- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- I1-411-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01988-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- "Pontem"
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga, Pravieniškių PN-AK), 128 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–8) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017-11-23 iki 2019-08-14 kalėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1–ame sektoriuje kankinančiomis, žiauriomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Gyvenamųjų patalpų plotas buvo nuo 12 iki 16 kv. m ir nuolat buvo laikoma po 6-12 asmenų įskaitant ir pareiškėją. Gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, dėl to patyrė diskomfortą, nemigą. Inventorius dar labiau mažino gyvenamąjį plotą. Patalpoje nebuvo kėdės, trūko inventoriaus. Nurodė, jog 5 ir 1 būrių patalpose neveikė ventiliacija, buvo drėgna, tamsu. Langą dengė grotos, todėl buvo ribojamas tiek apšvietimas, tiek ir oro patekimas į patalpas. Natūralus ir dirbtinis apšvietimas buvo netinkamas. Lempos be apsauginių gaubtų. Patalpose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra. Patalpos buvo neremontuojamos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, stebėdavo kiti nuteistieji, pareigūnai, netinkamai atitverti. Teigė, jog įstaiga nekontroliavo būtiniausių prekių ir reikmenų kainų. Kainos parduotuvėje buvo didesnės. Be to, perkant limonadą ar kitus gaivius gėrimus, sumokant už tarą depozitą, o depozito susigrąžinti negalėdavo. Dušinėse blogas apšvietimas, nebuvo persirengimo kabinų, dušo galvučių, vanduo bėgo šaltas, nebuvo kilimėlių. Buvo ne kartą paslydęs. Dušai neatitverti vienas nuo kito, neužtikrintas privatumas. Nurodė, jog pirmas būrys yra avarinės būklės, laiptai nutrupėję, lipdamas laiptais ne kartą buvo nukritęs, laiptinėje yra neizoliuoti laidai, ne kartą buvo nutrenktas, koridoriuje netinkamas apšvietimas, grindys. Koridoriaus lubos padengtos pelėsiu, drėgme. Bendro naudojimo virtuvėlėje netinkamas apšvietimas, nėra indų maistui gamintis, neveikia viryklė, nebuvo gartraukio, sienos lubos pasidengę pelėsiu. Virtuvėje buvo netinkamas stalas. Patalpose buvo pilna parazitų. Pirmas būrys yra po bendro naudojimo dušais, skalbykla, džiovykla ir dirbtuvėmis. Būriuose buvo rūkoma, todėl turėjo kvėpuoti tabako dūmais. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė fizinį skausmą, psichologinių, emocinių, dvasinių išgyvenimų, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 25–33) nurodė, jog ginčo laikotarpiu kalint 1 lokalinio sektoriaus patalpose vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Teigė, jog patalpose vykdoma kenkėjų kontrolė. Pataisos namuose avarinės būklės patalpų nėra. Pirmojo sektoriaus gyvenamos patalpos, grindys, lubos ir sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę, tinkas nebyra. Gavus informaciją apie netvarkingas patalpas, jos yra nedelsiant tvarkomos. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, remontai atliekami įstaigos lėšomis. Elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis teisės aktais paslėptu būdu, atvirų, neizoliuotų laidų nėra. 2019-06-14 pirmojo sektoriaus 1 būrio bendrojo naudojimo laiptinėje pradėtas laiptų pakopų remontas. Įrengtas dieninis elektros apšvietimas atitinkantis teisės aktus, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaigoje šildymas yra centralizuotas, užtikrinama tinkama temperatūra. Sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos arba pertvaros, kurių aukštis 1,5 m. Įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų aprūpinimą inventoriumi. Dušinėje nuolat tiekiamas karštas vanduo, pertvarų bei persirengimo kabinų nėra, kadangi teisės aktai to nenumato. Virtuvėlėje įstaiga užtikrina tinkamą viso inventoriaus būklę, tačiau nuteistieji nuolat ją laužo. Gavus informaciją apie sugedusią viryklę, ji nedelsiant taisoma. Rūkymo vietos įrengtos ir pažymėtos lokalinių sektorių lauke. Įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuri tikrina kainas Įstaigoje veikiančiose parduotuvėse. Komisija Įstaigoje veikiančias parduotuves tikrina ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, radus pažeidimus surašomos pretenzijos, nurodoma nedelsiant šalinti rastus trūkumus. Parduotuvė nurodė, jog laikinai depozitinė tara nepriimama. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“ su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 98–103) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu sudaryta komisija kainų kontrolę UAB „Pontem“ valdomose parduotuvėse atlieka ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Atlikus patikrinimą pateikiamas patikrinimo aktas. Atsižvelgiant į patikrinimo aktuose nurodytas pastabas, nustatyti trūkumai šalinami nurodytais terminais. Parduotuvėje, esančioje 1 sektoriuje, dėl patalpų trūkumo užstato sistemoje dalyvaujančios taros surinkimas šiuo metu yra sustabdytas. Ir be to pagal teisės aktus 1 sektoriaus parduotuvei nekyla pareiga užtikrinti taros supirkimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017-11-23 iki 2019-08-14 pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos, buitinio aprūpinimo normų reikalavimų ir pan.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu, toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Atsakovės atstovės pateiktais duomenimis (b. l. 34, 37, 39–42) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-11-23 iki 2019-08-14 buvo paskirtas gyventi į pirmojo sektoriaus karantiną (10 vietų, 40,69 kv. m ploto, vienam asmeniui teko 4,07 kv. m gyvenamojo ploto), 5 būrio 5 gyvenamąją patalpą (47,09 kv. m ploto, gyveno 11 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,28 kv. m ploto), 1 būrio 6 gyvenamąją patalpą (26,97 kv. m ploto, gyveno 8 nuteistieji, vienam asmeniui teko 3,37 kv. m ploto), 1 būrio 8 gyvenamąją patalpą (14,20 kv. m ploto, gyveno 4 nuteistieji, vienam asmeniui teko 3,55 kv. m ploto), 10 būrio 8 gyvenamąją patalpą (36,12 kv. m ploto, gyveno 10 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 3,61 kv. m ploto), 2 būrio 5 gyvenamąją patalpą (31,88 kv. m ploto, gyveno 7 nuteistieji, vienam asmeniui teko 4,55 kv. m ploto), 1 būrio 7 gyvenamąją patalpą (27,55 kv. m ploto, gyveno 6 nuteistieji, vienam asmeniui teko 4,59 kv. m ploto).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamųjų patalpų plotas yra nuo 12 iki 16 kv. m, patalpose nuolat būdavo laikoma po 6-12 asmenų, tačiau nenurodė kuriuo tiksliai laikotarpiu ir kurioje patalpoje tiksliai kiek buvo nuteistųjų, nedetalizavo savo skunde nurodytų aplinkybių. Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos plotą, kalėjusių asmenų skaičių, įrengtų miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo. Pareiškėjas teismui nepateikė tikslių duomenų apie kartu su juo patalpose buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis (pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.). Šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis. Dėl to darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo bei karantino patalpose buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).
Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralaus apšvietimo dydžio teisės aktai nenumato. Atsakovas teigė, jog apšvietimas patalpose atitinka Higienos normų nustatytus reikalavimus. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes jos nedelsiant keičiamos. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 11.6 punkte numatyta, jog gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Teisės aktai nereglamentuoja, jog ant šviestuvų turi būti įrengiami apsauginiai gaubtai, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nurodė, jog patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas yra vėdinama per langus bei ventiliacines angas. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi.
2019-10-02 pažymoje (b. l. 39–42) nurodyta, jog įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi į administraciją dėl elektrinio šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo, nėra.
Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019-03-08 raštas (b. l. 15–17) patvirtina, kad pareiškėjo skundo pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, jog 1 sektoriaus bendrojo naudojimo dušai seniai remontuoti, nusilupę sienų dažai, patalpos blogai valomos, nes nuo drėgmės ant sienų ir lubų kampuose matyti susiformavusios tamsiai pilkos pelėsio dėmės (Higienos normos HN 134:2015 34 ir 39 p. pažeidimai). Duše prausimosi patalpos oro temperatūra atitiko Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatytus reikalavimus, tačiau persirengimo patalpose bei prausykloje oro temperatūra buvo žemesnė kaip 20°C (nustatytas Higienos normos HN 134:2015 16 p. pažeidimas). Tai pat buvo nustatyta, jog 1 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje yra sunkiai varstomi langai, rėmai supuvę, be rankenėlių (Higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Nesudaryta galimybė nuteistiesiems išsidžiovinti savo asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (Higienos normos HN 134:2015 40 p. pažeidimas). Nustatyta, jog 1 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje oro temperatūra atitiko Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatytus reikalavimus bei gyvenamojoje patalpoje ir virtuvėlėje vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.
Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos apšvietimo, temperatūros, drėgmės atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu, išskyrus 1 būrio 8 gyvenamosios patalpos temperatūrą.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl netinkamo apšvietimo, temperatūros bei drėgmės ginčo gyvenamosiose patalpose vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas, temperatūra, drėgmė patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių bei nenurodė ar kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administraciją ar dėl elektrinio šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo, ar dėl lempučių pakeitimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Nustatyta, jog Pataisos įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 69–72). Taip pat pateikti darbų atlikimo aktai (b. l. 59–68), kurie patvirtina, jog pareiškėjo patalpoje buvo atliekami darbai. Būtina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų. Teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų pareigą tvarkyti savo gyvenamąją vietą. Higienos normos HN 134:2015 37 punkte numatyta, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Minėto aprašo 7 punkte numatyta, jog pagrindinis patalpų valmas atliekamas gyvenamosiose, baudos izoliatoriaus, kamerų tipo patalpose, nuteistųjų valgyklose, dušų patalpose, kirpyklose (b. l. 87–89).
Pareiškėjas teigia, jog 1 būrio tualetuose nebuvo užtikrintas privatumas. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-10-09 sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013-04-25 sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015-03-10 sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.
Atsakovė 2019-10-02 pažymoje (b. l. 39–42) patvirtino, jog privatumui užtikrinti 1 būrių tualetuose įrengtos kabinos arba pertvaros, kurių aukštis 1,5 m. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
Pareiškėjas žalą kildina iš to, jog dušinėse blogas apšvietimas, nėra persirengimo kabinų, dušo galvučių, vanduo bėgo šaltas, nebuvo kilimėlių. Dušai neatitverti vienas nuo kito, neužtikrintas privatumas.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo norma), nustatyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės), kilimėlis arba grotelės. Reikalavimų įrengti persirengimo kabinas bei apšvietimo dydžių teisės aktai nenumato bei nereguliuoja. Atsakovė teigė, jog dušinėse karštas vanduo yra nuolat. Pareiškėjo skundų dėl karšto vandens nebuvimo dušo patalpose nėra, pareiškėjas taip pat savo skunde nenurodė, jog dėl minėtų aplinkybių būtų kreipėsi į administraciją, skunde apsiribojo tik šio galimo pažeidimo abstrakčiu įvardinimu, o jo nedetalizavo bei nepagrindė jokiomis leistinomis priemonėmis, todėl pareiškėjo teiginiai dėl minėto pažeidimo atmestini kaip neįrodyti. Duomenų apie tai, jog dušo patalpose buvo kilimėliai atsakovė nepateikė, o tik pažymoje išvardino kas turi būti dušo patalpose pagal teisės aktus, todėl šis pažeidimas lieka nepaneigtas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019-03-08 raštas (b. l. 15–17) patvirtina, jog 1 sektoriaus bendrojo naudojimo duše įrenginiai yra techniškai netvarkingi, iš 8 prausimosi vietų veikė tik 4 ir prie jų nebuvo dušo galvučių.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis 1 būrio dušu, tvirtino, kad jame nebuvo pertvarų. Atsakovės atstovės pateiktais duomenimis Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus bendroje dušinėje pertvarų dušinėje nėra.
Nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą reikalavimo dušo patalpoje tarp dušo ragelių įrengti sieneles nėra nustatyta, tačiau dėl privatumo naudojantis dušu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (žr. 2018-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su didelėmis prekių kainomis pataisos namuose veikiančiose parduotuvėse, taip pat su depozito sistemos nebuvimu.
Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir, kurios veikia rajono teritorijoje, kurioje yra pataisos įstaiga.
Pataisos įstaigose veikiančių parduotuvių parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 (toliau – ir Kainų kontrolės taisyklės). Šių Kainų kontrolės taisyklių 3 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (5 p.). Prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 p.). Komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu, kurio vienas egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Akto kopija pateikiama Kalėjimų departamentui (7 p.).
Aptariamu aspektu pažymėtina, kad reikšdamas pretenzijas dėl per didelių prekių kainų Pravieniškių PN-AK veikiančiose parduotuvėse ir negalėjimo susigrąžinti depozito už tarą, pareiškėjas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, tačiau konkrečių šių galimų pažeidimų atvejų, susijusių su jo teisių pažeidimu nenurodė. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų (kvitų), neindividualizavo konkretaus pažeidimo atvejo jam subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas žalą kildina ir iš to, jog bendro naudojimo virtuvėlėje netinkamas apšvietimas, nėra indų maistui gaminti, neveikia viryklė, nebuvo gartraukio, sienos ir lubos pasidengę pelėsiu, buvo netinkamas stalas.
Aprūpinimo normose numatyta, jog turi būti stalas, tačiau teisės aktai nedetalizuoja iš kokių medžiagų turi būti pagamintas. Numatyta, jog turi būti elektrinė viryklė, esant techninėms galimybėms. Atsakovė nurodė, jog gavus informaciją apie sugedusias virykles, jos nedelsiant taisomos. Nusiskundimų administracijai pareiškėjas dėl viryklės neteikė, todėl teismas mano, jog pažeidimų nebuvo ir pareiškėjo argumentai dėl netinkamai veikiančios viryklės atmestini kaip nepagrįsti. Garų surinktuvas gali būti, esant poreikiui ir techninėms galimybėms. Teisės aktai griežtai neįpareigoja virtuvėlėje įrengti garų surinktuvą, todėl tai negali būti vertintina kaip pažeidimas. Atsakovė nenurodė ar virtuvėlėje yra indai, tačiau teigia, jog nuteistieji nuolat daužo, laužo ir niokoja įstaigos turtą. Duomenų apie pareiškėjo pretenzijas dėl negalėjimo pasinaudoti indais taip pat nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl šioje dalyje atmetami.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014). Tai, kad, pareiškėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvieną detaliai. ABTĮ nuostatos nereikalauja, kad sprendime būtų nurodyti visi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas šių įrodymų turinys. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nėra. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (1 būrio dušo patalpos blogai valomos, nusilupę sienų dažai, pelėsio dėmės, neužtikrinta tinkama temperatūra persirengimo kambaryje bei prausykloje, įrenginiai techniškai netvarkingi duše, nesuteikta nuteistiesiems galimybė išsidžiovinti rūbus, nebuvo duše kilimėlių) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018-05-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs apie pažeidimų galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sąlygas.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.