Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-11-11 · Administracinė byla Nr. eA-1469-822/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
eA-1469-822/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02347-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
T. P.
Atsakovas
Trakų rajono savivaldybė, atstovaujama Trakų rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
A. Č.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1469-822/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02347-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 57.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. Č.) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė iš Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. birželio 12 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu dirbo Administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiuoju specialistu (teisininku). Atleidus pareiškėją iš pareigų nuo 2017 metų pradžios, t. y. nuo vasario iki rugsėjo, jis į savo asmeninį telefono numerį gaudavo grasinančio terorizuojančio pobūdžio ir turinio trumpąsias žinutes, peraugusias į vieną lotynišką frazę „Non ira Deum“ (išvertus iš lotytų kalbos – „Bijok Dievo“, „Susitiksi su Dievu“, „Tiesa veda pas Dievą“). Pareiškėjas šias jam siųstas trumpąsias žinutes pagal jų prasmę suprato kaip grasinimus arba žeminamo terorizuojančio pobūdžio veiksmus, nes minėtos trumposios žinutės sekdavo nedelsiant po Administracijai prieš pareiškėją priimto palankaus teismo sprendimo. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių žinučių jis nesijautė saugus. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. atsitiktinai sužinojo, kad minėtos trumposios žinutės buvo rašomos iš A. Č. 2013 metais paskirto tarnybinio telefono numerio, nors jo oficialūs ir pareiškėjui žinomi telefono numeriai yra kitokie. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Administraciją, Trakų rajono savivaldybės merą, kitus atsakingus asmenis, prašė pradėti tarnybinį patikrinimą, tačiau pareiškėjas nežino, ar minėta informacija ir prašymas pradėti tarnybinį patikrinimą buvo tiriami. Pareiškėjas 2018 balandžio 4 d. elektroniniu paštu gavo Administracijos atsakymą, kad 2017 m. lapkričio 8 d. data jokio pareiškėjo kreipimosi nėra, todėl pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Administracijos darbuotoją nurodydamas, kad suklydo dėl kreipimosi datos, prašė nedelsiant informuoti apie atitinkamų veiksmų atlikimą, bet jokios informacijos vėl negavo. Pasak pareiškėjo, jis tik 2018 m. birželio 13 d. administracinėje byloje Nr. eI-2588-811/2018 pamatė prašomą išreikalauti informaciją (2018 m. sausio 11 d. atsakymą „Dėl prašymo“ Nr. AP3-164, kuriame trumpai nurodytos detalės ir išvada, kad tarp pareiškėjo ir A. Č. kilo asmeniniai nesutarimai). Pareiškėjo įsitikinimu, Administracija neatliko jokių veiksmų siekiant ištirti savo darbuotojo neteisėtus veiksmus, o tai reiškia ir pačios Administracijos neteisėtus veiksmus. Iš vėliau kitoje byloje atsiradusio rašto turinio matyti, kad neteisėto pobūdžio veiksmus atsakovas laiko privačiais arba juos akceptuoja.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Administracija nurodė, kad skundas grindžiamas pareiškėjo deklaratyvia pozicija, subjektyviais aiškinimais, jame keliamos nepagrįstos versijos. Pareiškėjas nepagrindė visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, į jo pateiktą prašymą buvo sureaguota, jis buvo išnagrinėtas 2018 m. sausio 11 d. parengiant atsakymą Nr. AP3-164, kuriame nurodyta, kad atlikti tyrimą dėl pareiškėjo nurodyto A. Č. tariamo tarnybinio nusižengimo nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad nebuvo priimti pareiškėjo pageidaujami sprendimai, nebuvo pradėtas jo reikalaujamas tarnybinis patikrinimas, nereiškia, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas ar kitaip žeminamas ar niekinamas ir kad jam buvo daroma žala. Iš pareiškėjo pateiktų žinučių kopijų matyti, kad žinutės buvo gautos ne darbo metu, jose nėra jokių akivaizdžiai nepadorių ar pareiškėją žeminančių teiginių. Tarnybinių telefonų naudojimosi tvarka Administracijoje nėra nustatyta, todėl tiriant pareiškėjo prašymą padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su tarnybos santykiais, tarnybos pareigų vykdymu, nėra pagrindas daryti išvadą dėl drausmės pažeidimo, todėl nebuvo teisinio pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Administracija pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne iš Administracijos neteisėtų veiksmų, o iš gautų žinučių, kurias jis vertina kaip žeminančias ar grasinančias, t. y. pats pareiškėjas pripažįsta, kad jo tariama neturtinė žala sietina ne su kokiais nors realiais atsakovo (kaip viešojo administravimo subjekto) neteisėtais veiksmais, o su pareiškėjo ir minėto asmens asmeniniais nesutarimais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymi, kad pareiškėjas dėsto tas pačias prielaidas, kurias buvo nurodęs kitose jau išnagrinėtose administracinėse bylose, taip siekdamas teismo sprendimų peržiūrėjimo, todėl skundą prašė atmesti.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. P. skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Administraciją, Trakų rajono savivaldybės merą ir jo pavaduotoją, prašė atlikti tarnybinio nusižengimo patikrinimą dėl A. Č., patikrinimo atlikimo metu nušalinti jį nuo pareigų; Administracija 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. AP3-164 „Dėl prašymo“ pareiškėją informavo, kad nėra teisinio pagrindo atlikti tyrimą dėl A. Č. tarnybinio nusižengimo.

8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Administracijos atsisakymo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl A. Č. veiksmų – pareiškėjas iš esmės nesutinka su Administracijos pozicija, išreikšta 2018 m. sausio 11 d. rašte Nr. AP3-164 „Dėl prašymo“, t. y. atsisakymu pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, nes tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens A. Č. (buvusio pareiškėjo vadovo) susiklostę santykiai neturi nieko bendro su A. Č. tarnybine veikla. Pareiškėjas teigia, kad buvo žeminamas ir jam buvo grasinama, tačiau Administracija nesiėmė jokių veiksmų. Pareiškėjo įsitikinimu, Administracija privalėjo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl Administracijos neveikimas buvo neteisėtas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti. Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija. Todėl pareiškėjui nesuteikta teisė reikalauti Administracijos, kad ji pradėtų A. Č. tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Šalies argumentai

10. Remdamasis pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateiktu 2018 m. spalio 5 d. pareiškimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo galimai grasinus susidoroti, terorizavus – naudojant psichologinę prievartą, spaudimą pagal LRBK 145 str. 1, 2, 4 dalis“ pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tarp pareiškėjo ir A. Č. susiklostę tarnybiniai santykiai dar pareiškėjui dirbant Administracijoje modifikavosi ir persikėlė į asmeninių santykių, grįstų antipatijomis ir asmeniniu kerštavimu, lygmenį. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad A. Č., galbūt jam rašęs minėto pobūdžio žinutes ir skambinęs, tai darė veikdamas kaip valstybės tarnautojas. Aplinkybės, kas rašė žinutes, skambino ir kt. galbūt bus nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje atsakovas yra ne A. Č.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Administracijos atsisakymas pradėti galbūt padaryto tarybinio nusižengimo tyrimą negali būti pripažintas tokiu „aktu“ (šiuo atveju tokiu neveikimu), kuris tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo interesams, ir kad būtent dėl Administracijos atsisakymo atlikti tokį tyrimą pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja išimtinai su A. Č. elgesiu. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina Administracijos atsakymas, nereiškia, jog Administracija veikė neteisėtai, kadangi teisė (ne)pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą išimtinai suteikta tik pačiai Administracijai.

12. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), nėra sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

III.

13. Pareiškėjas T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neišanalizavus bylos faktinių aplinkybių, proceso metu duotų paaiškinimų bei pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas iš esmės legitimizavo galimo grasinimo (bauginimo, pasityčiojimo) atvejus (dėl to net nepasisakė), neišsamiai išnagrinėjo bylą bei pateiktus akivaizdžius įrodymus. Pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau Vilniaus apylinkės prokuratūra netenkino pareiškėjo pareiškimo, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos suformuotą poziciją – tiek pareiškėjas (kuris nėra valstybės tarnautojas), tiek valstybės tarnautojai, taip pat prokurorai, teisėjai, advokatai – tokia forma – atitinkamomis ir panašiomis priemonėmis galės komunikuoti ir elgtis. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, toks elgesys yra pavojingas.

15. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai dėl neteisėto valstybės tarnautojo elgesio, tačiau teismas neanalizavo pareiškėjui telefonu siųsto pranešimo vertimo iš lotynų kalbos, o po pirmosios instancijos teismo sprendimo tokie veiksmai tapo teisėti. Be to, pirmosios instancijos teismas ne tik nesigilino į procesą, bet ir trečiojo suinteresuoto asmens nekvietė dalyvauti posėdyje ir duoti paaiškinimus.

16. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau teismas šių CK sudėtinių dalių (įtvirtintų dėl neturtinės žalos) nevertino, traktavo, kad neturtinės žalos faktas nebuvo įvykęs. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas iki galo nepasisakė ir pakankamai nemotyvavo sprendimo, iš sprendimo turinio matyti, kad nebuvo gilintasi į bylą. Pareiškėjas pažymi, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas A. Č. (tuo pat metu esant grasinamojo pobūdžio žinučių faktui civilinėje byloje Nr. e2-4307-804/2017) jam kėlė psichologinę įtampą. Pirmosios instancijos teismas leisdamas A. Č. neatvykti į posėdį, nepagrįstai atribojo atsakovą nuo jo darbuotojų neteisėtų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti jo pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsispindi aplinkybės, kad pareiškėjas baustas tarnybinėmis nuobaudomis (inicijuotomis A. Č.), kurių nepadarė ir kurios panaikintos teismų. Pareiškėjas yra iškėlęs kitą bylą dėl diskriminacijos darbe, teismo prašė šias bylas sujungti, tačiau jo prašymas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo materialiosios teisės normos, reglamentuojančios valstybės tarnautojo, kaip specialaus subjekto, teisinės atsakomybės sąvokos bei viešojo administravimo subjekto pareigos dėl savo darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymus prie bylos pridėti garso įrašus. Pirmosios instancijos teismas atsisakė stabdyti bylą ir sulaukti atlikto teisėsaugos institucijų tyrimo.

18. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens buitinio lygmens santykių, pareiškėjas jokių privačių santykių su A. Č. neturėjo, jis veikė įstaigos iniciatyva. Aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nereiškia, kad pareiškėjo ir buvusio vadovo A. Č. tarnybiniai santykiai modifikavosi į asmeniniu santykius. Šiame ginče vyraujantis yra būtent administracinis teisinis santykis, kadangi grasinančio turinio žinutes pareiškėjui siuntė Administracijos Teisės, personalo valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, buvęs pareiškėjo tiesioginis vadovas, žinutės buvo siunčiamos iš A. Č. tarnybinio telefono.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas skunde įrodinėjo faktus, kad atsakovo darbuotojas veikė neteisėtai, siuntinėjo grasinančio bei žeminančio turinio žinutes, kurios pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes ir lėmė jo patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent šios ir susijusios aplinkybės turėjo būti nagrinėjamos teisme. Tai, kad Administracija pati nekonstatavo A. Č. neteisėtos veikos, drausminės atsakomybės ar žalos padarymo fakto, nereiškia, kad Administracija yra teisi ir kad pareiškėjas neturi teisės teisme revizuoti jos nurodytų ar nutylėtų aplinkybių bei reikalauti žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nepaisė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų, o atsakovas visa tai neleistinai toleravo, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtą Administracijos elgesį.

Atsiliepimas

20. Atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Ginčas byloje kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui T. P. pagal CK 6.271 straipsnį iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės dėl netinkamų Trakų rajono savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) vertinant pareiškėjo 2017 m. gruodžio 8 d. kreipimąsi dėl A. Č. tarnybinio nusižengimo tyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nustatęs, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Administracijos atsisakymo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl A. Č. veiksmų, tačiau pareiškėjui nesuteikta teisė reikalauti Administracijos, kad ji pradėtų tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Administracijos atsisakymas pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą, nereiškia, jog Administracija veikė neteisėtai, kadangi teisė (ne)pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą suteikta pačiai Administracijai.

24. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišanalizavo bylos faktinių aplinkybių, proceso metu duotų paaiškinimų bei pateiktų įrodymų ir pakankamai nemotyvavo sprendimo. Pareiškėjo teigimu, jis skunde įrodinėjo faktus, kad atsakovo darbuotojas veikė neteisėtai, siuntinėjo grasinančio bei žeminančio turinio žinutes, kurios pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes ir lėmė jo patirtą neturtinę žalą, todėl būtent šios aplinkybės ir turėjo būti nagrinėjamos teisme.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir nustatytu faktu, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš Administracijos veiksmų nepradedant tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Administracijos tarnautojo A. Č. veiksmų.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

28. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą dėl pareiškėjo keliamo ginčo esmės.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

30. Pažymėtina, jog teismui teikiamo skundo dalyką (neturtinės žalos iš Trakų rajono savivaldybės atlyginimą) ir pagrindą (Trakų rajono savivaldybės administracijos veiksmus (neveikimą), iš kurių kildina neturtinės žalos atsiradimą) privalo nurodyti pats pareiškėjas (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 ir 7 p.), o teismas negali peržengti pareikšto skundo reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (80 str. 2 d.).

31. Pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, jo patikslinime bei rašytiniuose paaiškinimuose detalizuodamas atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjas aiškiai nurodė, kad prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovo atstovo neveikimo – Administracijos tarnautojo A. Č. galbūt neteisėtų veiksmų netyrimo, atsisakymo pagal pareiškėjo pranešimą pradėti minėto tarnautojo veiksmų tarnybinį patikrinimą, leidžiant jam išvengti tarnybinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, suponavusios būtinybę pirmosios instancijos teismui pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį peržengti pareiškėjo skundo reikalavimo ribas. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje tarp šalių kilusį administracinį ginčą pagrįstai nagrinėjo neperžengdamas pareiškėjo skunde suformuluotų ribų bei CK 6.271 straipsnio kontekste vertino būtent Administracijos veiksmus, 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. AP3-164 atsisakant atlikti tyrimą dėl A. Č. tarnybinio nusižengimo. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti ir pasisakyti dėl Administracijos tarnautojo A. Č. veiksmų, taip pat dėl pareiškėjui praeityje skirtų tarnybinių nuobaudų, nes tai nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokiais teisiniais argumentais ir bylos duomenimis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad pareiškėjui nesuteikta teisė reikalauti Administracijos pradėti A. Č. tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, jog ši aplinkybė konstatuota ir dėl pareiškėjo atskirojo skundo priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018, nurodant, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-1111-662/2015, Nr. eA-114-662/2018). Joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015). Viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus) patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018). Jokie teisės aktai nesuteikia pareiškėjui teisės įsiterpti į A. Č. ir jo darbdavio teisinius santykius dėl tarnybos.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Administracijos veiksmai atsisakant pradėti A. Č. tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjui nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių pagrįstai nenustatė neteisėtų Administracijos veiksmų bei netenkino pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

34. Apibendrindama bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

35. Byloje pateiktas Administracijos 2018 m. spalio 2 d. prašymas dėl 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas Administracija grindžia 2018 m. rugpjūčio 3 d. Suteiktų teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo aktu, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra PP Nr. 000593 ir 2018 m. rugsėjo 12 d. pavedimu.

36. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, atsakovo atstovas teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamos išlaidos teisinėms paslaugoms patirtos 2018 m. rugsėjo 12 d., Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2018 metų I ketvirtį buvo 895,2 Eur, o maksimalus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, dydis – 0,4, maksimali už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistina suma yra 358,08 Eur (ABTĮ 40 str. 5 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7 p., 8.16 p.).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos dėl atskirojo skundo dalykas nebuvo sudėtingas (nagrinėtas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Administracijos 2018 m. sausio 11 d. rašto Nr. AP3-164, kuriuo atsisakyta pradėti tarnautojo tarnybinį patikrinimą, panaikinimo), o šiuo klausimu yra suformuota gausi ir nuosekli administracinių teismų praktika, byloje nekilo kitų sudėtingų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, todėl adekvati suma išlaidoms už parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą atlyginti nagrinėjamu atveju yra 150 Eur. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas tarp T. P. ir Trakų rajono savivaldybės administracijos kilęs ginčas (žr., pvz., 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-386-756/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Trakų rajono savivaldybės administracijai iš pareiškėjo T. P. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė