- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-02-05
- Bylos Nr.
- II-38-1078/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01271-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- A. Š.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. Š., jo įgaliotam atstovui advokatui D. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato D. L. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21953-2023,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. (toliau – ir skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija ar Institucija) 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21953-2023 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. liepos 13 d., 19.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Nutarime nurodoma, kad tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė KET 20 punkto reikalavimus. Skundžiamu nutarimu A. Š. paskirta 80 Eur bauda.
Šalies argumentai
Nesutinkant su A. Š. atžvilgiu priimtu skundžiamu nutarimu, A. Š. įgaliotas atstovas teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, jog nagrinėjamo įvykio dieną tarp policijos pareigūnų ir pareiškėjo kilo ginčas dėl automobilių dalinimosi paslaugas vykdančios bendrovės „Bolt“ automobilio užstatymo, konfliktinė situacija įvyko žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šiame sklype A. Š. vadovaujama bendrovė UAB „A.“ vykdo ūkinę – komercinę veiklą. Vykstant diskusijai, pareiškėjas, kalbėdamas telefonu, įsėdo į minėtai bendrovei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir tęsė pokalbį, padėjęs mobiliojo ryšio priemonę ant skydelio, kadangi pokalbis persijungė į laisvų rankų sistemą. Taip pareiškėjas pavažiavo kelis metrus, išjungė automobilio variklį, išlipo iš automobilio ir toliau telefonu tęsė pokalbį. Kadangi visi veiksmai įvyko per trumpą laiką, policijos pareigūnas galėjo klaidingai pamanyti, kad visas pokalbis telefonu vyko naudojantis ne automobilyje įrengta laisvų rankų įranga, o būtent naudojantis mobiliojo ryšio priemone. Taip pat pareiškėjo skunde nurodoma, kad pareiškėjas automobilį vairavo ne kelyje, o automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. privačioje teritorijoje, kuri yra šalia UAB „A.“ statinio ir skirta UAB „A.“ vykdyti ūkinę - komercinę veiklą. Remiantis Kelių eismo taisyklių 20 punktu ir ANK 417 straipsnio 3 dalimi, draudimas naudotis mobiliojo ryšio priemone yra numatytas ne vairavimo metu, o kai dalyvaujama viešajame eisme. Pareiškėjo atstovo skunde akcentuojama, jog naudojimosi mobilioji ryšio priemonėmis įvykis, jeigu toks buvo, vyko privačioje aikštelėje, kurioje vykdoma ūkinė - komercinė veikla, ir tokia aikštelė nelaikytina keliu bei joje nevyksta viešasis eismas, todėl šiuo atveju nėra būtino nusižengimo elemento, todėl nėra ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Skunde taip pat nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir atskleista kuo pasireiškė pareiškėjui inkriminuotas naudojimasis telefonu, nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas vairuodamas naudojosi telefonu rankomis, o esant abejonėms ir institucijai nesurinkus įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog telefoną į rankas paėmė tik sustojus automobiliui ir išjungus degimą, šios aplinkybės turėjo būti aiškinamos pareiškėjo naudai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog KET 20 punktas nurodo, jog motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. Byloje surinkti duomenys – vaizdo įrašas ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kurio netikėti nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti Pareiškėją, patvirtina, jog pareiškėjas vairuodamas automobilį mobiliojo ryšio telefoną laikė rankoje. Pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad šis pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog KET reikalavimai taikytini visuose keliuose ir teritorijose judančioms transporto priemonėms – aikštelės teritorijoje galioja tos pačios kelių eismo taisyklės, kurios galioja ir keliuose. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prašoma skundą dėl nutarimo atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas palaikė skundą skunde nurodytais motyvais. Atsakydamas į klausimus, pareiškėjas nurodė, kad jis įvykio metu vairavo įmonei priklausantį automobilį, kuriame buvo įrengta laisvų rankų įranga. Dar prieš vairuodamas jis kalbėjo telefonu, užvedęs automobilį telefoną padėjo ant panelės tarp sėdynių, šalia bėgių perjungimo svirties. Telefonas pilnai susijungė su automobiliu ir viskas yra atkartojama automobilio ekrane. Automobilyje integruota laisvų rankų įranga įsijungia įjungus variklį, variklį išjungus – toliau veikia ir išsijungia tik atidarius vairuotojo duris. Vaizdo įraše matyti, kad automobilis stovi atidarytomis durimis, o jis pasiėmęs telefoną ir prisidėjęs prie ausies kalba, nes tuo metu telefonas jau atsijungė nuo automobilio. Nežino, kodėl policijos pareigūnai traktavo, kad jis vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, nes tuo momentu, kai jis kalba telefonu telefoną pridėjęs prie ausies, automobilis jau stovėjo atidarytomis durimis ir buvo neužvestas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad viskas vyko prie jo vadovaujamos bendrovės pastato aikštelės, ten daugiau nėra jokių pastatų, toje aikštelėje yra laikoma automobilių ekspozicija ir ten yra tik vienas įvažiavimas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis prašė policijos pareigūnų, kad pastarieji patrauktų tarnybinį automobilį iš aikštelės, nes tą dieną buvo suplanuotas reklamos filmavimas, reikėjo atlaisvinti aikštelę. Pareigūnai nesutiko patraukti automobilio, iškvietė tralą tam, kad būtų išvežtas automobilis, kuris buvo ekspozicijoje, visas konfliktas vyko apie valandą. Vaizdo įraše nagrinėjamas įvykis užfiksuotas maždaug nuo 1 min. 50 sek., tačiau ten nieko nesimato, nes viską užstoja pareigūno ranka. Tuo metu policijos pareigūnas bendravo su kolega, dėl ko kyla abejonių, ar tikrai jis viską matė.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. U. nurodė, kad pamena, jog buvo gautas iškvietimas, kad yra užstatytas automobilis, kuris kelias dienas neišleidžiamas. Atvažiavo ir kaip ir išsprendė tą problema, pastebėjo, kaip asmuo, prisistatęs įmonės savininku, vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, teigdamas, kad naudojasi laisvų rankų įranga. Atsakydamas į teismo klausimus, pareigūnas nurodė, jog nebuvo tikrinta, ar tame automobilyje buvo laisvų rankų įranga, ar ne. Laisvų rankų įrangos esmė ir yra tame, kad asmuo gali naudotis mobiliojo ryšio priemone, neimdamas jos į rankas. Nagrinėjamoje situacijoje vairuotojas būtent ir laikė rankoje telefoną, o ranka buvo prie galvos. Teismo posėdyje peržiūrint vaizdo įrašą, liudytojas nurodė, kad tas naudojimasis mobiliojo ryšio telefonu buvo matyti, kai jis su kolega sėdėjo tarnybiniame automobilyje, nes pateiktame vaizdo įraše matosi, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stovi. Gali būti, kad teismui pateiktas nepilnas vaizdo įrašas, nes jie su kolega būdami automobilyje matė, kaip automobilis (duomenys neskelbtini) judėjo, pavažiavo atbulas. Nepamena, ar tuo metu jau buvo tralas atvykęs, ar dar ne. Tiksliai nepamena, kada ten buvo pats tas vairavimo faktas, naudojantis mobiliojo ryšio priemone, nes naudotasi mobiliojo ryšio priemone rankomis buvo ne vieną kartą. Tai negali tiksliai pasakyti – kuriuo konkrečiai metu įvyko tas naudojimasis rankomis telefonu, už kurį asmuo ir buvo nubaustas. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad pareiškėjas dar iki vairavimo ginčijosi su jais, nenorėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, specialiai trukdė patraukti transporto priemones, nevykdė reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė be kitų KET pažeidimų ir už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasis rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas.
Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjo kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra grindžiama policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir policijos pareigūno body kameros vaizdo įrašu. Nagrinėjant skundą teisme, buvo apklaustas policijos pareigūnas E. U., kuris nurodė, jog nėra įsitikinęs, ar teismui pateiktas pilnas vaizdo įrašas, kad pareiškėjas net kelis kaltus vairuodamas automobilį naudojosi rankomis telefonu, tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti vaizdo įraše momento, už kurį asmeniui visgi buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu vėliau buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Policijos pareigūnas kategoriškai tvirtino, jog jis matė, kaip vairuotojas, vairuodamas automobilį, rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną ir jį buvo pridėjęs prie galvos. Tuo tarpu pareiškėjas teigė, jog jis kalbėjo telefonu, tačiau naudodamasis automobilyje integruota laisvų rankų įranga, ir rankoje mobiliojo ryšio priemonės nelaikė. Taigi, akivaizdu, kad byloje yra prieštaringi pareiškėjo ir policijos pareigūno parodymai, kuriuos patvirtinti ar paneigti galėtų vaizdo įrašas iš pareigūno body kameros, tačiau vaizdo įraše 1 min. 50 sek. užfiksuota tik tai, jog policijos pareigūnas bendrauja su kolega, pareiškėjo vairuojamas automobilis nefiksuojamas, jis fiksuojamas tik po vairavimo fakto, vaizdo įraše nėra matyti ar visgi pareiškėjas vairuodamas automobilį laikė rankoje mobiliojo ryšio telefoną ar ne. Vertinant pareiškėjo parodymus apie tai, kad jam nebuvo reikalinga prie galvos rankose laikyti mobiliojo ryšio telefoną, nes automobilyje įrengta laisvų rankų įranga, atkreiptinas dėmesys, jog bylos medžiaga šie pareiškėjo teiginiai nėra paneigti, o posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas patvirtino, jog jis visgi būdamas įvykio vietoje nesiaiškino, ar pareiškėjo vairuotame automobilyje buvo laisvų rankų įranga ir ar į ją, užvedus variklį, automatiškai persijungdavo skambinimo signalas.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimą protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-208-166/2014). Teismo manymu, šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad pateiktame vaizdo įraše neužfiksuotas pareiškėjui inkriminuotas nusižengimas, liudytojo policijos pareigūno ir pareiškėjo išdėstytos įvykio versijos skirtingos, pareiškėjo teiginius apie automobilyje veikusią laisvų rankų įrangą paneigiančių duomenų nesurinkta, todėl teismo vertinimu šios abejonės vertintinos būtent pareiškėjo naudai.
Kita vertus, teismas pažymi ir tai, kad net jeigu ir būtų nustatyta, kad A. Š. vairavo automobilį rankoje laikydamas telefoną, nagrinėjamoje situacijoje, toks jo veikimas, įvertinant visą įvykio kontekstą, negalėtų būti vertinamas kaip toks pavojingas, kad asmeniui būtų taikoma administracinė atsakomybė. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog tarp A. Š. ir policijos pareigūnų buvo kilęs žodinis konfliktas dėl A. Š. vadovaujamos bendrovės naudojamoje aikštelėje netinkamai pastatyto automobilio, tiek A. Š., tiek policijos pareigūnai diskutavo apie susidariusią situaciją, ir, bent jau kaip galima suprasti iš teismui pateikto vaizdo įrašo (1 min. 50 sek., past. – policijos pareigūnas negalėjo patvirtinti, kad čia yra būtent šis momentas, už kurį asmuo nubaustas, bet teismo vertinimu tai yra būtent tuo metu fiksuotas vairavimo faktas), A. Š. automobilį vairavo vos kelias sekundes, jis perstatinėjo automobilį aikštelėje, kurioje tuo metu nebuvo pašalinių asmenų ir nevyko joks judėjimas, nuvažiavo vos kelių metrų atstumą, todėl teismo vertinimu tai buvo visiškai formalus KET pažeidimas ir tokioje situacijoje toks formalus pažeidimas nesiekia tokio pavojingumo, kad nagrinėjamu atveju galima būtų konstatuoti, jog tokiu formaliu pažeidimu A. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, jog A. Š. veika turi visus administracinio nusižengimo požymius, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o A. Š. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Byloje pareiškėjo įgaliotas atstovas pateikė prašymą atlyginti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 9-10).
ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Teismui konstatavus, kad pareiškėjo A. Š. ir jo atstovo skundo reikalavimai yra pagrįsti, administracinio nusižengimo teisena A. Š. atžvilgiu nutrauktina ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, darytina išvada, kad A. Š. turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą – byla nelaikytina itin sudėtinga, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, tikėtinai advokato sugaištą darbo laiką, t. y. į tai, kad advokatas dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, taip pat atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, sprendžiama, kad prašymas dėl 400 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
A. Š. įgalioto atstovo advokato D. L. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. priimtą 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21953-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį A. Š. atžvilgiu nutraukti, asmeniui nepadarius veikos turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Priteisti A. Š. iš valstybės 400 Eur (keturis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.