Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2011-06-03 Pakruojo r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laivės apribojimu 9 mėn.; 2012-01-31 teismo nutartimi 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2012-05-11 paleistas atlikus bausmę;

2) 2012-08-20 Šiaulių m. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 str. 1 d. – 35 parų areštu; 2012-10-17 paleistas atlikus bausmę;

3) 2012-08-23 Pakruojo r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

4) 2013-11-29 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.; subendrinus su 2012-08-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m.; 2014-11-14 paleistas atlikus bausmę;

5) 2015-06-11 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 287 str. 1 d. – 8 mėn. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.,

6) 2015-10-29 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 286 str., 187 str. 3 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; subendrinus su 2015-06-11 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; nuosprendis neįsiteisėjęs.

kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2015 m. birželio 6 d. apie 24 val. prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė sugyventinei J. S. į veido sritį, pastarajai nuo smūgio nugriuvus ant žemės, gulinčiai J. S. kumščiais smogė nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai J. S. padarė nosies kaulų lūžį, kairės veido pusės poodines kraujosruvas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

J. M. taip pat buvo kaltinamas, kad aukščiau minėtais įžūliais veiksmais tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. M. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. M. tyčia panaudojo prieš savo sugyventinę J. S. fizinį smurtą, taip padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo vertinimu J. M. nepagrįstai buvo inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 284 str. 1 d., nes jo veiksmuose nėra visų būtinų viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių. Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aplinkybė, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas viešoje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas veiką kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visais atvejais BK 284 str. 1 d. taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų, kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).

Byloje nėra duomenų, kad J. M. veiksmai sukėlė BK 284 str. 1 d. numatytus padarinius – viešosios tvarkos sutrikdymą. Byloje nenustatyta, kad įvykį būtų matę aplinkiniai, kurie būtų išgąsdinti J. M. veiksmų, kad būtų nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir pan. Vertinant J. M. veiksmų subjektyviąją pusę, akivaizdu, jog jis nesiekė pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, neturėjo tyčios pažeisti būtent viešąją tvarka. J. M. panaudojo fizinį smurtą J. S. atžvilgiu dėl jam kilusio pavydo, t. y. išimtinai tik dėl asmeninių paskatų, kurios neperžengė privataus konflikto ribų ir nebuvo pavojingos aplinkai ar aplinkiniams. Nors viešosios tvarkos sutrikdymo motyvai neturi tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d., tačiau dominuojančių motyvų, kurie nelaikyti chuliganiškais, nustatymas ir kitos konfliktinę situaciją apibūdinančios aplinkybės (konfliktas truko labai trumpai, nakties metu prie garažų, nėra duomenų, kad įvykį kas būtų matęs, nebuvo nutrauktas žmonių poilsis, aplinkinių asmenų neigiamos reakcijos nesukėlė, nebuvo padaryta žymi materialinė žala ir kt.) šiuo atveju paneigia kaltinamojo veiksmų vertinimą kaip įžūlaus pobūdžio nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą bei tyčios pažeisti viešąją tvarką buvimą. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad J. M. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: padaryta nuskalstama veika priskiriama prie apysunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – J. M. anksčiau teistas, teistumai neišnykę (60-68 b. l.), ir jis, esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 27 str. 1 d., yra laikytinas recidyvistu. J. M. baustas administracine tvarka (96-106 b. l.), nedirba (107 b. l.). Iš LITEKO duomenų matyti, kad Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje J. M. kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. 2015-10-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. M. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 286 str., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Darytina išvada, kad J. M. sistemingai daro teisei priešingas veikas, nelinkęs pasitaisyti, kritiškai nevertina savo elgesio. Kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, nukentėjusiosios prašymą skirti mažesnę bausmę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 str., 61 str.). Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į J. M. asmenybę, teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas neturi pagrindo taikyti BK 62 str. nuostatų ir skirti švelnesnę bausmę, kaip prašo kaltinamasis, nes nėra visų būtinų BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nustatytų sąlygų.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam J. M. dėl 27,95 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už J. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (51-52 b. l.). 2015-11-19 Joniškio rajono apylinkės teisme gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio, nes 27,95 Eur žala Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra atlyginta (164 b. l.). Byloje yra pateiktas kvitas, patvirtinantis, kad 2015-10-21 sumokėta 27,95 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už J. S. gydymą (55 b. l.). Kadangi Šiaulių teritorinė ligonių kasa nuo civilinio ieškinio atsisakė ir pareikštas atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui, todėl turi būti priimtas, o byla šioje dalyje nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Byloje yra gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-11-30 pažyma Nr. VI-2064(04.8) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad kaltinamajam J. M. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (167 b. l.). Kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis ir kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos) sudaro 106,81 Eur. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje, vadovaujantis BPK 51 str. 2 d., J. M. gynėja paskirta advokatė J. Š. (159 b.1.). Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. M. nedirba, turto neturi (108 b. l.), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą J. M. šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p., ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

J. M. dėl viešosios tvarkos pažeidimo išteisinti, jo veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą atsisakymą nuo ieškinio atsakovui J. M. priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.