- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-113-354/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00248-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- J. M.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 3 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
J. M. dėl viešosios tvarkos pažeidimo išteisintas, jo veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
J. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 6 d., apie 24 val., prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė sugyventinei J. S. į veido sritį, pastarajai nuo smūgio nugriuvus ant žemės, gulinčiai J. S. kumščiais smogė nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai J. S. padarė nosies kaulų lūžį, kairės veido pusės poodines kraujosruvas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
J. M. taip pat buvo kaltinamas, kad aukščiau minėtais įžūliais veiksmais tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. prašo skirti švelnesnę bausmę, pritaikyti BK 59 str. ir BK 62 str.
Nuteistasis skunde nurodo, kad su nukentėjusiąja susitaikė, pastarosios atsiprašė, gailisi, pirko nukentėjusiajai vaistus, atlygino žalą ligonių kasai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ir nukentėjusioji prašo jam skirti švelnesnę bausmę.
Pateiktu prašymu J. S. prašo skirti švelnesnę bausmę J. M., nes ji su nuteistuoju susitaikė, jis atlygino žalą ligonių kasai, jo iniciatyva jai buvo perkami vaistai. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad J. M. yra dar jauno amžiaus, būdamas laivėje galėtų padėti visuomenei, dirbti, sukurti šeimą.
Teismo posėdyje nuteistojo J. M. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės J. M. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam yra paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).
BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas), atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat įvertino kitus J. M. asmenį charakterizuojančius duomenis: nors yra dar jauno amžiaus, praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į žmogaus sveikatą, nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą (60–68 b. l.), 2015 m. spalio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. vėlgi už nusikaltimą, kuriuo kėsintasi į žmogaus sveikatą (nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. sausio 28 d.). Be to, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-11-457/2016 J. M. atžvilgiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymo, o taip pat apylinkės teismas įvertino tai, jog J. M. baustas administracine tvarka (96–106 b. l.), nedirba (107 b. l.), ir už BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimą 1 metams, t. y. bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė yra teisinga ir ne per griežta, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi iš aptartų aplinkybių aišku, jog nėra pagrindo teigti, kad J. M. teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio – nuteistasis savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas ir taip nuteistajam J. M., taikydamas BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Nagrinėjamu aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas, norėdamas konstatuoti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., turi nustatyti ne tik, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Taigi, apylinkės teismas, nustatydamas J. M. atžvilgiu atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino ir tai, kad J. M. pripažino dėl padaryto nusikaltimo, gailėjosi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja, jo mama padėjo nukentėjusiajai, o BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustatė atsižvelgęs į tai, kad žala Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra atlyginta, t. y. apylinkės teismas įvertino J. M. apeliaciniame skunde minimas aplinkybes.
Iš tiesų, įstatymas numato atvejus, kai teismas gali paskirti bausmę, švelnesnę negu numatyta įstatymo sankcijoje (BK 62 str.), tačiau tam turi būti nustatyti įstatyme numatyti pagrindai. Apylinkės teismas nenustatė BK 62 str. numatytų pagrindų. Jų nemato ir apeliacinę bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Nagrinėjamu atveju, nors J. M. gailisi dėl nusikaltimo ir atlygino žalą, byloje nenustatyta, kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką. Todėl BK 62 str. 1 d. nuostatos J. M. atžvilgiu negali būti taikomos. Taip pat nėra pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatų, kadangi nėra nustatyta nė viena iš BK 62 str. 2 d. 1–6 p. nurodytų sąlygų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.