atėjo ta pati moteris ir pradėjo vairuotojo klausinėti, kas nutiko, dėl „ko tave sustabdė“. Tada vairuotojas paaiškino, kad jį sustabdė, jog važiavo neblaivus. Moteris klausė, ar pirmą kartą, jis atsakė, kad ne, o ji sakė „visiems pasitaiko“. Kolega ir toliau rašė protokolą. Netrukus atėjo dar vienas vyriškis, kurį jis žino iš matymo, ir iš karto pasakė, kad „sustabdė, dabar prisidirbai, sakiau tau, kad nevažiuotum, būtum palaukęs ir būtum pravažiavęs“. Jis suprato iš jų kalbų, kad jie abu kartu gėrė. Vairuotojas dar paprašė neišvežti automobilio į saugomą aikštelę ir paprašė paskambinti jo žmonai, pasakė numerį, kolega paskambino ir ji atėjusi pasiėmė automobilį. Vairuotojas buvo paleistas. Policijos automobilį vairavo jis, patruliavo kartu su pareigūnu V. K. Jie sustojo privažiavę šalia „Renault“ automobilio, sustojo lygiagrečiai vienas kito. Tuo metu važiavo kitas automobilis ir jis patraukė automobilį, kad galėtų pravažiuoti, todėl jų automobilis jau sustojo už jo automobilio. Kai kolega priėjo prie vairuotojo, jo automobilio variklis buvo užgesintas. Kai buvo rašomas protokolas, vairuotojo klausė, kur jis važiavo, sakė, kad važiavo į namus, nes gyvena Plento kaime. Iš pradžių vairuotojas nenorėjo lipti į tarnybinį automobilį, nes sakė, kad „vyrai nereikia“, daug kartų prašė, kad nereikia. Vairuotojo atžvilgiu smurto nenaudojo. Sodinant vairuotoją į automobilį, jis tik palenkė jam galvą, kad nesusitrenktų galvos, ir už rankos gal paėmė, gal kolega irgi paėmė už rankos. Rankų užlaužę nebuvo, nebuvo fizinės prievartos. Vairuotojas prašėsi nerašyti protokolo, kad nepūsti, prašėsi paleisti.

Liudytojas V. K. parodė, kad įvykį prisimena, tik datos nebeatsimena, buvo rugpjūčio mėnuo. Su kolega patruliavo L. mieste. Gatvės gerai neatsimena, lygtai Taikos, suko į gatvę ir pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį mėlynos spalvos „Renault“, kuris saiga sustojo. Privažiavo prie automobilio, jis išlipo ir priėjo prie vairuotojo. Už vairo sėdėjo pilietis, kuris iš karto matėsi, kad yra išgėręs. Vyriškio paprašė dokumentų, paklausė ar išgėręs, neneigė, ir iš karto pasakė, kad „prisidirbau“, prašė neforminti, paleisti. Iš pradžių nusistatyti girtumą kaip ir atsisakė, bet, atsisėdus į tarnybinį automobilį, kolega nustatė girtumą. Kelis kartus keitėsi jo nuotaikos: tai sutiko, tai nesutiko, kad važiavo. Jie atvažiavo priešpriešais, matė, kaip jis važiavo nuo pakalnės ir po to sustojo. Įtarimą sukėlė dėl to, kad važiavo ir staiga sustojo, pamatęs policijos automobilį. Vairuotojas išlipo iš savo automobilio, paprašė sėstis į tarnybinį automobilį, nelabai norėjo, bet, suėmus už rankų, atsisėdo į automobilį, jokių apsistumdymų nebuvo, rankų neužlaužė, smurto nenaudojo, tik paėmė už rankų, kad galėtų atvesti ir pasodinti. Atrodo, kad abu su kolega jį vedė už rankų. Prievartos tikrai nebuvo. Koks buvo nustatytas girtumas, nepamena. Įvykio metu B. buvo sąmoningas, susikalbėjo normaliai. Jis rašė paaiškinimą, tačiau jis iš jo rašto nesuprato, ką rašo, gal toks jo raštas, neperskaitė. Kiek pamena, jam sakė, kad gali būti pristatytas į policijos komisariatą, tada jis pasakė, kad „geriau viską vietoje“. Prašė, kad neišvežtų automobilio į saugojimo aikštelę, neišvežė, pasakė savo žmonos telefono numerį, paskambino ir ji atėjusi pasiėmė automobilį. Po kiek laiko prie automobilio buvo priėjęs B. ir sakė, jog „sakiau, kad nevažiuotum“. B. atėjo iš tos pusės, iš kurios važiavo automobilis. Jis buvo nuėjęs prie artimiausios sodybos pasitikslinti gatvės pavadinimo, kur prie vartų priėjo močiutė, jis paklausė gatvės pavadinimo, pasakė pavadinimą ir ji paklausė, kas nutiko. Jam atrodo, kad jis jai pasakė, kad sulaikė neblaivų vairuotoją. Močiutė su B. bendravo iš daržo, per tvorą, nes automobilio durelės buvo atviros. Kiek atsimena, močiutė klausė „ar pirmą kartą tave pagauna“. Ką atsakė B., tiksliai pasakyti negali. Jis asmeniškai B. protokolą rašė pirmą kartą. Jokių asmeniškumų B. neturi. Kai jie sustojo prie B. automobilio, atrodo, kad mašinos variklis buvo išjungtas, tiksliai nebeatsimena. B. pažįsta, nes pats yra linkuvietis.

Liudytojas V. B. parodė, kad B. pažįsta, nes B. yra vedęs jo motinos seserį. Tą dieną jis buvo namuose, apie 9 val. ryto atvažiavo B., kuris buvo blaivus, abu pasikalbėjo ir nusprendė išgerti butelį degtinės. Degtinės 0,7 litro atsivežė B. Namuose nenorėjo gerti, todėl nusprendė išgerti parke. Su mašina nuvažiavo į parką, pasistatė, atsisėdo ant suoliuko, ir gėrė. Išgėrus butelį degtinės, nusprendė, kad reikia dar vieno butelio. B. pasakė, kad su mašina jis nevažiuos. Tada jis pasakė, kad nueis į parduotuvę ir nupirks. Kai jis išėjo į parduotuvę, B. liko parke prie suoliuko, o kai grįžo iš parduotuvės, jį pamatė sėdintį policijos mašinoje. B. mašina stovėjo toje pačioje vietoje prie prūdelio, o policijos mašina buvo pravažiavusi ir stovėjo prie J. namų. Jis girdėjo, kai B. buvo liepiama kažkur pasirašyti ir, jeigu nepasirašys, išveš į Pakruojį. Jis gyvena T. g. 20. Parkas nuo jo namų yra gal už 150 metrų. Tą dieną be degtinės daugiau nieko jie negėrė, alaus negėrė. Jis pažįsta G. J., kuri gyvena T. gatvėje, netoli jo, kitoje kelio pusėje, per du ar tris namus nuo jo namų. Kai su B. parke gėrė degtinę, J. nematė. Jis buvo priėjęs prie policijos mašinos. Jis B. paklausė „kas buvo“, o B., sėdėdamas policijos mašinoje gale, atsakė, kad „sėdėjo mašinoje ir iš mašinos užlaužę rankas liepė pūsti, sakė, kad uždarys dviem parom“. Policijos automobilio priekinės ir galinės durelės buvo atidarytos. Policijos pareigūnai tai turėjo girdėti, nes stovėjo lauke, šalia automobilio. Jis į įvykio vietą atėjo tuo momentu, kai B. jau sėdėjo policijos automobilyje, o kas buvo iki to laiko, nematė. Kai išėjo į parduotuvę ir kai grįžo iš jos, B. automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Liudyti apie įvykį jo prašė B., neaptarinėjo įvykio, po įvykio buvo susitikę su B., pasakojo taip, kaip viskas buvo. Dėl policijos pareigūnų A. Š. ir V. K. parodymų, kad B., priėjęs prie automobilio, pasakė B., jog „sakiau tau, kad nevažiuok, palauk, būtum pravažiavęs ir niekas nebūtų sustabdęs“, nurodė, jog jis tokių žodžių nesakė.

Liudytoja G. J. parodė, kad pažįsta B., nes yra dirbę vienoje bendrovėje. Rugpjūčio 26 dieną, apie pietus (rodo teismui pačios nusipieštą įvykio vietos planelį) buvo savo namuose, ėjo į vasarinę virtuvę ir pamatė prie prūdo stovinčią mašiną, pasirodo tai buvo B. mašina. Tuo pat metu, neįėjus į virtuvę, matė, kad iš posūkio atvažiuoja policijos ekipažas, pravažiavo B. mašiną, pėsčiųjų perėją ir sustojo netoli jos namų. Nekreipė dėmesio, pagalvojo, kad gal kas atsitiko parke. Po kurio laiko išgirdo triukšmą, buvo vyriški balsai, kažkas buvo apie pasirašymą. Pagalvojo, kad gal kam baudą rašo. Išėjusi iš virtuvėlės, vaikščiojo po sodą ir prie vartelių priėjo vienas iš pareigūnų, paklausė gatvės pavadinimo, ji pasakė ir paklausė, kas čia atsitiko, pasakė, kad girtą pagavo. Ji pasakė, kad čia situacija kažkaip ne tokia, nes policijos mašina stovi čia, o B. mašina stovi ten, kaip galėjo sustabdyti, bet pareigūnas nuėjo. Toliau dar vaikščiodama pamatė, kad policijos mašinoje sėdi pažįstamas B. ir priėjusi paklausė „kaip tu čia patekai“, o jis pasakė, kad „nežinau, pakliuvau ir gana“. Ji dar įsitikindama, ar tikrai jo mašina, paklausė B. „kur tavo mašina“ ir jis parodė, kad ten. Policijos ekipažo mašina stovėjo visai netoli jos namų. Net kaimynai skambino jai ir klausė, dėl ko policijos ekipažas stovėjo prie jos namų. Gatvės pavadinimo klausė apvalesnio veido pareigūnas. Ji nematė, kada B. automobilis atsirado prie prūdo, kada jis atvažiavo ir kiek laiko stovėjo. Jos daržas ir sodas yra prie pat gatvės, varteliai taip pat prie pat gatvės. Vaikščiodama po sodą, atėjo prie pat ekipažo, nes stovėjo jos sodo patvoryje. Viską pamatė ir girdėjo, kai atsirado policijos ekipažas, buvo 11 ar 12 valanda, prieš pietus. Su B. ji kartu dirbo „N.“ kolūkyje, dirbo gal 10 metų, dabar nebendrauja, nes yra pensijoje. Tą dieną važiuojančio B. nematė. Prie prūdo gan dažnai stovi mašinos, jaunimo mėgstama vieta, žvejojama. Tą dieną B. buvo atėjęs, atsistojo nugara prie ekipažo, veido nematė. Ji buvo toliau sode, ką jis ten darė, nežino, nekreipė dėmesio. Kada ji schemą nusibraižė, neatsimena, gal kai gavo kvietimą į teismą, kad nepasimestų ir nepameluotų. Liudyti paprašė A. B. Liudyti paprašė dėl to, nes jis matė, kad ji įvykį matė, stebėjo. Atsimena, kad viskas įvyko rugpjūčio 26 dieną, nes tą sekmadienį ji buvo susiplanavusi džiovinti obuolius, o sekantį sekmadienį turėjo važiuoti pas vaikus. Viskas vyko prieš pietus, nes jos pietūs dar buvo nepagaminti, valandas pasižiūrėjo į telefoną, kurį nešiojasi su savimi. Išėjusi į sodą, vaikštinėjo netoli ekipažo, buvo gal 2 ar 3 metrai iki ekipažo, ir girdėjo vieną B. stipriai pasakytą garsą, kad „nepasirašysiu“, ką konkrečiai jie ten kalbėjo, negirdėjo, išgirdo tik vieną garsą jo stipriai pasakytą. B. pažino iš balso. Ji turi problemų su klausa, tačiau žodis „nepasirašysiu“ buvo pasakytas garsiai.

Iš patrulio V. K. tarnybinio pranešimo (2 b. l.) matyti, kad jie patruliuodami su A. Š., L. mieste, T. gatvėje pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį „Renault M. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris staiga sustojo. Priėjus prie vairuotojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, ir jam buvo nustatytas girtumas. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Patikrinus duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. B.

Iš asmens blaivumo testo Nr. 1589 (3 b. l.) matyti, kad A. B. 2012 m. rugpjūčio 26 d. 11 val. 09 min. buvo nustatytas 2,08 promilės girtumas.

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.) matyti, kad A. B. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki kol visiškai išsiblaivės, o automobilis, kurį jis vairavo, perduotas jo žmonai E. B.

Iš informacijos apie transporto priemonę (10, 15 b. l.) matyti, kad automobilis „Renault M. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas A. B. individualios įmonės vardu, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

A. B. inkriminuoti du administraciniai teisės pažeidimai, t.y. vairavimas automobilio esant neblaiviam, kai nustatytas 2,08 promilės girtumas – vidutinis girtumo laipsnis, bei nepateikimas policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje už Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimų pažeidimą.

Dėl vairavimo transporto priemonės neblaiviam, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. teismo posėdyje kaltės nepripažino, nurodydamas, jog automobilio nevairavo, tačiau neneigia buvęs neblaivus.

Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą bei teismo posėdžio metu duotus liudytojų policijos pareigūnų V. K. ir A. Š. parodymus, darytina išvada, jog A. B. versiją paneigia aukščiau minėti byloje nustatyti duomenys, o jo padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį yra kvalifikuota teisingai ir įrodyta. Kaip matyti iš byloje esančio policijos patrulio V. K. rašytinio tarnybinio pranešimo (2 b. l.) bei šio pareigūno parodymų teismo posėdžio metu, o tuo pačiu ir liudytojo policijos pareigūno A. Š. parodymų teismo posėdžio metu, abu pareigūnai, važiuodami tarnybiniu automobiliu Pakruojo rajone, L. mieste, T. gatvėje, tiesiogiai ir betarpiškai pamatė iš priekio atvažiuojantį A. B. vairuojamą automobilį “Renault M. S.”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Abu pareigūnai teisme patvirtino, jog jų pastebėtas A. B. vairuojamas automobilis staiga sustojo, o toks staigus vairuotojo manevras jiems sukėlė įtarimą, todėl automobilio vairuotoją buvo nutarta patikrinti ir A. B. nustatytas 2,08 promilės girtumas. Šių abiejų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir visiškai atitinka byloje esančio tarnybinio pranešimo duomenis, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, tiek iš šių policijos patrulių parodymų teismo posėdžio metu, tiek iš A. B. paaiškinimo, duoto surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, matyti, kad, surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis davė paaiškinimą, pripažindamas važiavęs girtas, buvęs gėręs alaus (1 b. l.). Abu policijos pareigūnai nurodė analogiškas aplinkybes dėl to, kad jis prašė neįforminti įvykio, pripažino esąs išgėręs, keitė savo pozicijas dėl važiavimo automobiliu, vengė tikrintis girtumą ir pan. Tuo tarpu teismo posėdžio metu pakeistą administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. neigimą važiavus automobiliu, nurodant, jog jis buvo išgėręs, tačiau automobiliu nevažiavo, o tik jame sėdėjo, laukdamas sugrįžtant draugo V. B., bei argumentus dėl prisipažinimo policijos pareigūnams vairavus automobilį neblaiviam dėl to, kad policijos pareigūnai gąsdino nusivežti jį į policijos komisariatą, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę taktiką bei siekį išvengti teisinių pasekmių už vairavimą išgėrus. Ta aplinkybė, jog tik tada, kai pareigūnai pastebėjo judančio A. B. vairuojamo automobilio staigų sustojimą, duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog tik esant pagrįstiems įtarimams pareigūnai nusprendė patikrinti vairuotoją. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. B. argumentai dėl neva išgauto prisipažinimo vairavus neblaiviam ir pasirašymo dokumentuose, nes policijos pareigūnai vartojo prievartą, gąsdino jį pristatyti į policijos komisariatą, byloje nustatytų aplinkybių kontekste (kai kelis kartus pareigūnai reikalavo pasitikrinti girtumą, tačiau jam atsisakinėjant tai daryti bei prašant pareigūnų nenustatinėti girtumo buvo išaiškintos atsisakymo pasitikrinti girtumą pasekmės ir pan.) nepaneigia byloje nustatytų duomenų, o nepagrįstos prievartos prieš jį naudojimas nepatvirtintas jokiais duomenimis. Be to, tiek policijos pareigūnai, tiek pats A. B., kuris beje, yra ir anksčiau baustas už vairavimą transporto priemonės neblaiviam (6-9 b. l.), nurodė susidūrę pirmą kartą, vienas kito nepažįsta, jokių asmeniškumų ir pan. neturi, todėl šiuo atveju, nesant jokių objektyvių įrodymų, nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtu jo persekiojimu, melagingų duomenų teikimu, o tuo pačiu ir policijos pareigūnų šališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi.

Iš liudytojo V. B. parodymų matyti, kad pastarasis patvirtino grįžęs iš parduotuvės ir radęs A. B. jau sėdintį policijos tarnybiniame automobilyje. Tokiu būdu darytina išvada, jog jokių aplinkybių dėl ginčo, t.y. aplinkybių apie tai, ar A. B. važiavo savo automobiliu, ar tik jame sėdėjo, nurodyti negali. Tuo tarpu šio liudytojo parodymai apie tą pačią A. B. automobilio stovėjimo vietą prieš jam išeinant ir sugrįžus, bei kiti parodymai, tame tarpe ir jo pastabos, išsakytos A. B. policijos pareigūnų akivaizdoje apie tai, kad jis liepęs jam nevažiuoti, kurių, beje, teismo posėdžio metu nurodė nesakęs, vertintini kritiškai ir duoda pakankamą pagrindą šio liudytojo parodymais netikėti. Be to, atsižvelgiant į liudytojo V. B. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. tarpusavio santykius: yra draugai, buvę bendradarbiai, šio liudytojo mama yra A. B. žmonos sesuo, todėl, teismo vertinimu, šis liudytojas gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, o jo parodymai vertintini kaip siekis pagelbėti draugui išvengti padaryto pažeidimo pasekmių.

Vertinant liudytojos G. J. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, teismas akcentuoja, jog ši liudytoja kategoriškai patvirtinti fakto, kad A. B. su automobiliu nevažiavo, negalėjo. Taip pat patvirtinti, kada A. B. automobilis atsirado prie tvenkinio, kiek laiko ten stovėjo, ar keitė savo stovėjimo vietą, kokie asmenys iš jo išlipo, į jį įlipo, ar jis judėjo ir pan., negalėjo. Iš liudytojos duotų parodymų akivaizdu, jog įvykiais šalia savo namų ji susidomėjo tik tuomet, kai pamatė policijos tarnybinį automobilį ir išgirdo triukšmą, nes nurodė nekreipusi į šalia tvenkinio esantį automobilį dėmesio dėl to, kad ten dažnai stovi mašinos, renkasi jaunimas, manė, gal kažkas atsitiko parke ir pan. Todėl jos parodymai apie įvykius, įvykusius A. B. jau sėdint policijos tarnybiniame automobilyje, jos momentinis kontaktas ir su A. B., ir su policijos pareigūnais, transporto priemonių išsidėstymas gatvėje ir jos sodybos atžvilgiu, teismo nuomone, nepatvirtina A. B. versijos, jog jis automobiliu nevažiavo, o tik jame sėdėjo. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant šios liudytojos parodymus apie tai, jog iš savo sodybos matė atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, o A. B. automobilį stovintį, nematė, kad A. B. automobilis judėtų, transporto priemonių išsidėstymas gatvėje jai pasirodė neaiškus ir t.t., nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog A. B. vairuojama transporto priemonė staiga sustojo, kai jis pamatė policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog liudytoja G. J. parodymų dėl šioje byloje kilusio ginčo esmės, t.y. vairavo A. B. automobilį, ar tik jame sėdėjo, nepateikė. Tačiau liudytoja pakankamai tiksliai išdėstė tas aplinkybes, kurios palankios administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl įvertinus byloje nustatytus duomenis, jog liudytoja G. J. parodymus davė teismui, paprašyta būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. ir tik jo iniciatyva, nuo įvykio praėjo beveik du mėnesiai, su A. B. yra senai pažįstami, buvę bendradarbiai, darytina išvada, jog šios liudytojos parodymai negali būti pripažįstami kaip visiškai objektyvūs ir vienareikšmiškai remtis jais teismas negali, nes jie prieštarauja visiškai jokio suinteresuotumo neturinčių liudytojų policijos pareigūnų duotiems parodymams teismo posėdžio metu bei policijos pareigūno V. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotoms įvykio aplinkybėms.

Byloje nenustačius jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti tarnybines pareigas atlikusių ir betarpiškai A. B. 2012 m. rugpjūčio 26 d. padarytą pažeidimą mačiusių policijos pareigūnų šališkumu, o liudytojų V. B. ir G. J. parodymai A. B. versijos nepatvirtino, todėl nėra jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų nustatytomis pažeidimo padarymo aplinkybėmis. Tokiu būdu konstatuotina, jog A. B. 2012 m. rugpjūčio 26 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolu A. B. inkriminuotas, kaip minėta, ir pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą, nes, vairavęs transporto priemonę neblaivus, tikrinantiems jį policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šio pažeidimo A. B. neginčijo, bylos duomenys patvirtina, jog vairuotojo pažymėjimas policijos pareigūnams nebuvo pateiktas (2 b. l.), todėl ir šio pažeidimo atžvilgiu teismas konstatuoja, jog A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

A. B. kaltu neprisipažino, metų laikotarpyje administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas, tačiau turi galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. vairavimą transporto priemonės, kai teisė vairuoti buvo atimta (6-9 b. l.), yra anksčiau padaręs nusikaltimus (Teismų informacinė sistema LITEKO), kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.), todėl, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad transporto priemonę jis vairuoja neblaivus jau ne pirmą kartą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, A. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skirtina 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, skirtina 30 (trisdešimties) litų bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. B. galutinė nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 2 d., 126 str. 4 d.) ribose, t.y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Nutarimo vykdymas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., 324-326 str., teismas

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį - 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – 30 (trisdešimties) litų bauda.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalies tvarka, A. B. galutinę administracinę nuobaudą paskirti Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė