- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-28
- Bylos Nr.
- 2-290-198/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Panevėžio Lironta“
- Atsakovas
- Panevėžio pataisos namams
- Advokatai
- Mindaugas Ginkaus
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Ginkui, atsakovo atstovams R. S., E. N. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Panevėžio Lironta“ ieškinį atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl kompensacijos už patalpų pagerinimą priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Panevėžio Lironta“ LR CK 6.501 str. pagrindu prašo priteisti iš atsakovo Panevėžio pataisos namų 224 351,51 Lt kompensaciją už patalpų, esančių Staniūnų g.67b, Panevėžyje, pagerinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia šalių sudarytos 2001m.gruodžio 21 d. nuomos sutarties, pagal kurią iš atsakovo išsinuomojo 229,48 kv. m patalpas Staniūnų g .67b., Panevėžyje ( po vėlesnių nuomos sutarties pakeitimų – 347,78 kv. m ) nuostatomis, 2001m. gruodžio 31 d. nuomos sutarties papildymo ( priedas Nr.4) nuostatomis, 2007m.gegužės 8 d. paaiškinamuoju raštu, prie ieškinio pridėtomis rangos sutartimis, rangos darbų rezultatų priėmimo – perdavimo aktais, sąskaitomis už rangos darbus, medžiagų įsigijimo sąskaitomis. Nurodo, jog per laikotarpį nuo 2002 m. iki 2007 m. nuomojamas patalpas pagerino, nes investavo į jas 224 351,51 Lt ( be PVM), t.y. įrengė priešgaisrinės apsaugos sistemas, centrinio šildymo bei ventiliacijos sistemą, sanmazgus, perdengė stogą, atvedė 100 kw elektros kabelį bei kitaip pagerino patalpas ir infrastruktūrą. Atsakovas 2002 – 2006 metais atliktus nuomojamų patalpų pagerinimus priėmė, tačiau nesutinka kompensuoti pagerinimų kainos ir 2008m. balandžio 7 d. pateikė ieškovui pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Šias aplinkybes grindžia atsakovo 2008 m. sausio 22 d. raštu Nr.S-280, 2008m.balandžio 7 d. atsakovo pranešimu. Nurodo, jog ieškovo atlikti pagerinimai ( stogo perdengimas, grindų betonavimas, šildymo, vėdinimo, elektros instaliacijos įrengimas, privažiavimo, tvoros įrengimas ir kt.) negali būti atskirti nuo patalpų iš esmės nesumažinant jų vertės, todėl nuomotojo leidimu išsinuomotas patalpas pagerinus turi teisę CK 6.501 str.1 d. pagrindu reikalauti kompensacijos už patalpų pagerinimą. Teisę į turėtų išlaidų atlyginimą grindžia ir šalių sudarytos nuomos sutarties 5.6 punkto antroje dalyje sulygta sąlyga. Ieškovo nuomone, vadovaujantis sisteminiu įstatymo aiškinimu, nuomotojas ( atsakovas), esant jo sutikimui, privalo atlyginti išnuomotų patalpų pagerinimo išlaidas, atsiradusias ne tik kaip kapitalinio remonto išdava, bet ir atliekant einamąjį remontą, kurio metu ne tik palaikoma esama patalpų būklė, bet ji dar ir papildomai pagerinama. Atsakovo sutikimas dėl išnuomotų patalpų pagerinimo išreikštas 13- ame nuomos sutarties punkte, kuriuo šalių susitarimu 2001-12-31 buvo papildyta šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pažymi, kad minėtu papildomu susitarimu šalys nepakeitė nei nuomos sutartimi ( sutarties 5.6 punkto 2 dalis), nei įstatymais ( CK 6.501 str.) įtvirtintos nuostatos, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas turi teisę į jo išlaidų, patirtų pagerinant patalpas, turint nuomotojo sutikimą, atlyginimą. Infrastruktūros pagerinimo darbai ( tvora, privažiavimo prie patalpų kelias) buvo atliekami tam, kad patalpomis būtų galima naudotis pagal jų paskirtį, numatytą nuomos sutartyje, t.y. sandėliavimo, komercinei veiklai, todėl, ieškovo manymu, infrastruktūros pagerinimo išlaidas taip pat privalo atlyginti atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažįsta, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimus į ieškinį iš esmės grindžia tais pačiais rašytiniais įrodymais. Nurodo, jog šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į Civiliniame kodekse nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles ( CK 6.193 str., 6.200 str.). Nurodo, kad CK 6.501 str. numato sąlygą kada nuomininkas turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą, t.y. kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Panevėžio pataisos namai yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi valstybės įstaiga, kurios steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Panevėžio pataisos namai valdo, naudoja ir disponuoja jiems patikėjimo teise perduotu, įsigytu iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirtų asignavimų bei kitų šaltinių nematerialiuoju, ilgalaikiu ir trumpalaikiu materialiuoju turtu įstatymų nustatyta tvarka. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojo Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kurio 14 str. 5 d. imperatyviai numato, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Be to, 2001m gruodžio 31 d. šalims papildžius sutartį 13 punktu, šalys susitarė, kad Panevėžio pataisos namai neprieštarauja patalpų pertvarkymui, pritaikant jas nuomininko reikmėms, inžinierinių tinklų įvedimui ir kitiems darbams, kuriuos nuomininkas atlieka savo lėšomis, nepažeidžiant kapitalinių laikančių konstrukcijų. Mano, jog įstatymas ir minėtas susitarimas atima galimybę nuomininkui kreiptis į teismą CK 6.501 str. pagrindu prašant atlyginti turto pagerinimą ryšium su patalpų pertvarkymu, pritaikant jas nuomininko reikmėms, inžinierinių tinklų įvedimu ir kitais darbais, kuriuos nuomininkas atliko savo lėšomis, nepažeidžiant kapitalinių laikančiųjų konstrukcijų. Mano, jog reikalavimas atlyginti nuostolius dėl pagerinimų susijusių su infrastruktūra yra nepagrįstas dar ir dėl to, nes žemė, ant kurios stovi išnuomoti garažai, nuosavybės teise priklauso valstybei. Atliekant infrastruktūros gerinimo darbus ieškovas privalėjo gauti valstybinių institucijų leidimus statybos veiklai bei žemės savininko sutikimą. Nurodo, jog patalpos ieškovui išnuomotos adresu Staniūnų g.67 b, Panevėžys, tačiau PVM sąskaitos faktūros išrašytos adresu Staniūnų g.67c, Panevėžys ( šiuo adresu įregistruota UAB „Panevėžio Lironta“). Pažymi, kad ieškinyje nurodyta 224 351,51 Lt suma skiriasi nuo paaiškinamajame rašte nurodytos sumos, kuri yra - 226950,22 Lt. Nesutinka su ieškovo argumentais aiškinant einamojo remonto sąvoką. Nurodo, jog pagal CK 6.493 str. nuomininkui yra privalomas einamasis remontas. Įstatymuose jokios kitos einamojo remonto formos neišskiriamos, plečiamasis teisės normų aiškinimas negalimas, nes tarp šalių susiklostę santykiai yra aiškiai reglamentuoti teisės normomis, teisės spragų nėra. Lietuvos Aukščiausiojo teismo cituojamos nutartys prejudicinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė UAB „Panevėžio Lironta“ su atsakovu Panevėžio pataisos namais 2001 m. gruodžio 21 d. sudarė Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 15 ( toliau Nuomos sutartis), pagal kurią nuomotojas ( atsakovas) išnuomavo nuomininkui (ieškovui) 229,48 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Staniūnų gt. Nr. 67 b, Panevėžio mieste naudoti sandėliavimui, ūkinei veiklai, 2005-07-01sutartis papildyta ir bendras nuomojamas plotas – 298,95 kv. m., 2007-03-01 sutartis papildyta ir bendras nuomojamas plotas – 347,78 kv. m., o 2001 m. gruodžio 31 d. sutartis buvo papildyta 13 p., kuriame nuomotojas neprieštarauja patalpų pertvarkymui, pritaikant jas nuomininko reikmėms, inžinierinių tinklų įvedimui ir kitiems darbams, kuriuos nuomininkas atlieka savo lėšomis, nepažeidžiant kapitalinių laikančiųjų konstrukcijų (1t. b. l. 10-16).
Nuomininko teisė į atlyginimą už daikto pagerinimą ginama, jeigu pagerinimas atliktas įstatymu nustatyta tvarka, nuomotojo leidimu ( CK 6.501 str.). Jeigu daiktas gerinamas be nuomininko leidimo ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti pagerinimo vertės, galima pagerinimus pasiimti, jeigu tai galima atlikti be žalos daiktui. Jeigu atskirti pagerinimų negalima, nuomotojas neprivalo už juos atlyginti. Šalys skirtingai aiškina jų sudarytos nuomos sutarties sąlygas. Ginčo tarp šalių, kad nuomininkas (ieškovas) investavo į nuomojamas patalpas savo lėšas, nėra. Tarp šalių ginčas yra dėl investuotų lėšų dydžio ir dėl nuomotojo (atsakovo) leidimo atlikti nuomojamų patalpų pagerinimus. Nuomininkas UAB „Panevėžio Lironta“ nuo pat nuomos sutarties sudarymo turėjo tikslą privatizuoti nuomojamas patalpas ir šio tikslo siekė nuosekliai šiais veiksmais: praėjus 10 dienų po nuomos sutarties sudarymo inicijavo sutarties papildymą 13 p. ( t.1, b.l.14), plėtė veiklą, išsinuomodamas daugiau patalpų ( t.1, b.l.15,16), savo iniciatyva be nuomotojo leidimo dėl vykdomos veiklos investavo savo lėšas ir tuo pagrindu VĮ Valstybės turto fondui, atsakovui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė prašymą (t.1,b.l.28-30) dėl pastatų privatizavimo tiesioginių derybų būdu, tame tarpe ir 2007 m. gegužės 8 d. paaiškinamąjį raštą ( t.1, b.l.26-27). Ieškovas, vykdydamas komercinę veiklą ir ją plėsdamas, ketino privatizuoti nuomojamas patalpas ir kaip verslininkas turėjo būti apdairus ir suprasti, jog investuodamas lėšas į nuomojamas patalpas be atsakovo leidimo veikia savo rizika dėl patirtų per didelių išlaidų atliekant einamąjį patalpų remontą pagal Nuomos sutartį. Ieškovas elgiasi nesąžiningai ( CK 1.5 str.,6.193 str., 6.200 str.) aiškindamas nuomos sutarties papildymą 13 p. ir 2007 m. gegužės 8 d. paaiškinamąjį raštą kaip atsakovo leidimą ieškovui atlikti nuomojamų patalpų pagerinimus. Pažymėtina ir tai, kad 2008 m. gegužės 8 d. paaiškinamąjį raštą ieškovas procesiniuose dokumentuose įvardina ir kaip atliktų darbų aktą ( t.2, b.l.15) ir kaip atliktų darbų perdavimo atsakovui aktą (t.1, b.l.3), ieškovo teigimu įrodantį kad atsakovas darbus priėmė. Tikrieji ieškovo ketinimai ( siekis privatizuoti nuomojamas patalpas) atsakovui paaiškėjo, kai nepavykus privatizuoti nuomojamų patalpų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl kompensacijos už patalpų pagerinimą priteisimo. Atsakovas (nuomotojas) leidimo pagerinti nuomojamas patalpas ieškovui nedavė. Ši teismo išvada daroma įvertinus tikruosius ieškovo ketinimus sudarant nuomos sutartį, inicijuojant sutarties sąlygų pakeitimą bei savo naudai aiškinant 2008 m. gegužės 8 d. paaiškinamojo rašto esmę. Pagrįstas atsakovo argumentas, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies, t.y. atsakovo, naudai (CK 6.193 str.4 d.).
Šalių sudarytos Nuomos sutarties 5.6 p. nustatyta, jeigu nuomininkas šalių susitarimu pagerina patalpų būklę, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitas sąlygas. CK 6.501 str. 1d. numato, jog kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Be paminėtų sutartinių įsipareigojimų, šalių ginčo sprendimui taikytinas Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas. Šio įstatymo 14 str. 5 d. numato, kad, nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Iš to seka, jog nei sutartis, nei LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nenumato atsakovui pareigos sumokėti ieškovui jo turėtas išlaidas už išnuomoto daikto pagerinimą. Ginčo tarp šalių, kad atsakovas investavo savo lėšas remontuojant ir pritaikant gamybai nuomojamas patalpas nėra ir tai patvirtina 2007-05-08 paaiškinamasis raštas (1 t. b.l. 26). Pažymėtina tai, kad nuomos objekto paskirtis ( sandėliavimas, ūkinė veikla), papildžius Nuomos sutartį 13 punktu, nepasikeitė. Nuomininkas (ieškovas) išsinuomotu daiktu privalo naudotis pagal sutartį ir daikto paskirtį ( CK 6.489 str.).Sandėliavimu galima užsiimti ir nepertvarkant nuomojamų patalpų ( CK6.851 str.). Akivaizdu, jog nuomotojui (atsakovui) Nuomos sutarties sudarymo metu negalėjo būti žinoma, kad nuomos objektas bus pertvarkomas pagal nuomininko siekiamą tikslą – privatizuoti patalpas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui Nuomos sutarties ir jos papildymo 13 punktu metu būtų žinoma konkreti ieškovo veikla nuomojamose patalpose. Todėl riziką dėl išsinuomotų negyvenamųjų patalpų pritaikymo konkrečiai veiklai, investuojant lėšas, turi prisiimti nuomininkas ( CK 6.851 str.2 d.).
Be to, teismas pažymi, jog nuomos sutarties 5.5 p. numatyta, kad nuomininko lėšos, panaudotos rekonstravimo ar remonto darbams, gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį, išskyrus lėšas, tenkančias Bendrajam būtų privatizavimo specialiajam fondui. Iš to darytina išvada, jog ieškovas turėjo teisę prašyti atsakovo įskaityti savo atliktų darbų sumą į nuomos mokesčio sumą, tačiau ieškovas šia teise nesinaudojo nuo pat 2002 metų. 2007 m. rugsėjo 27 d. ieškovas pateikė nuomotojui prašymą leisti patalpas privatizuoti tiesioginių derybų būdu, kuriame pažymėjo, jog bendrovės investicijos atitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punkte nustatytus reikalavimus (1 t. b. l. 28-30). Ši aplinkybė dar kartą įrodo, jog ieškovas siekė nuomojamas patalpas privatizuoti ir Nuomos sutarties sąlygas aiškindamas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį.
Ieškinį atmetus tuo pagrindu kad dėl nuomojamų patalpų pagerinimo nebuvo atsakovo leidimo bei vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 str.5 p., ieškovo investuotų lėšų į nuomojamas patalpas dydis šios bylos nagrinėjimui reikšmės neturi. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas bei pagrindinio rangovo paaiškinimas (t.2, b.l.18, 19-39 ) nėra pakankami įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas visas lėšas, kurios nurodytos 2008-05-08 paaiškinamajame rašte, investavo į nuomojamas patalpas Staniūnų 67b, Panevėžio m. Minėti rašytiniai įrodymai visiškai nepaneigia atsakovo argumentų, kad dalis ieškovo lėšų investuota į kitas ieškovo naudojamas patalpas, esančias šalia nuomojamų iš atsakovo patalpų – Staniūnų g. 67 c, nes šią aplinkybę įrodo kiti rašytiniai lygiaverčiai įrodymai – PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai (t.1 b.l.40-44, 49-53,60-78 ir kt.) )
Kadangi ieškovei buvo atidėtas 2743,50Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, tai ieškovė įpareigotina įmokėti į valstybės biudžetą 2743,50 Lt žyminio mokesčio bei 9 Lt išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu( 1t. b.l. 191, 2 t. b.l.1, CPK 88str.1.3p., 92str., 96 str.2d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais
nusprendžia:
UAB „Panevėžio Lironta“ ieškinį atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl kompensacijos už patalpų pagerinimą priteisimo atmesti.
Priteisti iš UAB „Panevėžio Lironta“, įmonės kodas 147996488, 2753 Lt ( du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme