Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁰ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) restorane (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. 2016-01-07 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2015-05-14 nuo 21.14 val. iki 21.34 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) restorane (duomenys neskelbtini), neturint autorinės-licencinės sutarties, suteikiančios teisės viešai atlikti muzikos kūrinius, siekiant turtinės naudos, panaudojant muzikinį foną, buvo viešai leidžiami muzikos kūriniai, kuriuos atliko atlikėjai Whitsnake (kūrinio pavadinimas „Here I Go Again“), Judas Priest (kūrinio pavadinimas „Living A. M.“), Rainbow (kūrinio pavadinimas „Since You Been Gone“), be autorių teisių subjekto leidimo, tai yra neturint autorinės-licencinės sutarties su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (toliau - LATGA-A) naudoti minėtus muzikos kūrinius minėtoje ūkinės-komercinės veiklos vietoje. Protokole nurodyta, kad A. U. dirbdama nurodytu metu UAB (duomenys neskelbtini) restorane (duomenys neskelbtini) savininkės asistentės pareigose buvo atsakinga dėl įmonėje vykdomos veiklos, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje.

A. U. į teismo posėdį atvyko, savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) restorane (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti tik 2015 m. gruodžio mėnesį, prieš tai 10-12 metų dirbo ir gyveno užsienyje. Jai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašė bei 2016-01-07 paaiškinimą surašė nesupratusi pažeidimo esmės, neatkreipė dėmesio, kad pažeidimo padarymo data 2015-05-14, kai ji nebuvo Lietuvoje. Iš byloje esančio darbo grafiko matyti, kad pažeidimo padarymo dieną, tai yra 2015-05-14, restorane (duomenys neskelbtini) dirbo administratorės E. V. ar N. P.. Su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu, kuriuo leidžiama groti tik gyvą muziką, nėra susipažinusi, jo nepasirašė. Prašo jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas prašo A. U. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Byloje yra asociacijos LATGA 2015-10-07 raštas Nr. 5103 A, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nustato, kad autorius turi išimtinę teisę leisti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis ir už tai gauti jam priklausantį autorinį atlyginimą; taip pat įpareigoja kūrinių naudotojus ne vėliau kaip per 3 dienas iki kūrinių naudojimo pradžios kreiptis į autorių teisių apsaugos organizaciją dėl licencijos gavimo. Minėtame rašte taip pat užfiksuota, kad Klaipėdos mieste, Kurpių g. 1A, veikiančiame restorane (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB (duomenys neskelbtini), asociacijos LATGA darbuotojai 2015-05-14 atliko patikrinimą, kurio metu užfiksavo neteisėtą, t. y. neturint galiojančios sutarties su asociacija LATGA, muzikos kūrinių naudojimą minėtoje ūkinės-komercinės veiklos vietoje. Nurodoma, kad asociacija LATGA 2014-05-27 raštu Nr. 1226 M-L kreipėsi į minėtą įmonę su pasiūlymu sudaryti autorinę-licencinę sutartį, suteikiančią teisę viešai atlikti muzikos kūrinius restorano patalpose, tačiau į raštą nebuvo reaguota ir sutartis nebuvo sudaryta (b.l. 5).

Byloje yra asociacijos LATGA 2015-06-09 raštas Nr. 4277 M-L, kuriuo buvo kreiptasi į UAB (duomenys neskelbtini) su pasiūlymu kreiptis į asociaciją LATGA dėl autorinės-licencinės sutarties, suteikiančios teisę viešai atlikti muzikos kūrinius restorano patalpose bei kompensacijos už neteisėtą kūrinių naudojimą sumokėjimą (b.l. 7).

Iš 2015-05-14 Viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo akto nustatyta, kad asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus inspektorius V. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 67 straipsniu, 2015-11-14 nuo 21.14 val. iki 21.34 val. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) restorane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatė, kad muzikos kūriniai naudojami foninei muzikai, panaudojant skaitmeninį diktofoną „Olympus WS-200S“, mokėtino autorinio atlyginimo dydis, kai naudojami LATGA repertuaro kūriniai, per mėnesį turėtų būti 109,48 Eur (b.l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia).

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta viena iš kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pareiga – ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo kreiptis į kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Asociacija LATGA yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, turinti juridinio asmens statusą ir savo veikloje besivadovaujanti Lietuvos Respublikos Konstitucija, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, taip pat kitais teisės aktais bei asociacijos įstatais.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnyje nurodyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.

A. U. teigimu, ji nebuvo atsakinga už muzikos kūrinių naudojimą, todėl negali būti atsakinga už padarytą pažeidimą.

Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini), kur A. U. eina savininkės asistentės pareigas, 2015-05-14 nuo 21.14 val. iki 21.34 val. buvo grojami tam tikri muzikos kūriniai be galiojančios autorinės-licencinės sutarties su LATGA-A. Šiuo atveju ginčo, kad muzikos ATP protokole nurodyti muzikos kūriniai buvo naudojami be galiojančios sutarties su LATGA-A, nėra. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos A. U. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2015-12-31. Iš teismui pateikto UAB (duomenys neskelbtini) darbo grafiko nustatyta, kad 2015-05-14 restorane (duomenys neskelbtini) dirbo administratorės E. V. ar N. P..

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad būtent traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad administracinės atsakomybės traukiama A. U. nėra tinkamas jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁰ str. 1 d., subjektas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla A. U. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d.1 p.).

Apie priimtą nutarimą tikslinga informuoti instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad ši institucija imtųsi veiksmų tinkamam šį pažeidimą padariusio asmens tapatybės nustatymui ir teisingam bylos duomenų pateikimui apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ str. 1d. 1 p.).

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2015-11-13 tyrėjo Ž. M. nutarimu pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų nepratęsia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² straipsniu , 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

A. U. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Voką su CD-R disku nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Apie priimtą nutarimą informuoti instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos m. PK ), kad ši institucija imtųsi veiksmų tinkamam šį pažeidimą padariusio asmens tapatybės nustatymui ir teisingam bylos duomenų pateikimui apylinkės teismui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.