Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. K. ir A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“ dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2019 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su atsakove, nusipirko nebaigtą statyti butą (duomenys neskelbtini), ir 65/8383 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Sutarties 7.1.1 papunkčiu, ieškovams pagal 2019 m. rugsėjo 18 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį priskirta valdyti ir naudotis perkamo žemės sklypo dalis, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu 86 ir apibrėžta taškais 132-133-134-146-145-132, kurios plotas 11 kv. m. Kaip matyti iš žemės sklypo plano ir projektinės dokumentacijos, indeksu 86 pažymėta ir taškais 132-133-134-146-145-132 apibrėžta žemės sklypo dalis yra automobilių statymo vieta.

11. 2022 m. birželio 2 d. raštu atsakovė informavo ieškovus, kad atsakovės užsakymu yra parengta Daugiabučių namų statybos projekto korektūra, pagal kurią automobilių stovėjimo vietos Nr. 62, 63, 64, 65, 66, 67, 75, 76, 86, 87, 102, 103 bus žymimos elektromobilio simboliu ir bus įrengta elektromobilių įkrovimui būtina inžinerinė infrastruktūra. Ieškovai 2022 m. birželio 7 d. raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudami pašalinti prie ieškovams nuosavybės teise priklausančios Automobilio statymo vietos Nr. 86 įrengtą elektromobilių įkrovimo vietą žymintį ženklą ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 15 d. ir nepradėti jokių elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimo darbų. Atsakovė, 2022 m. birželio 29 d. raštu atsakydama į ieškovų pretenziją, nurodė, kad siekdama užbaigti gyvenamųjų butų statybas ir gyvenamuosius namus pripažinti tinkamais naudoti, atsakovė dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo (STR 2.06.04:2014) turėjo pareigą šalia ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies įrengti ginčo kelio ženklą.

12. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šalia ieškovams priklausančios Automobilio statymo vietos, bendro naudojimo teritorijoje, naudojimosi žemės sklypu nustatymo plane apibrėžtoje taškais 146-146-155-154, yra pastatyta elektromobilių įkrovimo stotelė ir stulpas su kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, reiškiančiu transporto priemonių stovėjimo vietą, ir papildoma lentele Nr. 854 „Elektromobiliai“, nurodančia, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu.

14. Negatorinis ieškinys yra įtvirtintas CK 4.98 straipsnyje. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021).

15. Teismo vertinimu, ieškovai įrodė pirmąją negatorinio ieškinio sąlygą – jie yra Automobilio statymo vietos savininkai.

16. Dėl antrosios negatorinio ieškinio sąlygos – nuosavybės teisių pažeidimo – teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

17. Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus, kad nuosavybės teisių apribojimas gali pasireikšti tik servitutu, uzufruktu, užstatymo teise, ilgalaike nuoma, hipoteka, įkeitimu, sulaikymu. Atsakovės nurodytos daiktinės teisės yra teisėti daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimai. Tačiau tai nereiškia, kad nuosavybės teisės apribojimas negali pasireikšti kitais neteisėtais būdais. Pažymėtina, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovų pozicija, kad jų nuosavybės teisės į Automobilio statymo vietą buvo pažeistos. Pažymėtina, kad ieškovai Sutartimi įsigydami dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises ir į konkrečią žemės sklypo plane pažymėtą Automobilio statymo vietą. Automobilio statymo vietos įsigijimo metu jokie specifiniai reikalavimai, kaip ieškovai turi naudoti minėtą automobilio statymo vietą, nebuvo nustatyti – ieškovai Automobilio statymo vietoje turėjo teisę statyti bet kokią transporto priemonę. Jau po Automobilio statymo vietos įsigijimo, atsakovė šalia minėtos vietos įrengė kelio ženklą, reiškiantį, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančioje Automobilio statymo vietoje galima statyti tik kraunamus elektromobilius. Teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai pažeidė ieškovų nuosavybės teises, nes apribojo ieškovų galimybes naudotis Automobilio statymo vieta, tuo labiau kad ieškovai net neturi elektromobilio. Pažymėtina, kad ieškovai jiems nuosavybės teise priklausančioje Automobilio statymo vietoje nebegali teisėtai statyti savo automobilio, nors iki ginčo ženklo pastatymo tai galėjo daryti, todėl negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovų nuosavybės teisės nebuvo apribotos. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati atsakovė savo atsiliepimo į patikslintą skundą 10 punkte pripažino, kad ginčo kelio ženklas riboja galimybės naudotis Automobilio statymo vieta.

19. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju jokio susitarimo su ieškovais dėl jų Automobilio statymo vietos pavertimo elektromobilių stovėjimo vieta atsakovė nesudarė. Ieškovai sutikimo pastatyti kelio ženklą, reiškiantį, kad jiems priklausančiojo Automobilio statymo vietoje bus galima statyti tik elektromobilius, nedavė, o atsakovė dėl tokio sutikimo į ieškovus ir nesikreipė. Tai, kad Sutarties 3.3 punkte ieškovai patvirtino, kad jiems žinoma, jog perkamas butas yra nebaigtas statyti, niekaip neįrodo ieškovų sutikimo, kad atsakovė atliktų pakeitimus, lemiančius ieškovų galimybes naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.

21. Atsakovė elektromobilių vietos įrengimą ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje taip pat argumentuoja pasikeitusiu STR 2.06.04:2014 reglamentavimu. Kaip patvirtino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, namo projektas buvo parengtas ir statybos leidimas išduotas iki įsigaliojant STR 2.06.04:2014 pakeitimams, todėl atsakovės teiginiai, kad užbaigiant statybos procedūras ji turėjo taikyti naująjį reglamentavimą, vertintinas kritiškai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės atstovo teismo posėdyje išdėstytus argumentus, kad nepakeitus namo projekto tokiu būdu, kai ieškovams priklausanti Automobilio statymo vieta, paverčiama elektromobilių įkrovimo vieta, institucijos nebūtų pritarusios namo statybos procedūrų užbaigimui. Be to, atsakovė tai pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovų Automobilio statymo vieta yra nutolusi nuo namo mažesniu atstumu, nei leidžia STR 2.06.04:2014 nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad gali pašalinti ginčo ženklą, tačiau to nedarys, nes ieškovai kreipėsi į teismą. Taigi ginčo kelio ženklo (lentelės) pastatymas tokiu būdu, kad ieškovų Automobilio statymo vieta tampa elektromobilių įkrovimo vieta negali būti pripažįstamas teisėtu, nes atsakovė neįrodė, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Rinvest“ pašalinti šalia ieškovams nuosavybės teise priklausančios Automobilio statymo vietos įrengtą elektromobilių įkrovimo vietą žymintį kelio ženklą.

22. Kaip minėta, ieškovai taip pat prašo įpareigoti atsakovę pašalinti šalia Automobilio statymo vietos įrengtą elektromobilių įkrovimo stotelę. Teismo vertinimu, priešingai nei ginčo kelio ženklo atveju, elektromobilių įkrovimo stotelė nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad vien įkrovimo stotelės buvimas šalia ieškovų Automobilio statymo vietos niekaip netrukdo ieškovams naudotis minėta vieta, ją valdyti ar disponuoti. Vien minėtos stotelės stovėjimas, priešingai nei kelio ženklas, nereiškia, kad šalia jos esančiose automobilių statymo vietose gali būti statomi tik elektromobiliai. Taigi, šiuo aspektu ieškovai neįrodė savo nuosavybės teisės pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas pašalinti elektromobilių įkrovimo stotelę, atmetamas kaip nepagrįstas.

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į ginčo esmę, teismo sprendimu apgintų ieškovų teisių apimtį, teismo vertinimu, ieškovų ieškinys tenkintas 80 proc., todėl jie turi teisę į nurodytos dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

24. Ieškovai nurodo patyrę 7 477,02 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal minėtas CPK nuostatas, atlygintinos tik tos išlaidos už advokato teisines paslaugas, kurios suėjusios su konkrečia teisme nagrinėjama byla ir joje keliamais reikalavimais. Pažymėtina, kad teismas priteisia tik būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos.

25. Teismas, įvertinęs ieškovų su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas, daro išvada, kad didžioji dalis ataskaitose nurodytų išlaidų, nors ir patirtų teikiant teisinę pagalbą dėl ginčų su UAB „Rinvest“, yra nesusiję su šios konkrečios bylos nagrinėjimu (pvz., išlaidos, patirtos dėl susirašinėjimo su atsakove ir institucijomis iki pateikiant ieškinį, dėl skundo Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir pan.). Įvertinus ieškovų pateiktų ataskaitų turinį išlaidų būtinumo ir pagrįstumo aspektu, spręstina, kad ieškovai turi teisę į išlaidų, patirtų už papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje, komunikavimą su ieškovais dėl bylos, taikaus susitarimo derinimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susipažinimą su atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir projektine dokumentacija.

26. Pagal teismui pateiktus dokumentus už papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą ieškovai patyrė 250 Eur išlaidas, už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose ieškovai iš viso patyrė 1 050 Eur išlaidas (7 val.), dėl komunikavimo su ieškovais dėl bylos ieškovai iš viso patyrė 75,01 Eur išlaidas, dėl taikaus susitarimo derinimo ieškovai patyrė iš viso 760,70 Eur išlaidas (trukmė 7 val.), dėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovai patyrė 100 Eur išlaidas ir dėl susipažinimo su atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir projektine dokumentacija ieškovai patyrė 200 Eur išlaidas. Taigi su šios bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos sudaro iš viso 2 435,71 Eur.

27. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios rekomendacijos patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

28. Įvertinus šio sprendimo 26 punkte nurodytų išlaidų dydžius pagal Rekomendacijų 7, 8.16, 8.19 ir 8.20 punktus, šios išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių todėl gali būti priteistos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 80 proc., priteistina suma mažintina iki 1 948,57 Eur (2 435,71 Eur x 80 proc.). Ieškovams taip pat priklauso 80 proc. išlaidų, patirtų žyminiam mokesčiui sumokėti, atlyginimas, t. y. 75,20 Eur (94 Eur x 80 proc.). Taigi ieškovams iš atsakovės priteistinas 2 023,77 Eur (75,20 Eur + 1 948,57 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – kiekvienam ieškovui po 1 011,89 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Rinvest“ (j. a. k. 302842911) pašalinti šalia ieškovams G. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančios 65/8383 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtos Nr. 86, elektromobilių įkrovimo vietą žymintį kelio ženklą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovams A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir G. K.i (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“ (j. a. k. 302842911) po 1 011,89 Eur (vieną tūkstantį vienuolika eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.