- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-07
- Bylos Nr.
- e2-5240-329/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00691-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „M. F.“
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M. F.“ ieškinį atsakovei A. V. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nagrinėti ginčą iš esmės ir atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkintą, pripažinti nepagrįstu ir atmesti, o taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „F P“) ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis), kuria atsakovė buvo priimta dirbti sukirpėja. Atsakovei buvo mokamas 1,0025 koeficientas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, darbo užmokestį atsakovės rašytiniu prašymu mokant du kartus per mėnesį 10-15 d. ir ieškovės direktoriaus įsakymu skiriant priedus už darbo rezultatus. Atsakovės darbo vieta buvo paskirta ieškovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo metinį veiklos vertinimo pokalbį su atsakove. Pokalbio metu atsakovė išreiškė valią nutraukti Darbo sutartį Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Po įvykusio pokalbio atsakovei buvo pateiktas prašymo nutraukti Darbo sutartį DK 55 straipsnio pagrindu šablonas. (duomenys neskelbtini) atsakovės prašyme atsakovė pati savo ranka įrašė, jog prašo ją atleisti iš sukirpėjos pareigų savo noru tą pačią darbo dieną, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Buvo parengtas įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. A. atleidimo iš darbo“ bei Darbo sutarties nutraukimo priedas, su kuriais atsakovė buvo supažindinta ir tai patvirtino savo parašu. Pateikusi (duomenys neskelbtini) prašymą bei pasirašiusi kitus dokumentus, atsakovė iš karto išvyko iš darbo vietos, nors dar turėjo dirbti likusią pusę darbo dienos. Nepaisant to, jog likusį pusdienį atsakovė faktiškai nedirbo, ieškovė geranoriškai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodė, kad atsakovė dirbo visą darbo dieną, ir ši paskutinė atsakovės darbo diena buvo pilnai apmokėta. Tą pačią darbo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovė įformino Darbo sutarties pasibaigimą ir informavo Valstybinę socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) apie darbo teisinių santykių pabaigą su atsakove. Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (2-SD forma) SODRAI buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) 13 val. 02 min. Jau po to, kai Darbo sutartis buvo nutraukta ir apie Darbo sutarties nutraukimą buvo informuota SODRA, tą pačią darbo dieną 15 val. 48 min. atsakovė ieškovei raštu el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą, kuriuo prašė (duomenys neskelbtini) atsakovės prašymą atšaukti ir laikyti negaliojančiu. Kadangi Darbo sutartis su atsakove jau buvo nutraukta ir ieškovės su atsakove nebesiejo darbo teisiniai santykiai, ieškovė atsakovės prašymo netenkino. Tą pačią darbo dieną su atsakove buvo pilnai atsiskaityta, bankiniu pavedimu sumokant jai priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. (duomenys neskelbtini) atsakovė pateikė prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) dėl atsakovės neteisėto atleidimo iš darbo. (duomenys neskelbtini) DGK priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patenkino atsakovės prašymą ir pripažino atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu, prašo išnagrinėti iš esmės šį darbo ginčą dėl teisės ir atsakovės reikalavimą pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu pripažinti nepagrįstu ir atmesti.
Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad Darbo sutartis su atsakove DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo nutraukta teisėtai, ieškovė neturėjo galimybės priimti atsakovės pranešimo dėl jos (duomenys neskelbtini) prašymo atleisti iš darbo atšaukimo ir juo vadovautis, kadangi atsakovės pranešimas buvo gautas jau po direktoriaus įsakymo priėmimo dėl atsakovės atleidimo iš darbo ir po ieškovės pranešimo SODRAI apie nutrauktą Darbo sutartį su atsakove. Atstovė nurodė, kad Darbo sutarties su atsakove nutraukimas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu galėtų būti pripažintas neteisėtu, jeigu būtų įrodytas neleistinas ir teisei priešingas darbdavio poveikis atsakovei, paskatinęs ją parašyti pareiškimą atleisti iš darbo. Tačiau šiuo atveju atsakovės valia nutraukti darbo teisinius santykius su ieškove susiformavo visiškai laisvai ir nevaržomai, be ieškovės neteisėtos įtakos : pakvietus atsakovę į personalo skyrių pokalbiui dėl metinės veiklos vertinimo, dar neprasidėjus pokalbiui atsakovė pareiškė, kad nori išeiti iš darbo savo noru. Ieškovės atstovės perklausė atsakovės, ar ji yra įsitikinusi ir tvirtai apsisprendusi dėl savo sprendimo nutraukti darbo teisinius santykius, į tai atsakovė neišreiškė jokių abejonių ir savo galutinio sprendimo nepakeitė, prašyme savo ranka įrašė, kad nori būti atleista tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovė teismo posėdyje tvirtino, kad ieškovė, kviesdama atsakovę pokalbiui, neturėjo jokio išankstinio sumanymo atleisti atsakovę iš darbo. Ieškovė, supratusi apie atsakovės aiškų ketinimą nedirbti pas ieškovę, savo nenaudai atsisakė įspėjimo termino ir sutiko nutraukti Darbo sutartį su atsakove tą pačią dieną, geranoriškai siekdama įgyvendinti atsakovės lūkesčius nutraukti darbo santykius, prisiėmė riziką, kad, greitu metu nesuradus kito darbuotojo, ieškovės veikla kuriam laikui gali sutrikti ir iškilti pavojus darbo proceso nepertraukiamumui ir tęstinumui.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė dirbo pas ieškovę sukirpėjos pareigose. (duomenys neskelbtini) atsakovei atvykus į darbą ir dirbant apie 10 val. paskambino siuvyklos padalinio vadovė K. I. ir liepė ateiti pas ją. Atsakovei atėjus, K. I. liepė eiti kartu su ja pas personalo vadovę K. J.. Pakeliui K. I. pasakė atsakovei, kad ją atleis iš darbo. Atėjus pas K. J., ši pasakė atsakovei : „Laikas mums atsisveikinti“. Dar ji pasakė, kad atsakovė išeitų iš darbo savo noru, arba ji bus atleista „su įrašu“, dėl kurio bus sunku susirasti kitą darbą. K. I. pasakė K. J. atsakovės atleidimo datą – (duomenys neskelbtini). Atleidimas iš darbo atsakovei buvo netikėtas, dėl atliekamo darbo ji nebuvo gavusi jokių nusiskundimų, todėl išsigandusi, kad bus atleista „su įrašu“ atsakovė sutiko išeiti iš darbo savo noru ir apie tai pasakė personalo vadovei K. J., kuri iš karto padavė jai užpildyti jau paruoštą pareiškimą, o netrukus ir susipažinti įsakymą dėl atleidimo iš darbo. Pareiškime atleisti iš darbo savo noru nurodė atleidimo datą, kurią pasakė K. I.. Pas K. J. atsakovė užtruko apie 7 minutes. Grįždama į darbo vietą, apsiverkė netekusi darbo, buvo labai susijaudinusi, pajautė širdies permušimus, todėl prieš 14 val. parašė prašymą išleisti pas gydytoją ir padavė jį savo meistrei, kuri leido atsakovei išeiti. Apsilankiusi pas gydytoją ir gavusi raminamų vaistų, ji sugrįžo namo, ramiai apmąstė susidariusią situaciją, suprato, kad be reikalo pasidavė psichologiniam spaudimui ir sutiko savo noru išeiti iš darbo, nors iš tikrųjų nenorėjo prarasti darbą, jai patiko darbas, buvo tinkamas darbo grafikas, atsakovei buvo patogu pasiimti vaiką iš darželio. Todėl apie 15.48 val. atsakovė el. paštu informavo darbdavį, kad atšaukia savo prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Nurodo, kad atsakovės rašytinis pareiškimas atleisti ją iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nebuvo surašytas jos laisva valia ir apsisprendimu, o darbdavio atstovams darant psichologinį spaudimą bei tiesioginę įtaką: teigiant, jog jei atsakovė nerašys prašymo atleisti ją savo pačios noru, t. y. gražiuoju, darbdavys atleis ją pagal kitą straipsnį „su įrašu“. Joks metinis veiklos vertinimo pokalbis personalo vadovės kabinete nevyko, o atsakovei tikslingai buvo daromas spaudimas pačiai rašyti pareiškimą pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Tuo tikslu darbdavys turėjo iš anksto paruošęs prašymo blanką, įsakymą dėl atleidimo, darbo sutarties nutraukimo įrašą. Nurodo, kad darbdavys ypač skubėjo įforminti darbuotojos atleidimą iš darbo : ieškovė (duomenys neskelbtini) 13.02 val. pateikė SODRAI pranešimą apie atsakovės atleidimą iš darbo, nors atsakovės darbo laikas buvo iki 16.45 val.; ieškovė nesutiko atšaukti atsakovės pareiškimo dėl atleidimo iš darbo, gavusi jos rašytinį pranešimą tos pačios dienos 15.48 val., t. y. nepasibaigus atsakovės darbo laikui. Ieškovės teisinimasis, jog pranešus SODRAI apie atleidimą iš darbo jau negalima darbuotojos prašymo dėl atleidimo laikyti negaliojančiu, yra nepagrįstas, nes apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami draudėjo prašymu, kuris gali būti pateiktas rašytine arba elektronine forma. Atsakovė tvirtino, kad toks ieškovės elgesys neabejotinai įrodo faktą, jog A. V. neturėjo tikrosios valios nutraukti darbo santykius pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovės valia dėl darbo santykių nutraukimo nesusiformavo laisvai, be neteisėtos įtakos. Todėl prašo ieškinį atmesti ir palikti galioti DGK (duomenys neskelbtini) sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad jos grąžinimas į darbą būtų komplikuotas ir jai galimai nebūtų sudarytos sąlygos tęsti darbą, todėl neprašo grąžinti į buvusias pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja apklausta K. I. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) apie 10 val. jai paskambino personalo vadovė K. J. ir liepė pakvieti atsakovę dėl jos darbo rezultatų aptarimo. Ji paskambino atsakovei, kuri tuo metu dirbo ceche, ir paprašė ateiti pas ją dėl darbo. Su atsakove jiedvi nuėjo pas personalo vadovę K. J. ir eidama pas ją liudytoja pasakė atsakovei, kad norima su atsakove atsisveikinti, kadangi darbo rezultatai nėra pakankamai geri. Liudytoja nurodė, kad apie galimą atleidimą iš darbo atsakovei ji pasakė, norėdama ją įspėti, kad atsakovei nebūtų staigmena. Nuėjus pas personalo vadovę, ši pasakė atsakovei, kad ji nerodo pastangų darbe, nesistengia. Tik pradėjus K. J. kalbėti, atsakovė ją nutraukė, pasakydama, kad nori išeiti iš darbo savo noru. Personalo vadovė paklausė liudytojos, nuo kada galima atleisti atsakovę, ji atsakė, kad nuo šiandien, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir išėjo iš personalo vadovės kabineto, palikusi atsakovę pas K. J., todėl nematė, kaip buvo parašytas atsakovės prašymas dėl atleidimo iš darbo savo noru ir supildyti atsakovės atleidimo iš darbo dokumentai. Liudytoja teismo posėdyje patvirtino, kad pasisakydama DGK posėdyje ji kalbėjo tiesą.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta K. J. paaiškino, kad ji pas ieškovę dirba personalo vadove nuo 2023 m.. Vykdė 2023 metų įmonės darbuotojų pasiekimus, todėl (duomenys neskelbtini) paskambino siuvyklos padalinio vadovei K. I. ir paprašė ateiti kartu su atsakove A. V.. Apie atsakovės darbą ji buvo susidariusi nuomonę iš jos tiesioginės vadovės. Atėjus K. I. ir atsakovei, ji paklausė atsakovės, ar ši žinanti dėl ko yra pakviesta. Atsakovė atsakė, kad dėl jos darbo. Atsakovė nerodė iniciatyvos tęsti pokalbį, pasakė, kad nori išeiti iš darbo, jautėsi įsižeidusi. Liudytoja dar kartą paklausė atsakovės, ar ji tikrai apsisprendusi išeiti iš darbo savo noru, ir šiai atsakius : „Taip“, ji paklausė K. I., ar nereikia atsakovei atidirbti. K. I. atsakė, kad nereikia. Tada ji padavė atsakovei pareiškimo atleisti iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį ruošinį, atsakovė jį užpildė ir pareiškime nurodė, kad prašo ją atleisti nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovė laukė liudytojos kabinete, kol ši parengė atsakovės atleidimo iš darbo dokumentaciją, pasirašytinai susipažino su įsakymu dėl atleidimo iš darbo. Dokumentų rengimas užtruko ne daugiau 7-10 minučių. Vėliau tą pačią dieną maždaug apie 13 val. ji perdavė duomenis SODRAI apie nutrauktą darbo sutartį su atsakove. Liudytoja paaiškino, kad atsakovės atleidimo iš darbo dokumentus sutvarkė operatyviai, kadangi turėjo daug darbo, norėjo greičiau susitvarkyti. Liudytoja nurodė, kad tą pačią dieną apie 15 val. paskambino vyriškis ir paklausė, dėl ko buvo atleista iš darbo atsakovė. Liudytoja skambinančiajam paaiškino, kad negali suteikti prašomos informacijos, o vėliau apie 16 val. el. paštu buvo gautas atsakovės pranešimas, kad ji atšaukia savo pasirašytą pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, tačiau į šį atsakovės prašymą nebuvo sureaguota, kadangi atsakovė jau buvo atleista iš darbo. Liudytoja teismo posėdyje tvirtino, kad ji negrasino atsakovei atleisti ją „su įrašu“, nedarė jai jokio spaudimo, įmonės administracija neturėjo išankstinio nusistatymo atleisti atsakovę iš darbo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Bylos faktinės aplinkybės
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės UAB „M. F.“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „F P“) ir atsakovės A. V. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė buvo priimta dirbti sukirpėja. Atsakovei buvo mokamas 1,0025 koeficientas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, darbo užmokestį atsakovės rašytiniu prašymu mokant du kartus per mėnesį 10-15 d. ir ieškovės direktoriaus įsakymu skiriant priedus už darbo rezultatus. Atsakovės darbo vieta buvo paskirta ieškovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai priede Nr. (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo metinį veiklos vertinimo pokalbį su atsakove. Šiame pokalbyje dalyvavo ieškovės siuvimo padalinio vadovė K. I., ieškovės žmogiškųjų išteklių vadybininkė–administratorė K. J. ir atsakovė A. V.. Pokalbio metu atsakovė žodžiu išreiškė valią nutraukti Darbo sutartį pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovei buvo pateiktas prašymo nutraukti Darbo sutartį pagal DK 55 straipsnį ruošinys, kuriame atsakovė pati savo ranka įrašė, jog prašo ją atleisti iš sukirpėjos pareigų savo noru nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovės direktorius nedelsiant pasirašė (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. A. atleidimo iš darbo“, su kuriuo atsakovė buvo supažindinta ir tai patvirtino savo parašu. Tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) 13 val. 02 min. ieškovė informavo Valstybinę socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie darbo teisinių santykių pabaigą su atsakove (ieškinio priedas Nr. 8).
Tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) 15 val. 48 min. atsakovė el. paštu pateikė ieškovei prašymą, kuriuo prašė (duomenys neskelbtini) atsakovės prašymą dėl atleidimo iš darbo atšaukti ir laikyti negaliojančiu.
Ieškovė neatsižvelgė į atsakovės atšauktą pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru, motyvuodama tuo, kad pareiškimo atšaukimas buvo gautas po to, kai Darbo sutartis su atsakove jau buvo nutraukta ir apie Darbo sutarties nutraukimą buvo informuota SODRA.
Atsakovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo pas ieškovę UAB „M. F.“ neteisėtu.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patenkino atsakovės prašymą ir pripažino atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisė atsakovei iš ieškovės 1188,88 Eur už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos ir po 42,76 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo (duomenys neskelbtini) iki sprendimo įvykdymo dienos.
Ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu, pateikė teismui ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.
Teisinis darbo ginčo vertinimas
Dėl atleidimo iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu
Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas; o Darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties Nr. 3K-3-27-701/2019 38, 43 punktai). Taigi, teismas šioje byloje nerevizuoja DGK (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet sprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl darbuotojos atleidimo iš darbo teisėtumo iš esmės.
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės valios nutraukti darbo sutartį savo inciatyva : atsakovė neigia turėjusi ar išreiškusi valią nutraukti darbo sutartį savo noru pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių); ieškovė gi teigia, kad atsakovės valia nutraukti darbo teisinius santykius su ieškove susiformavo visiškai laisvai ir nevaržomai, be ieškovės neteisėtos įtakos. Taip pat kilo ginčas ir dėl to, ar atsakovė galėjo savo prašymą atleisti iš darbo atšaukti.
DK 55 straipsnio 1 dalis numato, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti.
Kasacinio teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pažymima, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).
Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
Atsakovė teismo posėdyje aiškino, kad ji nenorėjo nutraukti darbo sutarties nei savo, nei darbdavio iniciatyva. Tiek iš šalių aiškinimų, tiek ir iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų K. I. bei K. J. parodymų nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) atvyko į darbą ir nuo 8 val. atliko savo darbines funkcijas. Apie, ieškovės teigimu, tą dieną numatytą atsakovės darbo rezultatų vertinimą atsakovė nebuvo informuota. Byloje nėra įrodymų, kad iki iškvietimo pas personalo vadovę atsakovė būtų ketinusi nutraukti darbo santykius su ieškove, būtų apie tai kalbėjusi su tiesiogine savo viršininke ar kitais darbuotojais, būtų skundusis dėl darbo. Priešingai, kaip nurodo atsakovė, ji nenorėjo prarasti darbą, jai darbas patiko, stengėsi atlikti jį kuo geriau, jokių pastabų dėl darbo nėra gavusi, be to, buvo tinkamas darbo grafikas, atsakovei buvo patogu pasiimti vaiką iš darželio, atsakovės gaunamas darbo užmokestis buvo jos šeimos pragyvenimo šaltinis. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad iki iškvietimo pas personalo vadovę atsakovė neturėjo valios ir išankstinio nusistatymo ar pageidavimo nutraukti darbo santykius su ieškove. Atsakovė buvo iškviesta (duomenys neskelbtini) apie 10 val. padalinio vadovės K. I. ir joms einant pas personalo vadovę K. J. pakeliui K. I. pasakė atsakovei, kad ją atleis iš darbo. Apklausta liudytoja K. I. iš pradžių teigė, kad neįspėjo atsakovės apie numatomą jos atleidimą, tačiau vėliau teismo posėdyje išklausius (duomenys neskelbtini) DGK posėdžio garso įrašą, liudytoja patvirtino, kad darbo ginčų komisijoje sakė tiesą – einant pas K. J. informavo atsakovę kokiu klausimu ši yra kviečiama, kad laukia pokalbis dėl jos atleidimo iš darbo. Atėjus pas K. J. atsakovei buvo pasakyta, kad reikės atsisveikinti su atsakove, jeigu ji nenorinti atleidimo „su įrašu“, kuris liks visam gyvenimui. Nors ieškovė teigia, kad (duomenys neskelbtini) buvo numatytas ne atsakovės atleidimo iš darbo pokalbis, o atsakovės darbo rezultatų vertinimas, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti apie suplanuotą atsakovės metinių darbo rezultatų aptarimą : pateikta dokumentų, kurių pagrindu būtų vertinama atsakovė, kokie jai buvo nustatyti metiniai uždaviniai ir kokius darbo rezultatus atsakovė pasiekė įgyvendindama jai nustatytus uždavinius. Pokalbio metu su K. I. ir K. J. atsakovė pati pasiprašė atleidžiama iš darbo savo noru, manydama kad gali būti atleista iš darbo „su įrašu“, jai buvo paduotas apspausdintas prašymo ruošinys su iš anksto įrašytu atleidimo straipsniu (DK 55 str. 1 d.), kuriame atsakovė įrašė prašymo datą, savo vardą ir pavardę, pareigas, atleidimo datą ir pasirašė prašymą. Atsakovė, o taip pat liudytoja K. J. nurodė, kad po prašymo pasirašymo atsakovės atleidimo dokumentų tvarkymas buvo greitas, užtruko 7-10 minučių : atsakovei dar būnant personalo vadovės K. J. kabinete buvo pateiktas susipažinti pasirašytinai ieškovės direktoriaus pasirašytas įsakymas dėl atsakovės atleidimo iš darbo ir padarytas įrašas darbo sutartyje, kurį jau buvo pasirašęs ieškovės direktorius ir taip pat turėjo jį pasirašyti atsakovė. Atsakovei grįžus į savo darbo vietą, maždaug po 2–2,5 val., t. y. 13.02 val. ieškovė informavo Valstybinę socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie darbo teisinių santykių pabaigą su atsakove, jos paskyroje išsiųsdama pranešimą (2-SD forma) apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą.
Taigi teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) apie 10 val. buvo iškviesta pas personalo vadovę K. J. pokalbiui dėl jos atleidimo iš darbo, o ne atsakovės darbo rezultatų vertinimo, ir kad atsakovė neišreiškė laisvos valios nutraukti darbo santykius su ieškove savo noru, nes tam neturėjo jokių motyvų. Atsakovės pasirašytas prašymas atleisti iš darbo neatitiko jos tikrosios valios, atsakovės valia dėl darbo santykių atsisakymo nesusiformavo laisvai, o buvo įtakota ieškovės (darbdavės) atstovių K. I. ir K. J. veiksmų (aiškinimas atsakovei, kad kviečiama pokalbiui dėl atleidimo iš darbo, kad netenkina jos darbo rezultatai, neįvardijant konkrečių faktų, ir kt.), sukėlusių atsakovei baimę dėl galimų neigiamų pasekmių, jeigu nesutiks būti atleista savo noru ir bus atleista „su prastu įrašu“. Būtent ieškovės (darbdavės) atstovių įtaka, o ne laisva valia ir suformulavo atsakovės apsisprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove.
Todėl teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė nereiškė tikrosios savo valios nutraukti darbo santykius su ieškove, ir todėl jos darbo sutarties nutraukimas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažintas neteisėtu.
Dėl atsakovės prašymo atšaukti prašymą atleisti iš darbo (DK 55 straipsnio 2 dalis)
Nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) apie 10 val. pateikė prašymą ieškovei atleisti ją iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
(duomenys neskelbtini) ieškovė per keletą minučių (7-10 min.) nuo prašymo pateikimo atleido atsakovę DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Tą pačią dieną 15.48 val. atsakovė el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei prašymą, kuriuo prašė (duomenys neskelbtini) atsakovės prašymą atleisti iš darbo atšaukti ir laikyti jį negaliojančiu. Ieškovė šio prašymo netenkino. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad prašymo netenkino, kadangi Darbo sutartis su atsakove jau buvo nutraukta ir ieškovės su atsakove nesiejo darbo teisiniai santykiai. Apie Darbo sutarties nutraukimą jau buvo informuota SODRA.
DK 55 straipsnio 2 dalis numato, kad darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.
DK 24 straipsnyje kalbama apie tai, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (1 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).
Kaip minėta, atsakovė prašymą atšaukti jos prašymą dėl atleidimo iš darbo pateikė tą pačią dieną, kurią ji buvo atleista – (duomenys neskelbtini) savo darbo dienos ir įmonės administracijos darbo metu 15.48 val. Ieškovė teigė, kad atsakovė, pasirašiusi jos atleidimo iš darbo dokumentus, iš karto pasišalino iš darbo vietos ir ši aplinkybė leido ieškovei manyti, kad atsakovė tikrai laisva valia nusprendė nutraukti darbo santykius su ieškove. Vėliau savavališko atsakovės pasitraukimo iš darbo vietos ieškovė neeskalavo. Ši aplinkybė buvo paneigta tiek pačios atsakovės aiškinimu, tiek rašytiniais įrodymais, kurie patvirtino, kad po prašymo atleisti iš darbo atsakovė grįžo į savo darbo vietą ir dirbo, tačiau labai išgyveno dėl atleidimo iš darbo, patyrė didelį stresą, dėl ko pasijuto blogai ir parašiusi tiesioginei viršininkei prašymą apie 14 val. išvyko pas gydytoją. Be to, (duomenys neskelbtini) įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje atsakovei yra fiksuotos visos 8 darbo valandos, t. y. kad atsakovė dirbo visą darbo laiką nuo 8.00 val. iki 16 val. 45 min. ir prašymą atšaukti ankstesnį atsakovės prašymą dėl atleidimo iš darbo ji pateikė darbo laiku. Taip pat šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė bei jos liudytoja K. J., teigdama, kad atleidžiant atsakovę iš darbo jai buvo išmokėtas atlyginimas už visą (duomenys neskelbtini) darbo dieną.
Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyti motyvai, dėl ko ji neatsižvelgė į atsakovės prašymą atšaukti ankstesnį prašymą atleisti ją iš darbo, yra nepakankami, vertinant juos DK 24 straipsnio prasme.
Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. V-243 „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ 16.2 punkte numatyta, kad 2-SD pranešimai pateikiami, kai apdraustasis asmuo atleidžiamas iš darbo ar pareigų; 17.2. punkte numatyta, kad 2-SD pranešimą draudėjas (darbdavys) teikia per 3 darbo dienas nuo apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigos dienos; 74.1 punkte numatyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami draudėjo prašymu, kuris gali būti pateiktas rašytine arba elektronine forma. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl to, kad negalima buvo atšaukti atsakovės prašymo dėl atleidimo iš darbo, nes buvo pranešta SODRAI, yra atmetami.
Teismas konstatuoja, kad įstatymu (DK 55 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnis) numatyta atsakovės teisė atšaukti savo prašymą dėl atleidimo iš darbo buvo nepagrįstai suvaržyta ir atsakovė dėl to nerealizavo savo teisės atšaukti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Ieškovė, būdama darbdave, nesielgė sąžiningai atsakovės (darbuotojos) atžvilgiu, nebendradarbiavo su ja, savo pareigą parengti atsakovės atleidimo dokumentus ir juos pateikti įgyvendino taip, kad suvaržė atsakovės teisę atšaukti savo prašymą dėl atleidimo iš darbo, dėl ko tarp šalių kilo darbo ginčas.
Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, jog atsakovės prašymas pripažinti jos atleidimą iš darbo yra neteisėtas. Išnagrinėjęs darbo ginčą dėl teisės iš esmės, teismas sprendžia, kad prašymas atleisti iš darbo neatitiko atsakovės tikrosios valios, atsakovei jis buvo pateiktas pasirašyti prieš jos valią, taikant neteisėtą darbdavio įtaką, ir nesilaikant DK 55 straipsnio 2 dalyje numatytų atšaukimo sąlygų, todėl pripažįsta atsakovės atleidimą iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtą ir panaikina ieškovės direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. A. atleidimo iš darbo“.
Dėl išmokų priteisimo darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu
DK 218 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
DK 218 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
DK 218 straipsnio 6 dalis reglamentuoja tai, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Atsakovė neprašo grąžinti jos į ankstesnį darbą. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad dėl susiklosčiusių nepalankių sąlygų su ieškovu, jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
Įvertinus šias aplinkybes, nustatytina, jog atsakovė į buvusį darbą negrąžintina. Tokiu atveju, pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negrąžinus atsakovės į buvusį darbą, taikytina DK 218 straipsnio 4 dalis – iš ieškovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. DK 218 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Byloje esančiais duomenimis (prie nagrinėjamos bylos prijungta darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės vidutinis dienos darbo užmokestis buvo 42,76 Eur (neatskaičius mokesčių). Todėl atsakovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai (2024 m. rugpjūčio 7 d.), t. y. už 140 darbo dienų, ir tai sudaro 5986,40 Eur (42,76 Eur x 140 d. d.) (neatskaičius mokesčių) ir priteistina po 42,76 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.
Atsakovės darbo stažas pas ieškovę skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), todėl iki teismo sprendimo priėmimo dienos darbo stažas yra 1 metai ir beveik 4 mėn., todėl atsakovei nepriteistina DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta kompensacija, kadangi atsakovė nėra išdirbusi pas ieškovę dviejų metų.
Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 63 punktas). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 60 punktas).
Atsakovė nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsižvelgiant į visą susidariusią situaciją dėl atleidimo, į tai, kad atsakovės atleidimas nesumažino jos galimybės konkuruoti darbo rinkoje, neturtinė žala nepriteistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei A. V. civilinėje byloje dėl DGK sprendimo darbo byloje (duomenys neskelbtini), valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų. Teismui taip pat pateikta tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaidų, pagal kurią valstybės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 767,87 Eur. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 767,87 Eur už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą advokato teisinę pagalbą.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija minimalios priteistinų išlaidų sumos, todėl šios išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M. F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo ginčą išspręsti taip:
1) pripažinti A. V. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „M. F.“ (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. A. atleidimo iš darbo“;
2) atsakovės A. V. į darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „M. F.“ negrąžinti;
3) pripažinti, kad A. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „M. F.“ (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną;
4) priteisti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M. F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5986,40 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 40 ct) (suma neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2024 m. rugpjūčio 7 d. ir po 42,76 Eur (keturiasdešimt du eurus 76 ct) (suma neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus;
5) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „M. F.“ per vieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai naują pranešimą (2-SD forma), patikslinant duomenis apie A. V. atleidimo pagrindą (nurodant (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindą – DK 218 straipsnio 4, 6 dalis), datą ir draudžiamąsias pajamas, bei pateikti A. V. šio įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M. F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 767,87 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susidariusių už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą advokato teisinę pagalbą, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.