Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-03-16 · Civilinė byla Nr. e2A-46-544/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-16
Bylos Nr.
e2A-46-544/2023
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00538-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
AB „NEO Finance“
Atsakovas
S. K.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-46-544/2023

teisėja Jolanta Gasparavičienė Proceso Nr. 2-14-3-00538-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3975-913/2022 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei S. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovės S. K. 7 600 Eur negrąžinto kredito dalį, 612,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.), 73,86 Eur tarpininkavimo mokestį, 19 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 600 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 2 d.), 1 167,21 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. gruodžio 2 d.), 29,47 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. vartojimo kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka tinkamai neįvykdė įsipareigojimų ieškovei. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės S. K. ieškovės AB „NEO Finance“ naudai 7 600 Eur negrąžinto kredito dalį, 612,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 73,86 Eur tarpininkavimo mokestį, 19 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 600 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 2 d.), 29,47 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 315,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškove 2021 m. gruodžio 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 7 600 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, o atsakovė iki 2028 m. gruodžio 2 d. įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 6 194,48 Eur palūkanas (19 procentų metinė palūkanų norma) ir 1 241,50 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. atsakovei siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovė per pranešime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Nutraukus sutartį, atsakovė ieškovei liko skolinga 7 600 Eur negrąžinto kredito, 612,28 Eur mokėjimo pelno palūkanų, 73,86 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.

5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 7 600 Eur negrąžinto kredito dalį.

6. Teismas nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 19 procentų dydžio metines pelno palūkanas. Kadangi iki sutarties nutraukimo dienos pagal mokėjimo grafiką turėjo būti sumokėti 612,28 Eur pelno palūkanų, o šios sumos atsakovė nesumokėjo, teismas šį reikalavimą tenkino.

7. Atsižvelgęs į sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą bei 5.3.1 punktą, teismas darė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 73,86 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, yra pagrįstas.

8. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, kad, skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, teismas laikė, jog yra pagrindas ieškovei priteisti 19 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 2 d.).

9. Teismas iš sutarties 1.29 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo vertino, kad toks mokestis nėra skirtas kredito davėjo (ieškovės) patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tie nuostoliai atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo, dėl to tarpininkavimo mokestis gali būti priteistas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o ne už visą sutarties vykdymo terminą, jeigu ji būtų vykdoma tinkamai. Todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti 1 167,21 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškusias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, atmetė.

10. Teismas kaip pagrįstą vertino ieškovės reikalavimą dėl 29,47 Eur delspinigių, procesinių palūkanų bei proporcingos dalies tenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo už akių dalį dėl nepriteisto tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo, kaip negautų pajamų (nuostolių), ir priteisti ieškovei iš atsakovės S. K. 1 167,21 Eur tarpininkavimo mokestį, atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodo, kad ji yra Lietuvos Respublikoje veikianti tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Ši teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Šiuo atveju apeliantės taikomas tarpininkavimo mokestis ir yra laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme.

13. Apeliantės teigimu, ji atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, ji visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką, kas užtikrina visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą. Apeliantės pastebėjimu, tokiam atlygio skaičiavimui neprieštarauja ją prižiūrinčios institucijos.

14. Teigia, jog prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Ji apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos, todėl atimant teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, apeliantė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.

15. Pažymi, jog nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovės mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovei netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams, o apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė ir prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai jos patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.

16. Nurodo, kad sudarydamos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėja (atsakovė) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) pajamos, tačiau vartojimo kredito gavėjai nevykdant prievolės, tai turėtų būti vertinama kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

17. Tvirtina, jog tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, todėl vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi. Taigi tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo taisyklės yra nustatytos aiškiai sutarties bendrosiose sąlygose. Taip pat aiškiai nurodyta ir tarpininkavimo mokesčio suma yra specialiosiose sąlygose. Visas tarpininkavimo mokestis įtrauktas yra į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdėstytas mokėjimais dalimis kartu su mėnesinėmis įmokomis. Be to, Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022 negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos, yra laikomos patirtais nuostoliais, todėl yra priteistos iš atsakovo. Nutartyje akcentuota, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo (VKĮ 5, 11 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas atmetamas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 167,21 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. gruodžio 2 d.), pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nes kilo ginčas, ar negautas pagal vartojimo sutartį tarpininkavimo mokestis yra ieškovės nuostolis, kai vartojimo sutartis nutraukta anksčiau termino.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė 73,86 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, apskaičiuotu už laikotarpį po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Ieškovės manymu, tarpininkavimo mokesčio suma, likusi po sutarties nutraukimo, turėtų būti vertinama kaip orientacinė negautų pajamų suma, t. y. tarpininkavimo mokesčio suma, kurią ieškovė tikėjosi gauti atsakovei tinkamai vykdant sutartį iki jos termino pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimo teisines pasekmes, kurio 1 dalis numato, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

23. Atsižvelgiant į nutarties 22 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimą, spręstina, jog nutraukus sutartį, vartojimo kreditą suteikusi įmonė nebeprivalo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti mokamas įmokas, todėl negali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių kredito įstaiga po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti, nes vartojimo kredito sutarties nutraukimas atleido abi sutarties šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tame tarpe ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, kreditorius gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalauti atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Teismų praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25. Kaip matyti, šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkto nuostatos tarpininkavimo mokestį apibrėžė kaip mokestį, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą šis mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Specialiosiose sutarties sąlygose nurodoma, kad ieškovei mokamas tarpininkavimo mokestis susideda iš 9 procentų nuo kiekvienos grąžintos įmokos sumos (sutarties 5.3.1 punktas).

26. Pažymėtina, jog sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.8 punktu šalys susitarė vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėtus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį paskirstyti tokia tvarka: 1) pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – skiriamos palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (grafiko lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį, netesybas. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (5.8.3 punktas).

27. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktą, vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos bendrovės nuostolius padengti.

28. Toks paminėtų sutarties sąlygų turinys leidžia spręsti, kad šalys neaptarė, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl ieškovei nesumokėto tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, kaip patirtų nuostolių, sutarties 8.6 punkto kontekste, pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio ir faktinio šio klausimo vertinimo nekeičia, nes tik palūkanos, paskaičiuotos po sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Būtent tokius nuostolius vartojimo kredito gavėja sutartimi ir įsipareigojo padengti.

29. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, apskaičiuotu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jos pabaigos dienos, nepateikė jokių įrodymų, jog būtų patyrusi nurodyto dydžio nuostolius. Kaip minėta, nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovės mokamų įmokų ir kt. Tuo pačiu įrodymų apie tai, kiek ir kokių išlaidų patyrė administruodama atsakovės sutartį ir siekdama atgauti iš jos skolą po sutarties nutraukimo, ieškovė nepateikė. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarpininkavimo mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas verslo modelis, tai, kad ji yra tarpusavio skolinimosi platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, negali lemti vartotojų teisių apsunkinimo ar kitokio ribojimo. Tokios faktinės aplinkybės būtų reikšmingos vertinant tarp apeliantės ir minėtų trečiųjų asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, bet negali turėti įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir konkretaus kredito gavėjo.

31. Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio praktikoje nurodoma, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Apeliaciniame skunde apeliantė mini Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2A-862-638/2022, tačiau apygardos teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo/taikymo praktikos, todėl apeliantės nurodomoje byloje priimtos nutarties nėra pagrindo laikyti formuojančia vieningą teismų praktiką.

32. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, netenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos pagrįstai sumažintos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

33. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, turinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pasisakyta. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

34. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

35. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė