Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) I. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. P. ir A. P. ieškinį atsakovams J. P. ir M. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl to, ar atsakovai turėjo teisę atjungti vandens tiekimą į ieškovams- subabonentams nuosavybės teise priklausantį butą ir jei turėjo, ar privalo atlyginti dėl to kilusius nuostolius.

2. Ieškovai I. P. ir A. P. prašė įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklais bute, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų solidariai 3650 Eur nuostolių; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams I. P. ir A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini) (toliau - butas). Butą ieškovai 2018-03-22 įsigijo iš pardavėjos V. K., kuri 2013-01-05 su atsakovais J. P. ir M. P. buvo sudariusi sutartį, kuria atsakovai davė sutikimą prijungti butą prie vandentiekio tinklo nuo atsakovams priklausančio vandentiekio vamzdžio, o V. K. už tai atsakovams sumokėjo 3 000 Lt (atitinka 868,86 Eur). Bute atvesti vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengtas ir atskiras nuo atsakovų vandens apskaitos prietaisas. 2018-06-12 V. K. perdavė butą ieškovams, o 2018-06-13 ieškovai sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. IP0613, kuria išnuomojo butą ir jam priklausančią žemės sklypo dalį laikotarpiui nuo 2018-06-13 iki 2019-06-12, t. y. 12 mėnesių už 250 Eur per mėnesį. Be nuomos mokesčio, nuomininkas įsipareigojo papildomai mokėti mokesčius už šaltą vandenį, elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vietinės kanalizacijos šulinių valymą, šildymui naudojamą kietą kurą ir kitas paslaugas, už kurias moka namo, kuriame yra butas, gyventojai. Sutarties sudarymo metu nuomininkas sumokėjo ieškovui nuomos mokestį už pirmą mėnesį ir 500 Eur dydžio užstatą (viso 750 Eur), kurį ieškovas įsipareigojo grąžinti pasibaigus sutarties terminui. Nuomininkams butui rasti ieškovas kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį, dėl to patyrė 150 Eur išlaidas. 2018 m. birželio mėn. pabaigoje nuomininkai informavo ieškovus, kad bute dingo vanduo. Ieškovams pradėjus aiškintis to priežastis, paaiškėjo, kad atsakovai savavališkai atjungė vandens tiekimą į butą, esą dėl to, kad pasikeitė buto savininkai. Atsakovams kategoriškai atsisakius kalbėtis dėl vandens butui grąžinimo, ieškovai buvo priversti nutraukti su nuomininkais sudarytą nuomos sutartį, sumokėti nuomos sutartyje numatytą baudą.

4. Dėl šių priežasčių ieškovai reiškia negatorinį ieškinį civilinio kodekso (toliau CK) 4.98 straipsnyje nustatyta tvarka ir reikalauja pašalinti jų teisės naudotis butu pagal paskirtį pažeidimą. Nurodė, kad atsakovų veiksmai, savavališkai nutraukus vandens tiekimą į butą, pripažintini neteisėtais, nes butą ieškovai įsigijo jau su nuo atsakovų buto įrengta vandentiekio ir nuotekų sistema, buvusi buto savininkė už tokį prisijungimą atsakovams sumokėjo, o sutarties dėl prisijungimo sąlyga “kas begyventų Srovės 3-3 neleisti prisijungti prie vamzdyno kitiems asmenims. Pažeidus susitarimą pasiliekame teisę nutraukti šią sutartį” negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad pasikeitus buto savininkams atsakovai įgyja teisę nutraukti sutartį. Ši sąlyga, ieškovų nuomone, reiškia tik tai, kad ieškovams nesuteikiama teisė leisti prisijungti prie vamzdyno papildomai dar ir kitiems butams, to ieškovai ir neketina daryti. Nagrinėjamu atveju miesto vandentiekio tinklai ateina tik iki Srovės g. 6 namo, todėl prisijungti prie jų savarankiškai ieškovai neturi galimybių arba toks prisijungimas jiems būtų neproporcingai brangus, o vandens tiekimą į ieškovų butą turi galimybę reguliuoti tik atsakovai, nes sklendės yra atsakovų bute (po jų butu esančiame pusrūsyje, kuris yra atsakovų buto dalis). Nurodė, kad dėl atsakovų veiksmų ieškovai patyrė nuostolius, susijusius su buto nuomos sutarties nutraukimu, t. y. tiesioginius nuostolius dėl išlaidų brokeriui ir dėl baudos už nuomos sutarties nutraukimą, taip pat netiesioginius nuostolius negautų nuomos mokesčio pajamų, kuriuos prašo priteisti iš atsakovų CK 6.266 straipsnio pagrindu, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų.

5. Atsakovai pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018-03-22 ieškovai įsigijo iš pardavėjos V. K. 2-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2013-01-05 V. K. su atsakovais buvo sudariusi sutartį dėl vandens tiekimo. Nurodė, jog savo butą atsakovai įsigijo 1992-09-17. Butas buvo be vandens, kaip ir kiekvienas butas (duomenys neskelbtini),vandenį reikėjo imti iš kolonėlės. Atsakovas M. P. savo jėgomis įvedė vandentiekį į savo buto rūsį ir savo gera valia leido laikinai juo naudotis V. K.. 2013-01-05 pagal V. K. prašymą tarp J. P., M. P. ir V. K. buvo sudaryta atlygintina sutartis dėl vandens vamzdyno naudojimo. Šios sutarties sąlygose aiškiai apibrėžta, kad pasikeitus buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui, bus nutrauktas vandens tiekimas į šį butą. Sužinojus, kad V. K. 2018-03-22 pardavė butą (duomenys neskelbtini) ieškovams, naujiems buto esančio (duomenys neskelbtini)-3,Vilniuje savininkams buvo pranešta, kad vandens tiekimas bus nutrauktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m spalio 24 d. nusprendė ieškovų I. P. ir A. P. ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, kad Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Vilniaus vandenims“ priklauso vandentiekio tinklai iki požeminės sklendės Nr. 97 prie pastato (duomenys neskelbtini). Vandentiekio tinklą iki namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje įsivedė atsakovas M. P. savo lėšomis (tai nurodyta ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2013-03-04 rašte, 2018-03-02 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus atsakyme, tai nurodė ir pats atsakovas M. P.), todėl tinklo atkarpa nuo sklendės 97 (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buto Nr. 1 rūsio yra asmeninė atsakovo M. P. nuosavybė, bet ne dalinė namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų nuosavybė.

7. Teismo vertinimu, sutartis, sudaryta tarp buvusios namo savininkės ir atsakovų laikytina sutartimi, nustatančia laikiną uzufruktą CK 4.143 straipsnyje nustatyta tvarka, suteikiančia teisę buto (duomenys neskelbtini)-3 konkrečiai savininkei V. K. naudotis svetimu daiktu – vandentiekio sistema, priklausančia Parangauskams (CK 4.141 str. 1 d.). Sutartyje nėra minima apie leidimą naudotis ir nuotekų sistema. Teismo posėdžio metu atsakovas M. P. paaiškino, jog sutarties tekstą ir pačią sutartį surašė jis V. K. prašymu. Nurodė, kad kadangi kaimynė V. K. buvo neįgali, jai buvo sunku nueiti iki vandens kolonėlės, todėl jis už 3000 litų sumą nuo savo vandentiekio pravedė vandentiekio vamzdį į butą Nr. 3 ir leido vandentiekiu naudotis kaimynei tol, kol ji gyvens nurodytame bute. Dėl šios priežasties ir buvo įrašyta sąlyga į sutartį, jog niekas kitas negali naudotis vandentiekiu ir kadangi kaimynė butą pardavė, atsakovas vandens tiekimą į butą Nr. 3 nutraukė. Šie atsakovo paaiškinimai bei pats sutarties turinys suponuoja išvadą, kad leidimas naudoti/valdyti svetimą daiktą buvo duotas tik V. K.. Teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip gavimas iš daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas. Aplinkybė, kad vandentiekio savininkas M. P. laikinai leido vandentiekiu naudotis V. K., negali būti laikoma patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (CK 4.47 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokio asmeninės nuosavybės perleidimo sandorio, kuris būtų pagrindas kitiems asmenims įgyti nuosavybės teisę į atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausantį vandentiekį ir/ar nuotekas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Apeliantai (ieškovai) I. P. ir A. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.

9. Apeliantai nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Atsakovų ir buvusios Ieškovų buto savininkės sudarytas susitarimas buvo nustatyti laikiną uzufruktą CK 4.143 straipsnyje nustatyta tvarka. Uzufruktas nėra atlygintinis, tuo tarpu nagrinėjamu atveju V. K. Atsakovams pagal minėtą sutartį sumokėjo 3 000 Lt, taip įgydama bendrosios dalinės nuosavybės teisę į vandentiekio inžinerinių tinklų atkarpą nuo miesto tinklų iki Atsakovų buto rūsio.

10. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nepaisant to, kad apeliantai nėra įgiję nuosavybės į vandentiekio inžinerinių tinklų atkarpą nuo sklendės 97 Srovės g. 6 Vilniuje (miesto tinklų) iki Atsakovų buto rūsio, Apeliantai turėjo teisę naudotis į jų Butą per Apeliantų butą atvesta vandentiekio (įskaitant ir nuotėkas) sistema. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.7 p., pagal kurį „privataus namo ar jo dalies savininkas- ABONENTAS privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams (įgijusiems teisę į namo dalį) prisijungti (jeigu techniškai tai galima padaryti) prie namo vandentiekio ir nuotėkų tinklo ir vartoti geriamąjį vandenį bei naudotis nuotėkų sistema“. Apeliantai teigia, kad skirtingai nei konstatuojama pirmosios instancijos teismo sprendime, nagrinėjamu atveju sandoris, kuris yra pagrindas Apeliantams įgyti valdymo teisę į Atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausantį vandentiekį, yra nekilnojamojo turto (Apeliantų Buto) pirkimas- pardavimas. Laikytina kad uzufruktą tokiu atveju nustato įstatymas (CK 4.147 str.1 d.).

11. Atsakovai M. P. ir J. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai iš esmės laikosi panašios pozicijos kaip ir atsiliepime į ieškinį. Atsakovai sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir prašo jį palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

14. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).

15. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

16. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu.

18. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantai (ieškovai) yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai. Ieškovų, kaip Buto savininkų, teisės pažeidimas pasireiškia tuo, kad Ieškovai negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu Butu dėl to, kad Atsakovai sudaro kliūtis vandens tiekimui į Butą, užsukę sklendę savo bute, todėl esminę reikšmę teisingam šios bylos išsprendimui turi Ieškovų teisės naudotis (nebūtinai nuosavybės teise) vandentiekio sistema konstatavimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas vertintinas kaip negatorinis ieškinys, kuriuo siekiama apginti buto savininko teisę (nuosavybės teisę) nuo pažeidimų, kurie apsunkina naudojimąsi butu pagal paskirtį, mažina jo vertę, reikalaujant atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės į butą pažeidimo buvusią padėtį (atsukti vandens sklendę ir įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklais bute, adresu (duomenys neskelbtini)).

Dėl ginčo esmės

19. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai.

20. Butą Ieškovai 2018-03-22 įsigijo iš pardavėjos V. K., kuri 2013 m. sausio 5 d. su Atsakovais buvo sudariusi atlygintiną 3000 Litų sutartį dėl prisijungimo prie vandentiekio tinklo nuo Atsakovams priklausančio vandentiekio vamzdžio.

21. Atsižvelgiant į atsakovų ir buvusios savininkės V. K. 2013 m. sausio 5 d. sudarytos sutarties turinį, matyti, jog šalys atlygintine sutartimi sutarė, jog atsakovai leidžia prisijungti prie jų vandentiekio inžinierinių tinklų, tačiau su sąlyga „kas begyventų Srovės 3-3 neleisti prisijungti prie vamzdyno kitiems asmenims“. Kolegijos nuomone, tokia sutarties formuluotė reiškia, jog buvusi ieškovų buto savininkė buvo įpareigota neleisti prisijunti kitiems abonentams. Nagrinėjamu atveju, buvusiai buto savininkei perleidus nuosavybės teises ieškovams iš esmės niekas nepasikeitė, ieškovai sutarties laikėsi ir neleido prisijungti prie vamzdyno kitiems asmenims, todėl atsakovai neturėjo teisės trukdyti apeliantams naudotis vandentiekio inžinieriniais tinklais.

22. Byloje esantys įrodymai – šalių paaiškinimai, patvirtina, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu vanduo buvo, taip pat bute yra įrengta atskirai nuo atsakovų vandentiekio apskaitos sistema, atsiskaitoma tiesiogiai vandens tiekėjui UAB Vilniaus vandenys. Atsakovai šių aplinkybių nepaneigė. Be to, atsakovas M. P. 2018-11-26 teismo posėdžio metu patvirtino, kad suteikė galimybę buvusiai buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkei V. K. naudotis jo vandentiekiu prieš maždaug 30 metų ir tik 2013-01-05 V. K. iniciatyva tai įformino rašytine sutartimi.

23. Kolegijos nuomone ieškovai iš esmės atitinka SUBABONENTO statusą. Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nustatyta, jog Privataus namo ar jo dalies savininkas – ABONENTAS privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams (įsigijusiems teisę į namo dalį) prisijungti (jeigu techniškai tai galima padaryti) prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo ir vartoti geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų sistema (2.7. p.). Privačių namų (jų dalių, daugiabučių namų savininkų bendrijų), butų savininkai turi teisę, jeigu techniškai tai galima padaryti, įsirengti papildomus VAM – antrinius skaitiklius. Šių apskaitos mazgų (antrinių skaitiklių) savininkai yra laikomi SUBABONENTAIS. Už suvartotą vandenį ir nuotekų šalinimą jie atsiskaito su ABONENTU tarpusavyje suderinta tvarka (2.8. p.).

24. Taigi, nepaisant to, kad ieškovai nėra įgiję nuosavybės į vandentiekio inžinerinių tinklų atkarpą nuo sklendės 97 (duomenys neskelbtini) (miesto tinklų) iki Atsakovų buto rūsio, Ieškovai turėjo ir turi teisę naudotis į jų Butą per Atsakovų butą atvesta vandentiekio (įskaitant ir nuotekas) sistema.

Dėl uzufrukto

25. Pirmosios instancijos teismas šalių – buvusios ieškovų buto savininkės ir atsakovų sutartį kvalifikavo kaip uzufruktą. Kolegija nesutinka su tokiu teismo vertinimu.

26. Pagal CK 4.141 straipsnio 1 dalį uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių, pagal kurią uzufruktorius įgyja teisę valdyti daiktą ir jį naudoti pagal paskirtį. Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymas, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Sandoriu uzufruktą turi teisę nustatyti tik pats daikto savininkas (CK 4.148 straipsnis). CK 4.147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš uzufrukto kylančios teisės į daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktą, išskyrus atvejus, kai uzufruktą nustato įstatymas.

27. Kolegijos nuomone Uzufruktas nėra atlygintinis, tuo tarpu nagrinėjamu atveju V. K. sumokėjo atsakovams už leidimą/teisę prisijungti prie vandens tinklų 3 000 Lt. Be to, uzufrukto teisė nebuvo įregistruota.

Dėl nuostolių priteisimo

28. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

30. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

31. Nagrinėjamoje byloje ieškovai įrodinėja, kad 2018-06-12 V. K. perdavė butą ieškovams, o 2018-06-13 ieškovai sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. IP0613, kuria išnuomojo butą ir jam priklausančią žemės sklypo dalį laikotarpiui nuo 2018-06-13 iki 2019-06-12, t. y. 12 mėnesių už 250 Eur per mėnesį. Be nuomos mokesčio, nuomininkas įsipareigojo papildomai mokėti mokesčius už šaltą vandenį, elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vietinės kanalizacijos šulinių valymą, šildymui naudojamą kietą kurą ir kitas paslaugas, už kurias moka namo, kuriame yra butas, gyventojai. Sutarties sudarymo metu nuomininkas sumokėjo ieškovui nuomos mokestį už pirmą mėnesį ir 500 Eur dydžio užstatą (viso 750 Eur), kurį ieškovas įsipareigojo grąžinti pasibaigus sutarties terminui. Nuomininkams butui rasti ieškovas kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį, dėl to patyrė 150 Eur išlaidas. 2018 m. birželio mėn. pabaigoje nuomininkai informavo ieškovus, kad bute dingo vanduo.

32. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, reikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, nurodė, kad dėl atsakovų veiksmų Ieškovai patyrė nuostolius, susijusius su Buto nuomos sutarties nutraukimu, t.y. tiesioginius nuostolius dėl išlaidų brokeriui (150 EUR) ir dėl baudos už nuomos sutarties nutraukimą, vadovaujantis Nuomos sutarties 9.1. p., sumokėjimo (500 EUR), taip pat netiesioginius nuostolius - 3 000 EUR (250 EUR x12 mėn.) negautų nuomos mokesčio pajamų. Akivaizdu, kad kol Butui nėra tiekiamas vanduo, jis negali būti naudojamas pagal paskirtį nei pačių Ieškovų, nei išnuomojamas kitiems asmenims.

33. Byloje nustatyta, kad 2018-06-12 V. K. perdavė butą ieškovams, o 2018-06-13 ieškovai sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. IP0613, kuria išnuomojo butą ir jam priklausančią žemės sklypo dalį laikotarpiui nuo 2018-06-13 iki 2019-06-12, t. y. 12 mėnesių už 250 Eur per mėnesį. Be nuomos mokesčio, nuomininkas įsipareigojo papildomai mokėti mokesčius už šaltą vandenį, elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vietinės kanalizacijos šulinių valymą, šildymui naudojamą kietą kurą ir kitas paslaugas, už kurias moka namo, kuriame yra butas, gyventojai. Sutarties sudarymo metu nuomininkas sumokėjo ieškovui nuomos mokestį už pirmą mėnesį ir 500 Eur dydžio užstatą (viso 750 Eur), kurį ieškovas įsipareigojo grąžinti pasibaigus sutarties terminui. Nuomininkus butui rasti ieškovas kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį, dėl to patyrė 150 Eur išlaidas. 2018 m. birželio mėn. pabaigoje nuomininkai informavo ieškovus, kad bute dingo vanduo.

34. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovai buvo įspėję ieškovus apie vandens nutraukimą 2018 m. gegužės mėnesį ir 2018 m. birželio 1 d. tačiau ieškovai į tai nereagavo ir sudarė nurodytą sutartį, kurią vėliau nutraukė. Kolegija vertindamas tokią tarp šalių susiklosčiusią situaciją CK 1.5 str. nuostatomis sprendžia, jog ieškovai nurodytą nuomos sutartį sudarė savo rizika.

35. Vertinant ieškovo reikalavimą priteisti 150 eurų išlaidų brokeriui, už nuomininko suradimą, laikytina, kad šios išlaidos neatitinka neišvengiamumo kriterijaus. Pažymėtina, kad nuomininko suradimas pasitelkiant nekilnojamojo turto brokerius yra tik viena iš galimybių rasti nuomininką, jo samdyti ieškovas neprivalo, dėl ko šis prašymas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

36. Taip pat laikytinas nepagrįstu ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 500 eurų, kuriuos ieškovas nutraukdamas sutartį sumokėjo nuomininkui. Sutarties paskutiniame lape ieškovo ir nuomininkės ranka yra padaryti įrašai, jog ieškovas nuomininkei sumoka 500 eurų baudą, pagal sutarties 9.1 p. Sutarties 9.1 p. numato, jog „Jei sutartį nutraukia Nuomotojas, jis grąžina užstatą ir sumoka 500 eurų baudą Nuomininkui“. Pažymėtina, kad nutraukiant sutartį pagal šį punktą yra išreiškiama nuomotojo, o ne nuomininko valia pabaigti sutartinius santykius, dėl ko nuomotojui vienašališkai priėmus tokį sprendimą, jam tenka pareiga sumokėti sutartyje sulygtą baudą, tačiau ji nėra siejama su jokiomis netinkamo sutarties vykdymo aplinkybėmis.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių asmuo ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.).Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo reikalavimu atlyginti nuostolius, nustatė, kad ieškovai nepateikė duomenų jog jie turi teisę teisėtai verstis nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauti iš tokios veiklos pajamas. Byloje ieškovai nepateikė jokio verslo liudijimo, gyventojų pajamų deklaracijų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų tai, jog ieškovai legaliai vykdo nekilnojamojo turto nuomos veiklą ir pagrįstai gali tikėtis gauti iš tokios veiklos pajamų. Kita vertus, ieškovai nuomodami šį butą privalėjo (Sutarties 2.5 p.) informuoti potencialų nuomininką apie tai, kad bute gali nebūti vandens, kas ieškovams buvo žinoma dar iki sutarčių sudarymo, kas taip pat lemia šio reikalavimo nepagrįstumą. Taigi, kolegija sprendžia, jog ieškinio tenkinti dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.

Dėl bylos baigties

38. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, kurioje atmestas ieškovų ieškinys dėl įpareigojimo atsakovus netrukdyti ieškovams naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklais ir šioje dalyje ieškinį patenkinti. Kitoje ieškinio dalyje – dėl ieškovų patirtų nuostolių ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas byloje buvo pareiškęs 2 reikalavimus, turtinį ir neturtinį. Ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t.y. yra patenkinamas neturtinis reikalavimas. 93 str. 2 d. numato, kad ieškinį patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas M. P. pateikė teismui duomenis apie patirtas 500 eurų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Ieškovas I. P. pateikė duomenis apie patirtas 425 eurų išlaidas už ieškinio parengimą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

40. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš abiejų ieškovų atsakovui M. P. lygiomis dalimis priteistinos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t.y. po 125 eurų iš kiekvieno (CPK 98 str.). Iš abiejų atsakovų ieškovui I. P. lygiomis dalimis priteistinos 212,50 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t.y. po 106,25 eurus iš kiekvieno (CPK 98 str.).

41. Ieškovas I. P. taip pat sumokėjo 75 eurų žyminį mokestį už pareikštą ieškinį ir 75 eurų žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. Ieškovui priteistinas 75 eurų žyminis mokestis iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 37,50 eurų iš kiekvieno.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinys įpareigoti atsakovus J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovams naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklais bute adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ieškinį patenkinti šioje dalyje - įpareigoti atsakovus J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovams I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir nuotekų tinklais bute, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Iš atsakovų J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteisti 212,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. po 106,25 eurus iš kiekvieno.

Iš ieškovų I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui M. P. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteistinos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t.y. po 125 eurų iš kiekvieno (CPK 98 str.).

Iš atsakovų J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteisti 75 eurų žyminis mokestį, t.y. po 37,50 eurų iš kiekvieno.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.