- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-02
- Bylos Nr.
- e2-5512-1103/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02657-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „D. G.“
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau ir – MB) „D. G.“ ieškinį dėl darbo ginčo atsakovei D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė MB „D. G.“ pateiktu ieškiniu prašo atsakovės D. K. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai pareikštą prašymą dėl 710,12 Eur netesybų išieškojimo atmesti.
2. Ieškinyje nurodė, kad Darbo ginčų komisijos (toliau ir – DGK) 2022 m. gegužės 3 d. sprendimas dalyje dėl netesybų išieškojimo yra nepagrįstas. DGK atsakovės naudai nutarė išieškoti 710,12 Eur netesybų dėl to, kad sprendimo priėmimo metu ieškovė nebuvo sumokėjusi darbuotojai 275,86 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Išieškoti nuspręsta maksimalaus dydžio netesybas, paskaičiuojant vidutinį atsakovės darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 14 d. (atleidimo iš darbo) iki 2022 m. gegužės 3 d. (ginčijamo sprendimo priėmimo). Tokio dydžio netesybų išieškojimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp darbdavio atlikto teisės pažeidimo ir sankcijos. Už atsakovės atliktą darbą buvo visiškai atsiskaityta. Darbo santykiai nutraukti darbdavio ir darbuotojos abipusiu susitarimu. Atsakovė oficialia tvarka nepasinaudojo kasmetinėmis atostogomis ne dėl darbdavio kaltės. Taigi, darbdavio atliktas santykinai nedidelis pažeidimas neturi būti įvertintas, kaip grubus. Paskaičiuota netesybų suma yra net kelis kartus didesnės už priteistą atsakovei priklausančią nesumokėtą sumą. Be to, darbo santykių su atsakove nutraukimo metu, ieškovė nebūtų galėjusi sumokėti 275,86 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas dėl laikinai pablogėjusios finansinės padėties. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimais dėl susidariusių socialinio draudimo įmokų nepriemokų, kurį laiką buvo visiškai apribotos jos atsiskaitomosios sąskaitos. Ir šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra komplikuota. Įmonės vykdomai ūkinei komercinei veiklai esminę įtaką padarė karantinas ir ekstremali padėtis dėl COVID-19 protrūkio. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įmonė veikia itin nuostolingai, vien per šiuos metus yra susidarę 11 752,18 Eur nuostolių. Šiai dienai ieškovė turi einamąjį 1 089,16 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondui, o dėl skolų 1 516,81 Eur sumai įmonės atsiskaitomoji sąskaita yra apribota. Netesybų sumos išieškojimas aiškiai neigiamai paveiks kitų ieškovės darbuotojų (taip pat kitų kreditorių) interesus laiku gauti jiems priklausančias darbo užmokesčio ir kitas sumas.
3. Ieškovės atstovė M. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad realiai darbo santykiai pasibaigė 2021 m. rugpjūčio mėnesį, po to atsakovė D. K. ilgą laiką turėjo nedarbingumą. Iki nedarbingumo suteikimo, jos visos atostogos buvo išnaudotos. Darbo santykiai nutrūko šalių sutarimu. Atsakovei jokios kitos sumos mokėti nepriklausė. Atsakovė pretenzijų dėl atsiskaitymo neturėjo. Buvo neįvertinta ta situacija, kad nedarbingumo laikotarpiu kaupiasi atostoginiai. Darbo ginčo byloje buvo nuspręsta, kad atsakovei priklauso atostoginiai už nedarbingumo laikotarpį ir įmonė nedelsiant su atsakove atsiskaitė. 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo planuojama nutraukti darbo santykius su atsakove dėl įmonės sunkios padėties. Be to, su atsakove buvo konfliktas dėl to, kad reikalinga eiti nemokamų atostogų, taip pat buvo kitų konfliktų (dėl dokumentų pasirašymo, darbo ginčų). Įmonė nevengia atsiskaityti, tačiau nėra pajėgi išmokėti priteistos sumos dėl sunkios finansinės padėties. Pati dirba įmonėje 1 val. į mėnesį, 2 darbuotojos dirba pilnu etatu, dar viena – pusę etato. Šiuo metu įmonė verčiasi, tačiau turi mažai užsakymų, atlyginimus moka direktorė faktiškai iš savų pinigų. Įsiskolinimai kreditoriams iki šiol nepadengti, tačiau planuoja veiklą vykdyti ir įsiskolinimus padengti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo su ieškinio reikalavimu nesutinkanti, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jos kaltės dėl to, kad ieškovė uždelsė su ja atsiskaityti už nepanaudotas kasmetines atostogas, nebuvo. Tai, kad jos reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas buvo teisėtas patvirtina DGK sprendimas, kuriuo darbdavė įpareigota jai sumokėti 275,86 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šioje dalyje ieškovė sprendimo neskundė. Ieškovė piktybiškai vengė sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dėl ko ir buvo priversta kreiptis į DGK. Netesybų dydį reglamentuoja įstatymas. Mažinti priteistų netesybų dydį, ieškinyje nurodytais pagrindais, nėra. Priteistas netesybų dydis nelaikytinas neproporcingu ir nereiškia nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, yra suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais, atitinka protingumo kriterijų.
5. Atsakovė D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbdavė nesumokėjo išmokų už atostogas. Jokių atostogų jai dirbant įmonėje suteikta nebuvo. Prašymo dėl atostogų nerašė, direktorės įsakymo dėl atostogų suteikimo nebuvo. Jai buvo duodama pasirašyti vienu kartu daugybė dokumentų, tame tarpe atgalinėmis datomis, atostogų prašymai, tačiau ji jų nepasirašė. Pasirašė tik, kad gavo du atlyginimus, kurie buvo sumokėti grynais pinigais į rankas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo už atostogas, apie kurių suteikimą ji net nežinojo ir dalinai dirbo, važinėjo į darbovietę. Po dešimt dienų nuo sutarties pabaigos gavo dokumentus el. paštu, kurie jai turėjo būti įteikti iš karto nutraukiant darbo santykius. Tai, kad jai priklauso atostoginiai už nedarbingumo laikotarpį, atleidžiant jai niekas nesakė. Ji vėliau pasiskaičiavo ir raštu paklausė buhalterės, o kur dar 9 atostogų dienos. Darbdavei nesureagavus maždaug mėnesį laiko, kreipėsi į DGK. Įmonėje dirbo virš metų laiko. Drausminių nuobaudų nėra turėjusi. Dėl darbo ginčų į DGK viso teko kreiptis tris kartus (dėl nemokamų atostogų, dėl priteistų sumų nemokėjimo ir baudos skyrimo ir dėl neatsiskaitymo atleidus). Iš darbdavės yra sulaukusi grasinančių žinučių dėl materialinių nuostolių turėjimo. Įvertinus visa tai, mano netesybos darbdavei paskaičiuotos pagrįstai. Šiuo metu dirba, įsidarbino liepos 4 d. Dar keletą laikotarpių dirbo pagal terminuotas darbo sutartis.
6. Atsakovės atstovas advokatas Antanas Cemnolonskas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Darbdavio nusiteikimas atsakovės atžvilgiu yra akivaizdus. Byloje nėra dokumentų apie atsakovės nusižengimus darbo metu. Jeigu darbdavė turėjo priežasčių atleisti atsakovę, turėjo teisę tai padaryti. Išsakomi nusiskundimai – nepareiginga, vartojo alkoholį, blogai dirbo – siekis apkalbėti atsakovę. Darbdavė neatsiskaitė su atsakove ne dėl jos kaltės. Įstatymas numato netesybų mokėjimą. Darbdavė sumokėjo už nepanaudotas atostogas po DGK sprendimo priėmimo, taigi ji vengė mokėti išmoką atsakovei. Už uždelstą atsiskaityti laiką kompensacija atsakovei priteista pagrįstai. Tai yra ir protinga, ir teisinga sankcija darbdavei. Paskaičiuota suma nėra veikiančiai bendrijai nepakeliama našta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
7. Byloje nustatyta, kad darbo santykiai ieškovę MB „D. G.“ ir atsakovę D. K. siejo nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 14 d. Šalių 2021 m. vasario 9 d. sudaryta neterminuota darbo sutartimi atsakovė įsipareigojo dirbti siuvėja, pagal siuvėjos pareiginiuose nuostatuose nurodytas darbo funkcijas, o ieškovė įsipareigojo mokėti 700 Eur mėnesinį darbo užmokestį, ne mažiau nei Vyriausybės nustatytas minimalus. Nustatyta darbo laiko norma 40 val. darbo savaitė. Kasmetinių atostogų suteikimo trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimo sąlygos nustatytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 126-130 straipsnių nuostatas. Darbo sutartis nutraukta 2022 m. vasario 14 d. DK 54 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Darbuotojos paskaičiavimu darbdavė su ja po darbo santykių pabaigos pilnai neatsiskaitė, todėl 2022 m. balandžio 11 d. ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas priteisimo.
8. 2022 m. gegužės 3 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovės D. K. prašymas tenkintas, nutarta išieškoti iš ieškovės MB „D. G.“ atsakovės naudai 275,86 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas) ir 710,12 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 14 d.) iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2022 m. gegužės 3 d.). Šio sprendimo dalis dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo iš ieškovės yra įsiteisėjusi (DK 229 straipsnio 2 dalis), nei viena iš šalių jos neginčija. Ieškovė nesutinka su iš jos darbuotojos naudai priteista 710,12 Eur netesybų suma už uždelstą atsiskaitymo laiką.
9. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Šiuo atveju šalių sudaryto susitarimo dėl kitokios atsiskaitymo atleidžiant iš darbo tvarkos nebuvo, todėl ieškovė privalėjo atsiskaityti su atsakove darbo santykių nutraukimo dieną, t. y. 2022 m. vasario 14 d. Ieškovė pripažįsta, kad darbo santykiams pasibaigus ji su darbuotoja – D. K. neatsiskaitė ne dėl pastarosios kaltės (DK 147 straipsnio 2 dalis). 275,86 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovei sumokėta 2022 m. gegužės 12 d., t. y. po DGK sprendimo priėmimo.
10. Ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą darbdavei atsiskaityti su darbuotoja jos atleidimo iš darbo dieną, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo atsakovei D. K. sumokėti netesybas.
11. Ieškovė savalaikį neatsiskaitymą su atsakove grindžia tuo, kad darbo santykiai su atsakove turėjo pasibaigti 2021 m. rugsėjo mėnesį, po to ji buvo nedarbinga iki darbo sutarties nutraukimo dienos, darbo funkcijų neatliko ir buvo įsitikinę, kad kompensacija už laikotarpį, kuomet darbuotojas yra nedarbingas, nepriklauso.
12. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje, jos atstovės teismo posėdžio metu nurodytas neatsiskaitymo su atsakove priežastis, nevertina šių aplinkybių, kaip pagrindo nepriteisti iš darbdavio darbuotojo naudai netesybų dėl pavėluoto atsiskaitymo atleidžiant iš darbo.
13. DK 127 straipsnio 4 dalyje išvardinti laikotarpiai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. Darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų yra įsikaitomos į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių (DK 127 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Paminėtina ir tai, kad pačiame darbo sutarties tekste nurodyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimo sąlygos nustatytos pagal DK 126-130 straipsnių nuostatas (Darbo sutarties 8 punktas). Šiuo atveju darbdavė yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno, todėl jam keliami aukštesni protingumo, rūpestingumo, atidumo ir sąžiningumo reikalavimai santykiuose su darbuotojais. Už darbo ir jo apskaitos tinkamą organizavimą yra atsakinga pati darbdavė. Tai, kad ieškovė nežino/nesupranta kasmetinių atostogų apskaičiavimo tvarkos, nepateisina jai įstatyme nustatytos pareigos pilnai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju nevykdymo.
14. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė kreipusis į darbdavę dėl kompensacijos už 9 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas, todėl ieškovė, teismo vertinimu, turėjo galimybę pasitikslinti atostogų skaičiavimo tvarką ir susitarti su atsakove dėl kompensacijos mokėjimo. Bylos duomenimis ieškovė to nepadarė, su atsakove atsiskaitė tik po DGK sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 178 straipsniai).
15. Darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui (DK 147 straipsnio 2 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į DK 141 straipsnio (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) normos tikslus ir paskirtį, suformavo jos aiškinimo ir taikymo praktiką. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2015 ir jose nurodytą praktiką; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad kai nutraukiami darbo teisiniai santykiai, už atsiskaitymą atsakingas asmuo yra darbdavys ir nuo jo tiesiogiai priklauso darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų mokėjimas, DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti.
17. Kasacinio teismo bylose nuosekliai plėtojama DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo praktika dėl proporcingumo kaip neatskiriamo nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo. Kasacinis teismas ne vieną kartą yra nurodęs, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (pvz., 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; kt.).
18. Kaip jau minėta, darbuotoja iš darbo buvo atleista 2022 m. vasario 14 d. įmonei patenkinus darbuotojos prašymą, įrodymų, kad uždelsimas atsiskaityti yra dėl darbuotojo kaltės, nėra. Darbdavė neinformavo darbuotojos apie jai priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas bei nesinaudojo įstatyme nustatyta galimybe susitarti su darbuotoja dėl vėlesnio atsiskaitymo. DGK teikdama paaiškinimą ieškovė su atsakovės reikalavimais nesutiko, tai, kad nėra pilnai atsiskaičiusi su darbuotoja nepripažino, atsiskaitė tik po DGK sprendimo priėmimo. Į DGK atsakovė dėl darbo ginčo su darbdave kreipėsi trečią kartą per vienerius darbo metus.
19. Ieškovės pateikti dokumentai pagrindžia tiek ieškinyje, tiek jos atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie įmonės turimus finansinius sunkumus – turimą įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, pajamų stygių šiuo metu (el. b. l. 9-11, 49-51). Teismo vertinimu, ieškovės turimi laikini finansiniai sunkumai, nagrinėjamu atveju nepateisina jos padarytų pareigų veikti sąžiningai, bendradarbiauti, laiku ir teisingai pateikti informaciją pažeidimų (DK 24 straipsnio 1, 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
20. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. gegužės 11 d. ieškovė atsakovei nebuvo išmokėjusi 275,86 Eur su darbo santykiais priklausančios sumos. Netesybų suma nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2022 m. vasario 14 d. iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2022 m. gegužės 3 d.) yra 710,12 Eur neatskaičius mokesčių (275,86 Eur x 2) = 551,72 Eur + (13,20 Eur x 12 d. d. = 158,40 Eur). Ieškovė su atsakove atsiskaitė 2022 m. gegužės 12 d., kas sudarytų pagrindą skaičiuoti netesybas iki šio laikotarpio. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į atsakovės poziciją, kad DGK sprendimu paskaičiuota suma yra proporcinga teisės pažeidimui jos atžvilgiu, tai, kad ji įsidarbino ir gauna pajamas, ieškovės nurodomą įmonės sudėtingą finansinę situaciją, pripažintina, kad šiuo atveju 710,12 Eur netesybos, paskaičiuotos nuo uždelstos sumokėti sumos, padauginant iš uždelsto atsiskaityti laikotarpio iki DGK sprendimo priėmimo, yra pakankama ir proporcinga sankcija padarytam teisės pažeidimui (vėlavimui atsiskaityti).
21. Ieškovės nurodomais argumentais daugiau sumažinti netesybas už nesavalaikį atsiskaitymą su darbuotoju ar visiškai jų nepriteisti pagrindo nėra (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį atmesti. Sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstomas Darbo ginčų komisijos skundžiamos sprendimo dalies pagrįstai patenkinto reikalavimo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 40-43 punktai).
23. Pažymėtina, kad reikalavimai dėl darbo santykių nutraukimo pagrindo pakeitimo ikiteismine tvarka darbo ginčus nagrinėjančioje institucijoje nebuvo keliami, todėl šalių argumentai dėl tarpusavio konfliktų iki nutraukiant darbo santykius, šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Pažymėtina ir tai, kad net jeigu darbo santykiai nutraukiami kitais, Darbo kodekse numatytais pagrindais, tai neatleidžia darbdavio nuo pareigos savalaikiai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.
24. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos: 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 256,67 Eur išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
25. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Ginčijamo reikalavimo suma 710,12 Eur, todėl už jį mokėtinas 17 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Susidariusi 4 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Išieškoti atsakovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės MB „D. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 710,12 Eur (septynis šimtus dešimt eurų 12 ct) (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.
Grąžinti ieškovei MB „D. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 Eur (keturis eurus) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2022 m. birželio 3 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymas Nr. 1, įmokos kodas 5660. Mokesčio gražinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš ieškovės MB „D. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 256,67 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas - valstybės naudai (įmokos kodas 5630). Ši suma turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.