- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- II-221-882/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00617-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Pažeidėjas
- R. R., Šiaulių apskrities VPK
- Kategorijos
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. R., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2019-07-15 nutarimo Nr. 41-ANR_N-1820-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2019-07-15 nutarimu Nr. 41-ANR_N-1820-2019 R. R. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje, dėl to, kad jis 2019-06-21 7.43 val. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto R. L. atžvilgiu. R. R. už tai paskirta administracinė nuobauda – 110 EUR bauda.
2019-08-19 Šiaulių apylinkės teisme gautas R. R. skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2019-07-15 nutarimo Nr. 41-ANR_N-1820-2019, kuriame nurodyta, kad jis su šiuo sprendimu nesutinka, mano, kad jam bauda paskirta nepagrįstai, nurodyto nusižengimo jis nepadarė, sprendimas nemotyvuotas ir nesuderintas su teismų praktika, prašo panaikinti.
Teisme R. R. laikėsi savo skundo argumentų, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad, pirmiausia, turėjo būti vadovaujamasi Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka, kadangi jis nuteistasis. Jam turėjo būti skirta nuobauda ne pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Nesutinka, kad jis kažką įžeidė. Ar jis tuos žodžius vartojo, negali pasakyti. Turi pykčio kontrolės problemų. Neseniai buvo ligoninėje, gydėsi. Dėl to jam paskirtas gydymas. Nežino, gal kažką ir pasakė, bet nemano, kad kažką įžeidžiančio ten pasakė, už ką jam turėjo būti paskirta nuobauda. Visas įvykis buvo birželio 21 d., rytinio patikrinimo metu. Dabar negali tiksliai detalizuoti, būna, kai jis labai „susinervuoja“. Kategoriškai tų žodžių iš tikrųjų jis neneigia. Jam užeina pykčio priepuoliai kai tik „susinervuoja“. Psichiatras jam išrašė medikamentinį gydymą vaistais, jį siuntė į laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankėsi jau vieną kartą, kaip minėjo, psichiatras išrašė medikamentinį gydymą ir viskas. Tada vyksta atgal ir toliau gydymas vyksta pačiame izoliatoriuje. Tiesiog skiria vaistus. Nežino, tiesiog gal buvo priežastys, dėl ko susinervavo ar jį sunervino. Galbūt iš tikrųjų kažkoks tai ginčas ir kilo. Jis to neneigia. Tik nemano, kad jis kažką tyčia įžeidė. Kadangi jis nuteistasis, mano, kad jam iš tikrųjų turėjo būti taikyti Bausmių vykdymo kodekso 142 str. ir 143 str. Pagal Bausmių vykdymo kodeksą jam jokia nuobauda nebuvo skirta. Pagarsinus drausmės komisijos posėdžio protokolą, paklausius, ar jis pagal šį drausmės komisijos posėdžio protokolą buvo perkeltas į drausmės grupę, pareiškėjas nurodė, gal ne dėl to įvykio, nes jis tokios medžiagos iš tikrųjų negavo, kad dėl to įvykio. Papildomai nurodė, kad jis pagal kitą įvykį buvo perkeltas. Su nutarimu nesutinka, nes mano, kad jam turėjo būti taikytas Bausmių vykdymo kodeksas dėl rėžimo nesilaikymo ar pan.
Teisme apklausta liudytoja J. R. parodė, kad dėl šio įvykio žino tik tiek, kad viskas vyko rytinio patikrinimo metu, tikslios dienos tikrai nepasakys. Jeigu neklysta, tai buvo birželio mėnesį. Galėjo būti birželio 21 d. Rytinio patikrinimo tikslaus laiko tikrai nėra. Tai priklauso nuo to, kada pasikeičia budinčios pamainos. Dažniausiai tai būna be 15-20 min. 8 val., tada prasideda rytinis patikrinimas. Rytinio patikrinimo metu jai ir kolegoms išėjus prisiimti antro aukšto korpusą, visada pradeda būtent nuo 34 kameros, tai yra pirmoji kamera antrame aukšte. Priėjus prie šios kameros, kurioje gyvena R. R., rytinio patikrinimo metu jis būtent savo auklėtojui, (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui R. L., pateikė voką, kuris buvo užklijuotas. Neatsakys, kas buvo voke. Jis siuntė laišką. Neatsakys kur, ar į įstaigą, ar draugui, ar pažįstamui. Ir būtent specialistui paprašius, kad jis tą voką atplėštų, nes turi patikrinti, t. y. patikrinti patį voką, ar jame nėra draudžiamų daiktų, R. R. būtent šį specialistą išvadino „lopu“. Pareikalavus nusiraminti, nevartoti necenzūrinių žodžių jis pareigūną pasiuntė „nachui“ ir dar kartą, atrodo, jį išvadino „lopu“, jeigu neklysta. Neatrodė taip, kad R. R. kažkas būtų negerai su sveikata. Kiek jį matė, jis nebuvo „susinervavęs“. Su juo viskas normaliai buvo. Ji toliau ėjo priiminėti kitas kameras, prisiiminėti iš kitų kamerų prašymus ir laiškus. Ji paliko R. L. prie šitos kameros aiškintis esamos situacijos, nes jeigu gerai prisimena, R. R. atplėšė voką. Bent jau kiek žino iš kolegos pasakojimų. Patikrinus, dar kartelį jis pats užklijavo voką, ar specialistas užklijavo, to nežino. Jie toliau aiškinosi tą situaciją, o ji toliau ėjo dirbti savo darbą, tai yra prisiiminėti antro aukšto korpusą. Tuos žodžius girdėjo. Teismas gali remtis jos surašytu tarnybiniu pranešimu, surašytas teisingai ir jį tvirtina.
Teisme apklaustas liudytojas R. L. parodė, kad rytinio patikrinimo metu R. R. išėjęs iš kameros padavė vokus, prašymus. Vokas buvo užklijuotas. Viskas vyko birželio 21 d., kiek prisimena. Dėl valandos, tiksliai laiko nepamena. Galėjo būti apie 7 val., gal 7 val. 34 min. ar 40 min. Rytinio patikrinimo metu jis padavė užklijuotą voką. Pasakė jam, kad vokas turi būti paduotas neužklijuotas pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles. Jie turi apžiūrėti, kad nieko nebūtų įdėta. Patikrina, kad nieko nebūtų. Teksto neskaito, necenzūruoja. Patikrina, kad nebūtų nieko draudžiamo įdėta, kad nebūtų kokių neleistinų daiktų, kas nepriklauso. Kai jam pasakė, kad užklijuotas vokas, jis iš karto jį užsipuolė „auklėtojas tu esi lopas“. Pareikalavo jo neįžeidinėti. Pavadino „auklėtojas tu esi lopas“. Dėl to, ar yra auklėtojas, na šiaip skaitosi specialistais, pagal seną būdavo būrio viršininkais. Kažkodėl juos vadindavo auklėtojais. Tada jis pasakė „eik tu nachui lopas“. Toliau priėjus prie kameros pradarė voką, parodė, kad ten nieko nėra įdėta. Taip, jis jį įžeidinėjo. Dėl to surašė tarnybinį pranešimą. Dėl jo savijautos, kai paprašė, kai pasakė tokį priekaištą, kad vokas užklijuotas, jis iš karto užsipuolė ir iš karto pradėjo sakyti „tu esi lopas“. Medicininiai duomenys jiems yra neprieinami. Ar jis turi sveikatos problemų, žino tik, kad buvo išvažiavęs į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Jis kalbėjo su juo pačiu, kai grįžo. Sakė, kad jam yra psichinės problemos, bet tuo metu, kai jis jį „iškoliavo“, nieko panašaus jis nežinojo. Jis jį užsipuolė. Jis išėjo normaliai, bet kai pasakė dėl voko, tada jį ir užsipuolė. Ar jis vartoja kokius vaistus, nežino.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK atstovė palaikė atsiliepimą, prašė skundą atmesti.
Iš 2019-06-25 (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus specialistų J. R., R. L., D. G. tarnybinių pranešimų, esančių administracinio nusižengimo byloje, ROIK Nr. 19103500922, matyti, kad 2019-06-21 7.43 val., rytinio patikrinimo metu, nuteistasis iki gyvos galvos R. R., esantis (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), išėjęs iš kameros padavė užklijuotą voką (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui R. L. Nuteistajam paaiškinus, kad jis turi paduoti vokus neužklijuotus, o vokus užklijuoti po jų patikrinimo (necenzūruojant), pradėjo įžeidinėti pareigūną R. L. pareikšdamas „auklėtojas tu esi lopas“, šiam pareigūnui pareikalavus jo neįžeidinėti nuteistasis pareiškė „eik nachui lopas“. Taip R. R. elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius/įžeidžiančius žodžius specialisto R. L. atžvilgiu, taip pažemindamas jo garbę ir orumą, ką ir patvirtino patys specialistai J. R. ir R. L., apklausti teisme liudytojais. (b. l. 4, 5, 6).
2019-06-27 (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos posėdžio protokole Nr. 20/01-3224 užfiksuota, jog nutarta teikti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriui nuteistajam iki gyvos galvos R. R. skirti drausminę nuobaudą už 2019-06-19 23.56 val. padarytą drausmės pažeidimą – t. y. perkelti į drausmės grupę trims mėnesiams. Taip pat nutarta siūlyti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriui nuteistajam iki gyvos galvos R. R. skirti drausminę nuobaudą už 2019-06-21 7.43 val. padarytą drausmės pažeidimą – t. y. nuobaudos neskirti, tačiau surinktą medžiagą siųsti į Šiaulių apskrities VPK dėl atsakomybės taikymo, vadovaujantis ANK. (b. l. 2).
2019-07-15 R. R. surašytas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK administracinio nusižengimo protokolas Nr. 41-ANR_P-1619-2019 pagal ANK 508 straipsnį. (b. l. 8).
2019-07-15 R. R. atžvilgiu priimtas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK nutarimas Nr. 41-ANR_N-1820-2019, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, kad jis 2019-06-21 7.43 val. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto R. L. atžvilgiu. R. R. už tai paskirta administracinė nuobauda – 110 EUR bauda. (b. l. 10-11, 12).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Visų pirma, pagal ANK 591 straipsnio 8 punktą administracinių nusižengimų teisena negalima jei dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šia įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Kaip matyti iš 2019-06-27 (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos posėdžio protokolo Nr. 20/01-3224, R. R. už 2019-06-21 7.43 val. padarytą pažeidimą drausmės nuobauda nebuvo skiriama, visa surinkta medžiaga išsiųsta Šiaulių apskrities VPK dėl atsakomybės taikymo, vadovaujantis ANK. Todėl teismas sprendžia, kad R. R. atžvilgiu pradėjus procesą dėl administracinio nusižengimo, dvigubo nebaudžiamumo principas nebuvo pažeistas.
Teismas, nešališkai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad R. R. pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį, veika kvalifikuota teisingai ir abejoti jo kalte nėra pagrindo.
ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Teismo posėdyje apklausti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus specialistai nurodė, kad R. R. elgėsi įžūliai ir vieno jų, t. y. R. L., atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad R. R. 2019-06-21 7.43 val., rytinio patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), išėjęs iš kameros padavė užklijuotą voką (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui R. L., kuriam paaiškinus, kad jis turi paduoti vokus neužklijuotus, o vokus užklijuoti tik po jų patikrinimo (necenzūruojant), pradėjo įžeidinėti R. L. pareikšdamas „auklėtojas tu esi lopas“, šiam pareigūnui pareikalavus jo neįžeidinėti, nuteistasis pareiškė „eik nachui lopas“. Pats R. R. teisme kategoriškai neneigė išsakęs tokius žodžius, nurodė, kad jam susinervinus užeina pykčio priepuoliai, kurių metu jis taip ir galėjo išsireikšti. Teisme apklausti specialistai dėl nuteistojo R. R. savijautos nurodė, kad jis atrodė normaliai, priepuolių nesimatė. Teismo vertinimu, R. R., išsakydamas specialisto atžvilgiu tokius teiginius, be to, būdamas įspėtas neįžeidinėti, tačiau tam nepaklusdamas, elgėsi įžūliai, vartojo akivaizdžiai necenzūrinius/įžeidžiančius žodžius, ir taip neabejotinai pažemino specialisto R. L. garbę ir orumą, bei padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 508 straipsnį.
Be to, teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jam dėl administracinio nusižengimo byloje konstatuotų faktinių aplinkybių turėjo būti taikoma ne administracinė, o drausminė atsakomybė.
Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (1 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste galima įvardyti ir vieną iš nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslų – mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.
Taigi, bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai, nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Būtent šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas. O padariusiam dar ir kitus teisės pažeidimus – taikyti kitos rūšies teisinę atsakomybę. Tai yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Jis ne kartą nurodė, kad non bis in idem principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).
Nagrinėjamu atveju, R. R. veiksmuose, t. y. 2019-06-21 7.43 val. išsakant R. L. įžeidžiančio pobūdžio teiginius, buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymių. Todėl už šiuos veiksmus R. R. pagrįstai patrauktas administracinėn, o ne drausminėn atsakomybėn.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2019-07-15 nutarimas Nr. 41-ANR_N-1820-2019 yra teisėtas ir pagristas. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti R. R. skunde išsakytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-646 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2019-07-15 nutarimą Nr. 41-ANR_N-1820-2019 palikti nepakeistą ir R. R. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.