Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-229-280/2010

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-07-01
Bylos Nr.: 2A-229-280/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė
Atsakovas: UAB „Panevėžio Lironta“
Ieškovas: Panevėžio pataisos namų

Civilinė byla Nr. 2A-229-280-/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.15; 50.5; 42.11.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės,

sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovams R. S. ir adv. L. Svidrienei,atsakovo atstovams G. G. ir adv. M. Ginkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Panevėžio Lironta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. guodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-452/2009 pagal ieškovo Panevėžio pataisos namų ieškinį atsakovei UAB „Panevėžio Lironta“ dėl įpareigojimo tinkamai atlaisvinti negyvenamąsias patalpas, nuomos mokesčio, mokesčio už elektros energiją priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Panevėžio pataisos namai patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 97–104), remdamasis 2001-12-21 su atsakove sudaryta negyvenanųjų patalpų nuomos sutartimi, kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą UAB „Panevėžio Lironta” tinkamai atlaisvinti 347,78 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įpareigojant atsakovą:

išardyti, ir pasiimti iš nuomotų (nuomojamų) patalpų — iš garažų boksų Nr. 24 ir Nr. 26 stelažus (metalines konstrukcijas su mediniais perdengimais);

išardyti, pašalinti iš nuomotų patalpų ir pasiimti atsakovo įrengtus elektros tiekimo įrengimus ir apsauginę bei priešgaisrinę signalizaciją 24–29 boksuose: iš 24-o bokso pašalinti ir pasiimti elektros laidus, jungiančius apšvietimo prietaisus, esančius po stelažais, pašalinti apšvietimo prietaisus, esančius po stelažais, pašalinti ir pasiimti apsaugos signalizacijos du daviklius, priešgaisrinės signalizacijos 11 daviklių ir laidus, kurie jungia šiuos daviklius, iš 25-o bokso pašalinti ir pasiimti elektros laidus, jungiančius dvi elektros paskirstymo dėžutes su saugikliais, pasiimti dvi elektros dėžutes su saugikliais, pašalinti ir pasiimti apsaugos signalizacijos du daviklius, priešgaisrinės signalizacijos du daviklius ir laidus, kurie jungia šiuos daviklius, iš 26-o bokso pašalinti ir pasiimti priešgaisrinės signalizacijos du daviklius ir juos jungiančius laidus, iš 27-o bokso pašalinti ir pasiimti priešgaisrinės signalizacijos du daviklius ir laidus, jungiančius daviklius, iš 28-o bokso pašalinti ir pasiimti apsauginės signalizacijos vieną daviklį, priešgaisrinės signalizacijos 6 daviklius, pasiimti laidus, jungiančius daviklius, pasiimti tris elektros paskirstymo dėžutes su saugikliais, pasiimti laidus, jungiančius elektros dėžutes, iš 29-o bokso pašalinti ir pasiimti apsauginės signalizacijos vieną daviklį, priešgaisrinės signalizacijos 5 daviklius, pasiimti juos jungiančius laidus, tris elektros paskirstymo dėžutes su saugikliais ir juos jungiančius laidus; nuimti, pašalinti iš nuomotų patalpų ir pasiimti klozeto puodą, pisuarą, kriauklę, dušo padėklą, vandens šildytuvą (apie 60 litrų talpos) bokse Nr. 29; juos nuėmus atsiradusias ertmes užtinkuoti; demontuoti, pašalinti iš nuomotų patalpų ir pasiimti vėdinimo ir oro kondicionavimo agregatą, pritvirtintą prie bokso Nr. 29 išorinės sienos; demontuoti, pašalinti iš nuomotų patalpų ir pasiimti ventiliatoriaus agregatą, pritvirtintą prie bokso Nr. 28 išorinės sienos; demontuoti, pašalinti iš nuomotų patalpų ir pasiimti ortakius boksuose Nr. 28 ir Nr. 29; išardyti, pašalinti iš nuomotų patalpų ir pasiimti skydinę medžio drožlių pertvarą, esančią bokse Nr. 27; sumūryti armuotą 1/2 plytos storio pertvarą, skiriančią boksą Nr. 27 nuo bokso Nr. 28-oje vietoje, kaip tai nurodyta Namų valdos tech. apskaitos byloje Nr. 7517 ir ją nutinkuoti; iš bokso Nr. 28 sienos išimti ir pasiimti du plastikinius langus ir juos pasiimant atsiradusias sienoje ertmes užmūryti plytomis bei užtinkuoti kalkių skiediniu iš vidinės pusės; boksuose Nr. 24 ir Nr. 26 tas kiaurymes, kurios liks išėmus stelažus, užmūryti plytomis ir užtinkuoti kalkių skiediniu; iš visų boksų (Nr. 24– 30) išvežti statybines ir buitines šiukšles ir palikti švarias, tuščias patalpas; bokse Nr. 28 ir bokse Nr. 29 pašalinti iš apžiūros duobių vandenį, išmontuoti ir pasiimti apžiūros duobėse esančią įrangą ir daiktus; bei įpareigoti atsakovą išsikeldinti iš šių patalpų su savo turtu, t. y. plastmasinėmis granulėmis, malkomis kūrenamu žalio korpuso pečiumi (kurie 2008 m. liepos 9 d. buvo bokse Nr. 30).

Nurodytus veiksmus ieškovas prašo įpareigoti atsakovą atlikti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Be to, prašo pripažinti ieškovui teisę atlikti aukščiau išvardintus patalpų tinkamo, visiško atlaisvinimo darbus atsakovo sąskaita, jei atsakovas šių darbų neatliks pats per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o atsakovui pripažinti pareigą už ieškovo atliktus darbus apmokėti pagal ieškovo pateiktus dokumentus.

Prašo priteisti iš atsakovo UAB „Panevėžio Lironta” 21 528,85 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 159,18 Lt už atsakovo suvartotą elektros energiją ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 688,03 Lt sumos už laiką nuo 2009 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2001 m. gruodžio 21 d. su UAB „Panevėžio Lironta“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovei buvo išnuomotos 229,48 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Negyvenamosios patalpos išnuomotos sandėliavimui, ūkinei veiklai. Pagal sutarties 5.1 punktą nuomininkas privalėjo naudoti negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę paskirtį (sutarties 1 p.), t. y. sandėliavimui, ūkinei veiklai. Sutarties 5.6 punkte buvo numatyta, kad pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei.

2001 m. gruodžio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo papildyta 13 punktu, įsigaliojusiu nuo 2002-01-01, kuriuo šalys susitarė, kad Panevėžio pataisos namai neprieštarauja patalpų pertvarkymui, pritaikant jas nuomininko reikmėms, inžinerinių tinklų įvedimui ir kitiems darbams, kuriuos nuomininkas atlieka savo lėšomis, nepažeidžiant kapitalinių laikančiųjų konstrukcijų.

2005 m. liepos 1 d. ir 2007 m. kovo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo papildyta ir bendrovei „Panevėžio Lironta” išnuomotos papildomos negyvenamosios patalpos. Iš viso UAB „Panevėžio Lirontai” išnuomota 347,78 kv. m negyvenamųjų patalpų. Nuomos sutartis nutraukta nuo 2008 m. liepos 7 d., tačiau atsakovas neatlaisvino nuomotų patalpų, neišsikeldino su savo daiktais iki šiol. Antstolio A. Bespalovo 2008 m. liepos 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota (t., b. l. 105–106), kad nutraukus nuomos sutartį patalpos neatlaisvintos ir netvarkingos: neišmontuoti stelažai, ribojantys patalpų aukštį ir todėl trukdantys įvažiuoti transporto priemonėms, nepašalinti iš nuomotų patalpų kriauklė, klozetas, pisuaras, dušo padėklas, nedemontuota vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema, ventiliatoriaus agregatas, neišardyta skydinė pertvara, iš apžiūros duobių boksuose Nr. 28 ir Nr. 29 nepašalintas vanduo su įranga, patalpose buvo kažkokios plastmasinės granulės ir kt. Jokių pagerinimų išnuomotose patalpose atlikta nebuvo. Tai, ką atliko atsakovas, buvo ne pagerinimai, o patalpų pritaikymas atsakovo veiklai – tai nustatyta Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-290-198/2008 tarp tų pačių šalių ir galutinai konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartyje (t. 2, b. l. 41–45, 46–50). Ieškovas tvirtina, kad iki šiol atsakovas tinkamai atlaisvintų patalpų ieškovui neperdavė, perdavimo–priėmimo akto nesurašė ir nepasirašė, su savo daiktais neišsikėlė, apie išsikėlimą ieškovui nieko nepranešė.

Išnuomojus patalpas atsakovui, garažuose buvo tik apšvietimas, o atsakovas papildomai atsivedė didesnės galios laidą, kuris eina prie elektros dėžučių, padarė kitus patalpų pertvarkymus. Nurodo, kad išardyti atsakovės įrengtus stelažus, pasiimti atsakovo atvestus didesnės galios elektros laidus, pasiimti atsakovo paliktus apsaugos signalizacijos, priešgaisrinės signalizacijos prietaisus, išardyti ir išimti kitus patalpų pertvarkymus, daiktus, atlikti visus kitus darbus atlaisvinant patalpas, kaip išvardinta ieškinyje, yra įmanoma nepadarant žalos patalpoms. Galimumą pasiimti daiktus konstatavo ir antstolis 2008-09-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 109). Be to, atsakovas nesumokėjo nuo 2008 m. liepos 8 d. nuomos mokesčio ir yra skolingas ieškovui 21 528,85 Lt (už laikotarpį nuo 2008 m. liepos mėn. 8 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.). Atsakovas taip pat yra skolingas už suvartotą elektros energiją 159,18 Lt (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d. sunaudojo 276 kwh elektros energijos).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė įpareigoti atsakovą UAB „Panevėžio Lironta” per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 347,78 kv. m ploto patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, t. y.:

išardyti bei pašalinti iš nuomotų patalpų stelažus (metalines konstrukcijas su mediniais perdengimais) iš garažų boksų Nr. 24 ir Nr. 26; išardyti bei pašalinti iš nuomotų patalpų atsakovo įrengtus elektros tiekimo įrengimus ir apsauginę bei priešgaisrinę signalizaciją 24–29 boksuose: iš 24-o bokso pašalinti ir pasiimti elektros laidus, jungiančius apšvietimo prietaisus, esančius po stelažais, pašalinti apšvietimo prietaisus, esančius po stelažais, pašalinti ir pasiimti apsaugos signalizacijos du daviklius, priešgaisrinės signalizacijos vienuolika daviklių ir laidus, kurie jungia šiuos daviklius, iš 25-o bokso pašalinti ir pasiimti elektros laidus, jungiančius dvi elektros paskirstymo dėžutes su saugikliais, pasiimti dvi elektros dėžutes su saugikliais, pašalinti ir pasiimti apsaugos signalizacijos du daviklius, priešgaisrinės signalizacijos du daviklius ir laidus, kurie jungia šiuos daviklius, iš 26-o bokso pašalinti ir pasiimti priešgaisrinės signalizacijos du daviklius ir juos jungiančius laidus, iš 27-o bokso pašalinti ir pasiimti priešgaisrinės signalizacijos du daviklius ir laidus, jungiančius daviklius, iš 28-o bokso pašalinti ir pasiimti apsauginės signalizacijos vieną daviklį, priešgaisrinės signalizacijos 6 daviklius, pasiimti laidus, jungiančius daviklius, pasiimti tris elektros paskirstymo dėžutes su saugikliais, pasiimti laidus, jungiančius elektros dėžutes, iš 29-o bokso pašalinti ir pasiimti apsauginės signalizacijos vieną daviklį, priešgaisrinės signalizacijos 5 daviklius, pasiimti juos jungiančius laidus, tris elektros paskirstymo dėžutes su saugikliais ir juos jungiančius laidus; įpareigojo nuimti bei pašalinti iš nuomotų patalpų klozeto puodą, pisuarą, kriauklę, dušo padėklą, vandens šildytuvą bokse Nr. 29; juos nuėmus atsiradusias ertmes užtinkuoti, demontuoti bei pašalinti iš nuomotų patalpų vėdinimo ir oro kondicionavimo agregatą, pritvirtintą prie bokso Nr. 29 išorinės sienos, įpareigojo demontuoti bei pašalinti iš nuomotų patalpų ventiliatoriaus agregatą, pritvirtintą prie bokso Nr. 28 išorinės sienos, demontuoti bei pašalinti iš nuomotų patalpų ortakius boksuose Nr. 28 ir Nr. 29, išardyti bei pašalinti iš nuomotų patalpų skydinę medžio drožlių pertvarą, esančią bokse Nr. 27 , sumūryti armuotą 1/2 plytos storio pertvarą, skiriančią boksą Nr. 27 nuo bokso Nr. 28-toje vietoje, kaip tai nurodyta Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 7517, ir ją nutinkuoti, iš bokso Nr. 28 sienos išimti du plastikinius langus. Atsiradusias sienoje ertmes užmūryti plytomis bei užtinkuoti iš vidinės pusės.

Teismas įpareigojo atsakovą boksuose Nr. 24 ir Nr. 26 kiaurymes, kurios liks išėmus stelažus, užmūryti plytomis ir užtinkuoti kalkių skiediniu, iš visų boksų (Nr. 24–30) išvežti statybines ir buitines šiukšles bei palikti atlaisvintas patalpas, bokse Nr. 28 ir bokse Nr. 29 pašalinti iš apžiūros duobių vandenį bei išmontuoti ir pašalinti apžiūros duobėse esančią įrangą ir daiktus, pašalinti iš bokso Nr. 30 d. plastmasinės granules ir malkomis kūrenamą žalio korpuso pečių.

Teismas nurodė, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

Teismas, tenkindamas ieškinį, priteisė iš atsakovo UAB „Panevėžio Lironta” 21528,85 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., 159,18 Lt išlaidų už suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (21 528,85 Lt) nuo 2009 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 260 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą Panevėžio pataisos namų naudai ir 52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad šalys pripažino, kad nuomos sutarties teisinai santykiai tarp jų yra pasibaigę 2008 m. liepos 7 d. (CPK 182, 187 str.) bet patalpos nėra tinkamai atlaisvintos ir jų nuomotojas negali priimti. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-290-198/2008, kurioje tos pačios šalys, kaip ir šioje byloje, tik ieškovė UAB “Panevėžio Lironta”, o atsakovas Panevėžio pataisos namai, dėl kompensacijos už patalpų pagerinimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartyje galutinai konstatuota (t. 2, b. l. 41–45, 46–50), kad „ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis turėjo būtinų išsinuomotų patalpų pagerinimo išlaidų, o atlyginti patalpų pritaikymo ieškovo veiklai išlaidas atsakovas neįsipareigojo ir neprivalo (CK 6.501 str.)”, UAB „Panevėžio Lironta” „patalpų pertvarkymus atliko ne tikslu jas, kaip tokias pagerinti, o tikslu pritaikyti savo veiklai”; ieškovas UAB „Panevėžio Lironta” „neįrodė, jog jis atliko patalpų pagerinimą ir kad konkrečiam pagerinimui atlikti turėjo nuomotojo leidimą.

CK 6.499 str. 1 d. numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Sutarties 5.6. punktas numato, kad pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei. Iš byloje esančių įrodymų, teismas nustatė, kad nuomotose patalpose likę įrenginiai bei atlikti pertvarkymai gali būti atsiejami nuo patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei ir sprendė, kad, remiantis minėtomis įstatymų nuostatomis ir sutarties sąlygomis (CK 6.193 str. — sutarties aiškinimo taisyklės), ieškovui privalo perduoti patalpas tokios būklės, kokios gavo nuomininkas bei kartu su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų. Visi įrenginiai ir pertvarkymai, kurie gali būti atsiejami nuo patalpų nepadarant žalos patalų būklei, patalpų perdavimo metu turi būti pašalinti. Iš visumos ištirtų įrodymų ir nustatytų bylos aplinybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalvimais, remiasi prielaidomis, o todėl jo argumentai, teiginiai yra nepagrįsti. Iš to sprendė, kad ieškinys dėl patalpų atlaisvinimo tenkintinas (CK 6.38, 6.499, 6.501 str.). Kadangi atsakovas nuo 2008 m. liepos 7 d. tinkamai neatlaisvino nuomos objekto, todėl privalo ieškovui sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti visus nuomotojo nustatytu laikotarpiu patirtus nuostolius, įskaitant ir suvartotą elektros energiją (CK 6.499 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti 2009 m. gruodžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-56-452/2009 ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirma. Visas ginčas tarp šalių šioje byloje vyko ne dėl fakto klausimų, todėl išskyrus teisinius argumentus, jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų vienas ar kitas faktines aplinkybes, atsakovui pateikti nebuvo nei būtina, nei įmanoma. Ginčas tarp šalių iš esmės yra — teisinio, o ne faktinio pobūdžio. Teismas sprendime nepateikė nė vieno argumento, kodėl visus atsakovo atsikirtimus į ieškinį laiko tik prielaidomis.

Antra. Teismas itin didelį dėmesį sprendimui pagrįsti skyrė kitoje tarp tų pačių šalių nagrinėtoje civilinėje byloje ir sprendė, kad aplinkybės, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėtoje byloje, yra laikytinos įrodytomis ir šioje byloje. Teismas ieškinio tenkinimą grindžia tuo, kad kitoje civilinėje byloje teismai padarė išvadas, jog atsakovas jokių pagerinimų jo nuomos pagrindais valdytose patalpose neatliko ir kad visi tokie atsakovo patalpose atlikti patalpų pertvarkymai buvo skirti tik patalpų pritaikymui atsakovo (nuomininko) veiklai. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis atsakovas nesutinka.

Trečia. Teismas skundžiamu sprendimu nurodė, kad ieškinys tenkintinas dėl to, jog, anot teismo, visi patalpų pertvarkymai, kuriuos atstatyti įpareigoti atsakovą prašo ieškovas, gali būti atsiejami nuo patalpų, nepadarant joms žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pertvarkymų atskiriamumas ar neatskiriamumas neturi jokios reikšmės vertinant, ar atsakovas privalėjo demontuoti ir pasiimti atitinkamus pertvarkymus, ar ne. Antai, teismas sprendimu įpareigojo atsakovą „nuimti bei pašalinti iš nuomotų patalpų klozeto puodą, pisuarą, kriauklę, dušo padėklą, vandens šildytuvą bokse Nr. 29; juos nuėmus atsiradusias ertmes užtinkuoti“; „iš bokso Nr. 28 sienos išimti du plastikinius langus. Atsiradusias sienoje ertmes užmūryti plytomis bei užtinkuoti iš vidinės pusės“; „boksuose Nr. 24 ir Nr. 26 kiaurymes, kurios liks išėmus stelažus, užmūryti plytomis ir užtinkuoti kalkių skiediniu“. Iš šių skundžiamo teismo sprendimo ištraukų aiškiai matyti, kad teismas sprendimu įpareigojo atsakovą ne tik demontuoti ir pasiimti patalpų pertvarkymus, bet ir pašalinti po pertvarkymų demontavimo atsiradusius patalpų defektus, nors tuo pačiu skundžiamu sprendimu teismas padarė išvadą, kad tokie pertvarkymai gali būti laisvai atskiriami nuo patalpų, nedarant patalpoms žalos. Vadovaujantis tokia teismo logika, galima daryti išvadą, kad nuo patalpų be žalos joms padarymo neatskiriamų pertvarkymų nebūna - jų paprasčiausiai tokiu atveju negali būti. Po bet kokių pertvarkymų demontavimo atsiradusias kiaurymes, ertmes, plyšius, įtrūkimus galima atitaisyti. Vadovaujantis teismo logika, galima teigti, kad visais atvejais kiekvienas nuomininkas, net ir turėdamas nuomotojo leidimą atlikti patalpų pertvarkymus, pasibaigus nuomos santykiams, privalės atstatyti nuomotą daiktą į tą daikto būklę, kuri buvo priimant atitinkamą daiktą naudoti.

Teismas plečiamuoju atskiriamumo be žalos daiktui padarymo aiškinimu prisiėmė įstatymų leidėjo funkcijas ir visiškai eliminavo bet kokias įstatymų leidėjo, CK 6.501 str. 2 d. įtvirtintos normos taikymo galimybes. Skundžiamamu sprendimu atskovui nuodytas įpareigojimas „sumūryti 1/2 plytos storio pertvarą, skiriančią boksą Nr. 27 nuo bokso Nr. 28-oje vietoje, kaip tai nurodyta Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 7517, ir ja nutinkuoti.“

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi teismas savo sprendimą tenkinti ieškinį argumentavo tuo, jog visus pertvarkymus yra galima atskirti nuo patalpų, nedarant patalpoms žalos ir būtent tokius atskiriamus pertvarkymus, vadovaujantis nuomos sutarties 5.6 punktu, pasibaigus šalis siejantiems nuomos santykiams, anot teismo, privalėjo pasiimti atsakovas, tai kyla klausimas, kaip nesanti pertvara ir jos „sumūrijimas“ gali būti laikoma pertvarkymu, lengvai „atskiriamu“ nuo patalpų, nedarant joms žalos. Atsakovo įsitikinimu, tai yra tiesiog vienas iš visų patalpų pertvarkymų, kuriuos turėjo teisę atlikti nuomininkas (atsakovas) ir jį atliko, atsižvelgiant į 2001 m. gruodžio 31 d. sudarytą papildomą susitarimą prie nuomos sutarties dėl jos papildymo 13 punktu.

Ketvirta. Esminis teismo argumentas, kuris leidžia tenkinti ieškinį, yra tas, jog tarp šalių papildomai prie nuomos sutarties 2001 m. gruodžio 31 d. sudarytu susitarimu (sutarties 13 punkto papildymas) nebuvo pakeista nei CK 6.499 str. imperatyvi nuostata (atsakovas yra įsitikinęs, kad ši norma yra dispozityvi, kadangi leidžia šalims susitarti dėl kitokios, nei numato įstatymas, daikto, grąžinamo pasibaigus nuomos santykiams, būklės), nei tarp ginčo šalių sudarytos nuomos sutarties 5.6 punktas yra teisingas, tačiau neteisingas yra pats minėtų materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas.

Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 5.6 punktas numato, kad pasibaigus sutarčiai, nuomininkas privalo perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei.Visi kiti pertvarkymai, kurie yra atskiriami nuo patalpų privalo nuomininko būti paimti.

Vienas pamatinių privatinės teisės bruožų ir principų yra dispozityvusis reguliavimas, t. y. „viskas, kas nėra uždrausta, yra leidžiama“. Jei teismas nebūtų klydęs ir būtų pasirinkęs tarp šalių sudarytos sutarties 5.6 punkto aiškinimui tinkantį teisinio reguliavimo metodą, t. y. dispozityvumą, tai būtų privalėjęs padaryti išvadą, jog šalys susitarė, kad bet kokie kiti, į 5.6. punkto reguliavimą nepatenkantys patalpų pertvarkymai (atskiriami pertvarkymai) galėjo būti paties atsakovo (nuomininko) pasirinkimu arba palikti patalpose, arba išgabenti iš patalpų, o į 5.6 punkto reguliavimo sritį patenkantys patalpų pertvarkymai visais atvejais privalėjo būti palikti patalpose. Taigi, atsakovas nuomos sutarties 5.6 punkto prasme neturėjo jokios pareigos pasiimti jokių patalpų pertvarkymų ir dėl to bet kokių pertvarkymų neprivalėjo nei atstatyti, nei išardyti, nei pasiimti. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas, įpareigojantis atsakovą atlikti skundžiamame sprendime nurodytus veiksmus, yra neteisėtas, o dėl to neteisėta ir naikintina yra ir likusi sprendimo dalis, kuria iš atsakovo buvo priteistas sprendime nurodytas nuomos mokestis, palūkanos, elektros energijos išlaidos ir ieškovo patirtos bylinėjimo išlaidos. CK 6.499 straipsnis numato, kad pasibaigus nuomos sutarčiai daiktas nuomotojui yra grąžinamas tokios būklės, kurios šis buvo jo perdavimo naudotis nuomos pagrindais metu, atsižvelgiant į normalų daikto nusidėvėjimą, arba tarp šalių sutartos būklės.Tarp šalių 2001 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutarties papildymas 13 punktu, numatė nuomininko (atsakovo) teisę pertvarkyti patalpas, pritaikant jas nuomininko veiklai. Įvertinus tai, kad pagal sutartį atsakovas, turėjo teisę atlikti atitinkamus patalpų pertvarkymo darbus, neturėjo pareigos jų atstatyti ir pasiimti, tai atsakovas turėjo teisę visus juos palikti patalpose. Vadinasi, patalpos su visais pertvarkymais pilnai atitinka įstatymo naudojamą kategoriją „šalių sutartos būklės" (CK 649 str.1 d.)

Penkta. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 5 proc. procesinių palūkanų nuo visos skundžiamame sprendime nurodytos nuomos mokesčio bei elektros energijos išlaidų sumos nuo 2008 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bet šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl šių priežasčių. Ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį 2009 m. liepos 17 d. patikslintame ieškinyje tesudarė 15 111,60 Lt sumą, todėl teismas be teisinio pagrindo priteisė atitinkamas procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo pat 2009 m. liepos 17d. Nuomininko (atsakovo) pareiga mokėti priteistų visų mėnesinių nuomos mokesčių sumą atsirado ne vienu metu, t.y. ne nuo 2009 m. liepos 17 d., bet skirtingais mėnesiais, todėl priteisti procesines palūkanas nuo visos sumos nuo 2009 m. liepos 17 d. nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. guodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylijnėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir paliktinas nepakeistas, o su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių argumentų.

1. Apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, kad ieškovo patalpose yra jo daiktų ir kad jis yra atlikęs patalpų pertvarkymus (apeliaciniame skunde rašoma, kad dėl fakto klausimų atsakovas nesiginčija).Tačiau atsakovas mano, kad jis neturi pareigos atlaisvinti nuomotas patalpas - pasiimti paliktus jose savo daiktus, palikti patalpas tvarkingas ir buvusioje padėtyje, t.y. tokias, kokias išsinuomavo.Toks atsakovo manymas neatitinka sudarytosios patalpų nuomos sutarties (su papildymais) turinio ir įstatymo reikalavimų, todėl yra neteisingas. Tą aplinkybę, ar patalpos yra tinkamai atlaisvintos, ar ne, t.y, ar buvo pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpas, pirmiausiai rodo toks požymis — grąžintas po nuomos sutarties nutraukimo patalpas turi būti įmanoma nuomotojui naudoti pagal jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Jų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra garažai. Tai nurodyta VĮ Registrų centro išrašuose, Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 7517. Nuomos sutarties šalys nebuvo susitarusios, kad nuomotojas leidžia nuomininkui pakeisti patalpų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Pakeisti pagrindinę tikslinę patalpų paskirtį nuomotojas niekada neleido. Tuo tarpu atsakovas savavališkai įvykdė nuomotose patalpose tam tikras rekonstrukcijas: pvz., garažų boksuose Nr. 24 ir Nr. 26 įrengė stelažus (metalines konstrukcijas su mediniais perdengimais), kurie žymiai sužemina patalpas, ir nuomotojas nebegali jų naudoti pagal jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – į jas dėl per mažo aukščio nebegali įvažiuoti ieškovo transporto priemonės. Atsakovas savavališkai išardė dalį kapitalinės sienos garažo bokse Nr. 28 ir įdėjo joje du plastikinius langus.Tuo atsakovas nesilaikė nuomos sutarties 5.4 punkto, 2001-12-31 sutarties papildymo 13-to punkto reikalavimų — nepažeisti kapitalinių laikančiųjų konstrukcijų ir tie atsakovo įdėti langai sumažino garažo patalpos saugumą (garažui langai nereikalingi). Atsakovas garažo bokse Nr. 29 įrengė sanitarinę patalpą – pastatė dušo padėklą, kriauklę, klozetą, vandens šildytuvą ir kt., tuo užstatė ir susiaurino įvažiavimą į šią garažo patalpą ir ieškovo transporto priemonės nebegali įvažiuoti į šį garažo boksą.

Nuomininkas nevykdė savo pareigos, numatytos sutarties 5.6 punkte — „Pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei“ ir CK 6.499 str. 1 dalies reikalavimų — neperdavė nuomotojui pagal aktą tvarkingų patalpų ir tokios būklės patalpų, kokias gavo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį.

Atvykus 2008-07-04 nuomotojo atstovams į patalpas, tikslu surašyti ir pasirašyti patalpų perdavimo- priėmimo aktą ir perimti patalpas, paaiškėjo, kad patalpos užgriozdintos, neatlaisvintos – patalpose stovi atjungta ir palikta šildymo krosnis, šildymo boileris, neišmontuota metalinė talpa, tualeto - dušo blokas, kondicionierius ir ventiliatorius prie pastato lauko sienų, dvi apžiūros duobės užpiltos vandeniu ir po vandeniu likę nuomininko įrengimai ir t.t. (2008-07-04 apžiūros aktas). Nuomininkas elgėsi nesąžiningai, nes surašė tendencingo, neatitinkančio tikrovės perdavimo – priėmimo aktą (šio akto 1 punktas konstatuoja nuomininko neva atliktus patalpų pagerinimus), kurį atsakovas pasirašyti atsisakė. Nuomotas patalpas 2008-07-09 apžiūrėjo ir teismo antstolis, kuris ir apie tai surašė faktinių aplinkybių konstatavimo konstatavimo protokolą Nr. 0025/08/00023 su priedais (pridėtos 48 nuotraukos, patalpų planas). 2008-09-04 antstolio buvo surašytas dar kitas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais (1 fotonuotrauka, patalpų planas). Šių protokolų atsakovas nenuginčijo jokiais kitokiais įrodymais. Tą aplinkybę, kad atsakovas 2008-07-07 neatlaisvino patalpų, įrodo, pvz., ir toks faktas, kad 2008-07-09 antstoliui apžiūrint patalpas ir rašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą patalpose (bokse Nr. 30) dar buvo atsakovo metalinis rezervuaras (nudažytas žaliai, maždaug 8 kubinių metrų talpos), o 2008-09-04 vėl antstoliui apžiūrint patalpas, to rezervuaro jau nebebuvo – taigi, atsakovas šį metalinį rezervuarą iš patalpų iškraustė tik 2008-07-09 — 2008-09-04 laikotarpiu, bet ne iki 2008-07-07. Apie patalpų neatlaisvinimą, neišsikraustymą iš jų savo daiktų byloja ir faktas, konstatuotas 2008-09-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kad bokse Nr. 30 yra sukrauta apie 30 atsakovo maišų su plastmasinėmis granulėmis. Tai įrodo, kad patalpas atsakovas paliko netvarkingas, užgriozdintas savo daiktais, savavališkai pertvarkytas, todėl ieškovo ieškinį apylinkės teismas pagrįstai patenkino.

2. Atsakovas nenori pasiimti savo patalpose likusių daiktų, o tai prieštarauja protingumo kriterijui. Atsakovas galėtų nusiimti elektros paskirstymo dėžutes, laidus, priešgaisrinę, apsauginę signalizaciją, oro kondicionavimo agregatą, ventiliatoriaus agregatą, kriauklę, dušo padėklą ir kitus daiktus bei juos panaudoti savo reikmėms. Ieškovui šie daiktai trukdo naudoti garažų patalpas pagal jų pagrindinę tikslinę tiesioginę paskirtį, o tų daiktų pašalinimas reikalautų iš ieškovo naudoti tam lėšas. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovas yra valstybės įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, yra viešasis juridinis asmuo ir turi vykdyti šiai įstaigai nustatytus uždavinius.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodytus daiktus nuomininkas paliko nuomotose patalpose, turėdamas tikslą priversti nuomotoją tuos daiktus nupirkti, atlyginti jų (ir atliktų darbų) vertę. Tai įrodo Panevėžio apygardos teismo civ. byla Nr. 2-290-198/2008, kurioje UAB „Panevėžio Lironta“ pareikštas ieškinys Panevėžio pataisos namams dėl 224 351 Lt piniginės kompensacijos priteisimo. UAB „Panevėžio Lironta“ nuomotų patalpų neatlaisvino taip ilgai todėl, kad siekė piniginės sumos prisiteisimo už neva patalpų pagerinimus. Įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad nebuvo patalpų pagerinimo. Atsakovas elgiasi nelogiškai, nes taip brangiai savo įkainotų daiktų dabar nenori pasiimti.

3. Atsakovas neteisingai aiškina ir interpretuoja 2001-12-31 sutarties papildymo 13 punktą, įvardindamas jį, kaip įstatyme naudojamą kategoriją „šalių sutartos būklės“, t. y. atsakovas jį vertina, kad pagal sutartį jis turėjo teisę atlikti patalpų pertvarkymo darbus ir neturėjo pareigos jų atstatyti ir pasiimti, arba turėjo teisę visus juos palikti patalpose. Tai yra klaidinamas sutarties papildymo 13-to punkto aiškinimas, nes ieškovas atsakovui buvo davęs sutikimą patalpų pritaikymui nuomininko reikmėms, o ne patalpų rekonstrukcijai, kad nebūtų pažeistos kapitalinės konstrukcijos. Minėtasis 13-tas punktas nėra skirtas aptarti klausimui, kokios būklės patalpas, pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus, turės grąžinti nuomininkas nuomotojui. Sutarties 13-tas punktas aiškintinas taip, kad nuomotojas leido nuomos laikotarpiu prisitaikyti patalpas nuomininko reikmėms, bet, aiškinant sistemiškai, atsižvelgiant ir į sutarties 5.4 punkto reikalavimus – tik su nuomotojo raštiškais leidimais, bet neatleido nuomininko nuo pareigos, pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus, grąžinti patalpas tvarkingas ir tokias bei tokios būklės, kokias gavo.

4. Visiškai teisinga yra apylinkės teismo išvada, kad atsakovas, nepripažindamas ieškinio, vadovavosi prielaidomis, o tai pasakytina ir apie, atsakovo teigimu, neva egzistavusį šalių susitarimą, kad patalpos bus grąžinamos šalių sutartos būklės. Ieškovas kategoriškai neigia egzistavus tokį susitarimą dėl grąžintinų patalpų. Be to, jei atsakovas aiškina, kad šalys neva susitarė, kad patalpos bus grąžinamos „šalių sutartos būklės“, tai privalėjo ir pateikti tokį susitarimą t. y. įrodyti, kokia buvo ta „šalių sutarta patalpų būklė“. To atsakovas neįrodė. Anot atsakovo pozicijos, nuomotojas (ieškovas) besąlygiškai turėtų pritarti viskam, ką tik patalpose atliko atsakovas (nuomininkas) — rekonstravo, išgriovė ir pan. ir visus atsakovo vienašališkus veiksmus reikia laikyti „šalių sutarta patalpų būkle“. Bet atsakovas yra neteisus. Ieškovas tokių leidimų atsakovui nedavė ir nuo pareigos laikytis sutarties 5.6 punkto reikalavimų ir CK 6.499 str. 1 dalies reikalavimų neatleido.

5. Nesutinka ir su atsakovo argumentu, neva pertvarkymų atskiriamumas/ neatskiriamumas neturi šioje byloje jokios reikšmės.Tačiau įvertinant sutarties 5.6 punkto reikalavimus — „Pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei“, pertvarkymų atskiriamumas/neatskiriamumas turi reikšmę. Neatsiejamus nepadarant žalos pertvarkymus atsakovas privalo palikti, o atsiejamus pasiimti. Visi pertvarkymai, kurie išvardinti ieškinyje, yra atsiejami ir atsakovas turi galimybę juos pasiimti (taip pat, kaip juos atliko, įdėjo). Net teismo antstolis konstatavo atsiejamumo galimybę, apžiūrėjus patalpas, tai akivaizdžiai matyti, nereikia ir ekspertizės akto (kas būtų visiškai neekonomiška). Nereikia ekspertizės konstatuoti tam, jog atsakovas tikrai gali, pvz., nusiimti nuo išorinės sienos ventiliatorių, oro kondicionavimo agregatą, pasiimti klozetą, kriauklę, stelažus ir kt. Reikalingumas užmūryti ir užtinkuoti nedidelius plotelius, ertmes negali būti vertinamas kaip „neatsiejamumas“ – kitaip tai neatitiktų protingumo kriterijaus. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie „neatsiejamumą“, jei taip teigia.

Reikalavimas „sumūryti armuotą 1/2 plytos storio pertvarą, skiriančią boksą Nr. 27 nuo bokso Nr. 28, toje vietoje, kaip tai nurodyta namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 7517 (ši pertvara buvo išnuomojant patalpas atsakovui, kurią atsakovas nuomos laikotarpiu išgriovė) ir ją nutinkuoti“ yra ne sankcija atsakovui, kaip apeliaciniame skunde teigia atsakovas, o reikalavimas grąžinti patalpas (nutraukus nuomos sutartį) tokios būklės, kokios jas gavo.

Atsakovas neteisingai aiškina ir nuomos sutarties 5.6 punktą, kuris numato, kad pasibaigus sutarčiai, nuomininkas (atsakovas) privalo perduoti nuomotojui (ieškovui) pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei. Ieškovas atsakovui nedavė sutikimo patalpų rekonstrukcijai. Atsakovas savavališkai atliko kapitalinių sienų pažeidimus, atsinešdamas savo daiktus (plastikinius langus ir kt.). Todėl yra pagristas ieškovo reikalavimas perduoti patalpas, pasibaigus nuomos sutarties terminui, tvarkingas, be žalos patalpų konstrukcijoms. Atsakovas yra palikęs nuomuotose patalpose dalį savo daiktų, kuriuos atsinešdamas, būtent tuomet ir padarė žalą patalpų konstrukcijoms. Dėl šios priežasties atsakovas turi atlikti darbus, t. y. pasiimti savo daiktus ir pašalinti padarytą žalą patalpų konstrukcijoms. Atsakovo peršama išvada, neva negalima pasiimti daiktų, nes tada atsiras žala patalpoms, yra neteisinga ir klaidinanti.

Visiškai pagrįstas ir teisėtas yra apylinkės teismo sprendimas ir dėl nuomos mokesčio priteisimo. Vadovaujantis CK 6.499 str. 2 dalimi, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai (o šio fakto atsakovas net ir neginčija), tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 3 p., CPK 330 str.).

Byloje nustaytos faktinės aplinkybės

Panevėžio pataisos namai 2001 m. gruodžio 21 d. su UAB „Panevėžio Lironta“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovei UAB „Panevėžio Lironta“ išnuomotos 229,48 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Negyvenamosios patalpos išnuomotos sandėliavimui, ūkinei veiklai. Pagal sutarties 5.1 punktą nuomininkas privalėjo naudoti negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę paskirtį (sutarties 1 p.) t. y. sandėliavimui, ūkinei veiklai. Sutarties 5.6 punkte buvo numatyta, kad pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei.

Ieškovas Panevėžio pataisos namai, remdamasis Antstolio A. Bespalovo 2008 m. liepos 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota (t., b. l. 105–106), kad nutraukus nuomos sutartį patalpos neatlaisvintos ir netvarkingos: neišmontuoti stelažai, ribojantys patalpų aukštį ir todėl trukdantys įvažiuoti transporto priemonėms, nepašalinti iš nuomotų patalpų kriauklė, klozetas, pisuaras, dušo padėklas, nedemontuota vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema, ventiliatoriaus agregatas, neišardyta skydinė pertvara, iš apžiūros duobių boksuose Nr. 28 ir Nr. 29 nepašalintas vanduo su įranga, patalpose buvo kažkokios plastmasinės granulės ir kt. tvirtina, kad patalpos neatlaisvintos ir reikalauja mokesčių už naudojimąsi jomis po sutarties nutraukimo. Ieškovas dėl to atsisakė pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą.

Byloje nustatyta, kad išnuomojus patalpas atsakovui, garažuose buvo tik apšvietimas, o atsakovas papildomai atsivedė didesnės galios laidą, kuris eina prie elektros dėžučių, padarė kitus patalpų pertvarkymus. Nuomotojas po sutarties nutraukimo reikalauja išardyti atsakovės įrengtus stelažus, pasiimti atsakovo atvestus didesnės galios elektros laidus, pasiimti atsakovo paliktus apsaugos signalizacijos, priešgaisrinės signalizacijos prietaisus, išardyti ir išimti kitus patalpų pertvarkymus, daiktus, atlikti visus kitus darbus atlaisvinant patalpas, kaip išvardinta ieškinyje, yra įmanoma nepadarant žalos patalpoms. Galimumą atskirti ir pasiimti daiktus įrodinėja antstolio 2008-09-04 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 1, b. l. 109).

Dėl nustatytų aplinkybių ieškovas ir reikalauja nuo 2008 m. liepos 8 d. nuomos mokesčio 21 528,85 Lt (už laikotarpį nuo 2008 m. liepos mėn. 8 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.), už suvartotą elektros energiją 159,18 Lt (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d. sunaudojo 276 kwh elektros energijos).

Teisiniai argumentai

Pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį kiekviena prievolės šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir, vykdydama prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi. Šis principas įtvirtintas CK 6.200 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Bendradarbiauti – reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku ar dėl kitokios kreditoriaus kaltės.

Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N.; bylos Nr. 3K-3-406/2008). Nagrinėjamoje byloje šalių bendradarbiavimo principas yra svarbus vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija apie būsimą patalpų perdavimą, kaip sprendė kilusius nesutarimus ar neaiškumus, kokių ėmėsi priemonių, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prievolė būtų įvykdyta tinkamai.

Byloje nustatyta, kad šalys po to, kai UAB „Panevėžio Lironta“ pareiškė norą nuomojamas patalpas privatizuoti, o tam nepavykus, pareikalavo atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas, šalys nebebendradarbiavo, nutraukė nuomos sutartį, reikšdama viena kitai turtines pretenzijas. 2008-02-04 Panevėžio pataisos namai pareiškė ieškinį dėl UAB „Panevėžio Lironta“ iškeldinimo, nes 2007-12-21 nutarė nebepratęsti nuomos sutarties ir paprašė išsikelti per 30 dienų. Po to ieškinį ne kartą tikslino, didindami reikalavimus.2008-04-14 UAB „Panevėžio Lironta“ pareiškė ieškinį Panevėžio pataisos namams dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo.

Dėl nuomos mokesčio

2008-01-03 UAB „Panevėžio Lironta“ atsisakė palaisvinti patalpas, reikalaudama atlyginti 201 860,88 Lt kompensacijos už naudojamų patalpų pagerinimą. Nurodė, kad patalpas atlaisvins tik per 3 mėnesius, kai bus atlygintas patalpų pagerinimas. Panevėžio apygardos teismo 2008-07-28 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2009-06-19, UAB „Panevėžio Lironta“ reikalavimas dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo atmestas, padarius išvadą, kad patalpos buvo pritaikytos UAB „Panevėžio Lironta“ ūkinei veiklai, patirtos patalpų įrengimo išlaidos neturi būti atlyginamos.

2008-06-25 UAB „Panevėžio Lironta“ atsiliepimu į ieškinį įsipareigojo iki 2008-07-07 atlaisvinti naudojamas negyvenamas patalpas (b. l. 96., t. 1). 2008-07-04 buvo ieškovui pateiktas patalpų priėmimo–perdavimo aktas, tačiau ieškovo atstovai atsisakė jį pasirašyti (t. 1, b. l. 113 – antstolio S. Ramanausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), priimti perduodamas patalpas, reikalaudami jas atstatyti į būklę, kokios buvo sudarant nuomos sutartį, nors leido negyvenamas patalpas pritaikyti savo veiklai.

2008-09-23 ieškovas Panevėžio pataisos namai patikslino ieškinį, prašydamas nustatyti, kad nuomos santykiai yra nutrūkę ir įpareigoti atsakovą UAB „Panevėžio Lironta“ tinkamai, visiškai atlaisvinti 347,78 kv. m ploto patalpas (duomenys neskelbtini) ir priteisti 3 261,08 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 159,18 Lt už suvartotą elektros energiją. Nuomos mokestį paskaičiavo už laiką nuo 2008-07-08 iki 2008-07-31, už 2008 m. rugpjūčio mėn. ir rugsėjo men., pateikė anststolio A. Bespalovo 2008-07-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo įrodinėjo faktą, kad patalpos nėra tinkamos perdavimui.

Po to 2008-11-10 antstolis S. Ramanauskas perdavė ieškovui Panevėžio pataisos namai raktus ir pranešimą. Gavo Pataisos namų raštvedė V. Z. (t. 2, b. l. 5). Nustatyta, kad atsakovas nuo 2008-07-08 ginčo patalpomis faktiškai nebesinaudoja, patalpų perdavimas priėmimas nevyksta dėl kilusio nagrinėjamo ginčo, dėl jau išnagrinėto ginčo dėl patalpų pagerinimo išlaidų.

2009-07-17 ieškovas Panevėžio pataisos namai patikslino ieškinį, konkretizuodamas reikalavimus ir nurodydamas kaip atsakovas turi sutvarkyti nuomotas patalpas, kad ieškovas jas galėtų priimti. Nuomos mokestį paskaičiavo iki 2009 m. birželio mėn. imtinai 15 111,60 Lt, vėliau patikslino ieškinį ir nuomos mokestį paskaičiavo iki 2009 m. lapkričio mėn. – 21 528,85 Lt.

CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“; bylos Nr. 3K-3-132/2008). Tai reiškia, kad išnuomoto daikto grąžinimo nuomotojui momento nustatymas yra svarbus tiek dėl CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos taikymo arba netaikymo. Nustatyta, kad ieškovas ginčo patalpomis nesinaudoja nuo 2008-07-08, o ieškovas atsisako jas priimti, kol patalpos neatstatytos iki būklės iki nuomos sutarties sudarymo.

Šalių sudarytoje sutartyje 9 str. šalys susitarė, kad jeigu nuomininkas neįvykdo įsipareigojimų, numatytų sutarties 5 punkte, į kurį įeina ir tinkamas patalpų perdavimas nuomotojui pasibaigus sutarčiai, jis moka nuomotojui baudą iki 10 procentų nuomos mokesčio metinės sumos (konkretus baudos procentas nurodomas sutarties skyriuje„Papildomos sąlygos“, kurios nėra pateiktos) . Tuo nustatyta, kad pagal sutartį ieškovas turi teisę reikalauti sutartimi nustatytų netesybų dėl netinkamo sutarties 5.6 punkto vykdymo, o ne nuomos mokesčio kaip CK 6.499 str. 2 d. numatytos sankcijos. Panevėžio miesto apylinkės teismas, neišaiškinęs visų aplinkybių, priteisė ieškovo prašomą nuomos mokestį už laiką, kai tarp šalių vyko ginčas dėl to, kokios būklės patalpos turi būti grąžinamos nuomotojui pasibaigus nuomos sutarčiai. Turi būti vertinamas ir tas faktas, kad ieškovas, žinodamas, kad patalpos yra pritaikytos atsakovo veiklai, pareikalavo jas atlaisvinti per 30 dienų, nesilaikydamas neterminuotos nuomos sutarties nutarukimo tvarkos, numatytos CK 6.480 str.. Esant ginčui, kuris iš esmės nėra sudėtingas, geranoriškai išsprendžiamas, ir šalims nesilaikant bendradarbiavimo principo, įstatymo nustatyta sankcija negali būti taikoma tik vienai šaliai.

Dėl patalpų atlaisvinimo

CK 6.193 str. nustato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.

Byloje nustatyta, kad nuomoninkas išnuomotomis patalpomis naudojosi nuo 2002 m. sausio 2 d. sandėliavimui ir ūkinei veiklai. Sutartyje nurodyta, kad be nuomotojo raštiško leidimo neperplanuoti ir nepertvarkyti nuomojamų negyvenamųjų patlpų arba jų dalies, išskyrus patalpų remonto darbus ( inžinnerinių tinklų-apšildymo, vandentiekio, kanalizacijos, elektros ryšių ir t.t.-sumontavimas, sienų, langų, durų apšiltinimas ir pan.) ( sutarties 5.4 p.).

Sutarties 5.6 punktu šalys susitarė, kad pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei.

Pagal sutarties sąlygas, nuomininkas turi pareigą perduoti nuomotojui tvarkingas patalpas, pasiimdamas įrangą, kurią galima atskirti nuo patalpų, nepadarant joms žalos ir turi palikti pertvarkymus ir įrangą, kuri yra pritaikyta konkrečiai tik toms patalpoms, ir kurių išmontavimas padarys žalą patalpų būklei. Nenustatyta, kad nuomininkas patalpas naudojo netinkamai, jų neprižiūrėjo. Atvirkščiai, jas pritaikydamas veiklai, remontuodamas ir papildomai įrengdamas, turėjo tikslą jomis naudotis ilgai. Nuomos sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva.

Byloje nustatyta, kad nuomininkas atsakovas UAB „Panevėžio Lironta“ patalpas 2008-07-04 atlaisvino, išsivežė savo gamybos įrangą, įgijo kitas patalpas gamybai vystyti, ginčo patalpomis nebesinaudoja. Tačiau ginčo patalpose yra palikti pertvarkymai ir įranga, padaryti atsakovo ir kuri gali būti išmontuojama. Atsakovas paliktą įrangą vertina kaip patalpų pagerinimą, ko ieškovas nepripažįsta, nes ji išmontuotina, nepadarant didelės žalos patalpų būklei, nes nenustatyta, kad likę pertvarkymai ir įrengimai yra skirti tik ginčo patalpoms ir ieškovui Panevėžio pataisos namai jie nėra reikalingi. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovas turi galimybę išardyti stelažus garažų boksuose Nr. 24 ir Nr. 26, išardyti elektros įrengimus ir signalizaciją visuose boksuose, nuimti klozeto puodą, pisuarą, praustuvą, kriauklę, dušo padėklą, vandens šildytuvą, malkomis kūrenamus pečius, demontuoti vėdinimo ir oro kondicionavimo agregatą, demontuoti ventiliatoriaus agregatą, ortakius boksuose Nr. 28 ir 29, išardyti skydinę pertvarą boksuose Nr. 27 ir 28 ir juos išsivežti iš nuomojamų patalpų, nes tie pertvarkymai buvo padaryti paties nuomininko interesais, ir, kaip minėta, ieškovas jų turėti nepageidauja. Jeigu ieškovas nepageidauja pasilikti įrengimų, tai jis neturi pagrindo reikalauti šalinti dėl įrenginių išmontavimo atsirandančių esminių defektų, nes kitu atveju bus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai sutartiniuose santykiuose.

Teismas nesutinka su teismo išvada, kad be žalos patalpoms galima išimti plastikinius langus, nes po jų išėmimo patalpoms bus padaryta žala, reikės angas mūryti, o po to užtinkuoti. Langų demontavimo ieškovas nenurodė ir 2008-07-04 apžiūros akte, pasirašytame komisijos, kurią sudarė ieškovas (b. l. 106, t. 2), jame nėra reikalavimo atstatyti buvusią pertvarą. Kaip matyti iš sutarties sąlygų, ieškovas sutiko, kad atsakovas pritaikytų patalpas savo veiklai, todėl sutiko, kad būtų išgriauta pertvara, todėl šio pertvarkymo reikalauti atstatyti nėra ir teisinio pagrindo, nes šie reikalavimai susiję su patalpų atstatymo nemažomis išlaidomis. Tokių išlaidų pripažinimas jau reiškia tai, kad atliekamas patalpų atlaisvinimas susijęs su žalos toms patalpoms darymu.

Dėl to, kas pasakyta, Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimas keistinas, atitinkamai perskirtytinos bylinėjimosi išlaidos šalims.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 3 p.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimą pakeisti, jį išdėstant taip: Ieškinį tenkinti iš dalies:

Įpareigoti atsakovą UAB „Panevėžio Lironta“ per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tinkamai atlaisvinti ieškovo Panevėžio pataisos namų 347,78 kv. m ploto patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, t. y.:

išardyti bei pašalinti iš nuomotų patalpų stelažus (metalines konstrukcijas su mediniais perdengimais) iš garažų boksų Nr. 24 ir Nr. 26; atsiradusias kiayrymesužtaisyti plytomis

išardyti bei pašalinti iš nuomotų patalpų atsakovo įrengtus elektros tiekimo įrengimus ir apsauginę bei priešgaisrinę signalizaciją 24–29 boksuose:

iš 24-o bokso pašalinti ir pasiimti elektros laidus, jungiančius apšvietimo prietaisus, esančius po stelažais, pašalinti apšvietimo prietaisus, esančius po stelažais, pašalinti ir pasiimti apsaugos signalizacijos du daviklius, priešgaisrinės signalizacijos vienuolika daviklių ir laidus, kurie jungia šiuos daviklius,

iš 25-o bokso pašalinti ir pasiimti elektros laidus, jungiančius dvi elektros paskirstymo dėžutes su saugikliais, pasiimti dvi elektros dėžutes su saugikliais, pašalinti ir pasiimti apsaugos signalizacijos du daviklius, priešgaisrinės signalizacijos du daviklius ir laidus, kurie jungia šiuos daviklius,

iš 26-o bokso pašalinti ir pasiimti priešgaisrinės signalizacijos du daviklius ir juos jungiančius laidus, iš 27-o bokso pašalinti ir pasiimti priešgaisrinės signalizacijos du daviklius ir laidus, jungiančius daviklius, iš 28 - to bokso pašalinti ir pasiimti apsauginės signalizacijos vieną daviklį, priešgaisrinės signalizacijos 6 daviklius, pasiimti laidus, jungiančius daviklius, pasiimti tris elektros paskirstymo dėžutes su saugikliais, pasiimti laidus, jungiančius elektros dėžutes, iš 29-o bokso pašalinti ir pasiimti apsauginės signalizacijos vieną daviklį, priešgaisrinės signalizacijos 5 daviklius, pasiimti juos jungiančius laidus, tris elektros paskirstymo dėžutes su saugikliais ir juos jungiančius laidus;

nuimti bei pašalinti iš nuomotų patalpų klozeto puodą, pisuarą, kriauklę, dušo padėklą, vandens šildytuvą bokse Nr. 29; juos nuėmus atsiradusias ertmes užtinkuoti,

demontuoti bei pašalinti iš nuomotų patalpų vėdinimo ir oro kondicionavimo agregatą, pritvirtintą prie bokso Nr. 29 išorinės sienos, demontuoti bei pašalinti iš nuomotų patalpų ventiliatoriaus agregatą, pritvirtintą prie bokso Nr. 28 išorinės sienos,

demontuoti bei pašalinti ortakius boksuose Nr. 28 ir Nr. 29, išardyti bei pašalinti iš nuomotų patalpų skydinę medžio drožlių pertvarą, esančią bokse Nr. 27 ,

iš visų patalpų išvežti statybines ir buitines šiukšles, boksuose Nr. 28 ir 29 iš apžiūros duobių pašalinti vandenį ir išmontuoti jose esančią įrangą ir pasiimti daiktus, iš bokso Nr. 30 pasiimti plastmasines granules ir žalio korpuso pečių. Kitoje dalyje reikalavimus dėl patalpų atlaisvinimo atmesti.

Atsakovui sprendimo neįvykdžius, leidžiama ieškovui sprendime nurodytus veiksmus atlikti savo lėšomis, suteikiant teisę patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovo.

Ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio ir už sunaudotą elektros energiją po 2008-07-08 priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo Panevėžio pataisos namų 27 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir iš UAB „Panevėžio Lironta“ 27 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, jas sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660. Kitas bylinėjimosi išlaidas palikti šalims.

Teisėjai Laimantas MisiūnasZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė