Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12-291/2016, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas K. P. neatlygintinai perdavė K. V. P. asmeninėn nuosavybėn 14,7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją natūra.

Atsakovas K. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė ne tik kad neturi reikalavimo teisės šiam ieškiniui pareikšti, bet jam pareikšti nėra ir teisinių pagrindų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtą, grąžino ieškovei R. P. 381,43 Eur žyminį mokestį, priteisė iš atsakovo K. P. ieškovei R. P. 853,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei L. P. – 75 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei G. K. – 75 Eur bylinėjimosi išlaidas, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad 2016-06-08 Šiaulių apylinkės teisme priimtas sprendimas pagal ieškovo valstybės įmonės „Kuršėnų miškų urėdija“ ieškinį atsakovams K. V. P. ir K. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teismas patenkino ieškinį ir pripažino negaliojančia 2013-10-22 dovanojimo sutartį, kuria K. P. neatlygintinai perleido žemės sklypą savo tėvui K. V. P. Šiuo sprendimu teismas išsprendė tą patį ginčą, kuris nagrinėjamas ir šioje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje nebeliko teisminio ginčo.

Teismas konstatavo, kad ieškovė R. P. patyrė 824,05 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 28,96 Eur išlaidas antstolio pagalbai apmokėti, minėtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, ieškovės L. P. ir G. K. patyrė po 75 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, minėtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas K. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo ir ieškovių prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškovių ieškinį nenagrinėtą, priteisė visas ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai nesprendė dėl jų sumažinimo ar nepriteisimo, bei tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, kodėl priteisia tokio dydžio visas ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6.2. Ieškovė R. P. žinojo apie dovanojimo sandorio nuginčijimą ir žinojo teismo sprendimus, kad žemės sklypas buvo grąžintas atsakovo asmeninėn nuosavybėn, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išieškoma iš šio turto. Tokiais veiksmais sudarė pagrindą atsakovui galvoti, kad pretenzijų dėl nuginčyto žemės sklypo grąžinimo ieškovė atsisako.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. P. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovių bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų nesąžiningo elgesio (nepagrįsto, neteisėto dovanojimo sandorio sudarymo), dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsakovo elgesys yra ieškovių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, teismas tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, atsižvelgė į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą įteisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Negali būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 94 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė R. P. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas K. P. neatlygintinai perdavė K. V. P. asmeninėn nuosavybėn 14,7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją natūra. Ieškinyje R. P. nurodė, kad atsakovas K. P. savo nepilnametėms dukroms privalo teikti išlaikymą, tačiau jo gera valia neteikia, susidaręs išlaikymo įsiskolinimas siekia 8720,75 Eur (30 111,00 Lt). Kreipusis į antstolę paaiškėjo, kad 2013-10-22 atsakovas K. P. padovanojo restitucijos pagrindu jam grąžintą 14,7 ha žemės sklypą savo tėvui K. V. P. Taigi, į teismą ieškovė kreipėsi siekdama apginti savo nepilnamečių vaikų interesus, atsakovui K. P. nevykdant savo įsipareigojimų teikti išlaikymą.

Teismas nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovių procesinių veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuo pat ieškinio pateikimo su ieškovės reikalavimais nesutiko, nurodydamas, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, o taip pat nėra teisinio pagrindo ieškiniui pareikšti. Atsakovas K. P. 2014-09-16 prašymu ieškovę R. P. prašė pakeisti tinkamomis ieškovėmis L. P. ir G. P., 2014-09-17 prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo. 2014-11-04 pirmosios instancijos teismas atidėjo posėdį dėl atsakovo ir jo atstovės prašymo į teismo posėdį iškviesti antstolę V. Š.. Dėl atsakovo K. P. ligos bei atsakovo K. V. P. neatvykimo į teismo posėdį, 2014-12-17 teismo posėdis buvo atidėtas 2015 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-20 posėdžio metu bylos nagrinėjimas atidėtas iki atsakovo K. P. atskirojo skundo dėl antstolės V. Š. veiksmų išnagrinėjimo. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-5144-650/2015 pagal pareiškėjo K. P. skundą dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, pareikštą antstolei V. Š.. Šiaulių apylinkės teisme 2015-11-24 gautas atsakovo K. P. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo atskirojo skundo dėl antstolės V. Š. veiksmų pateikimo, prašymas tenkintas, bylos nagrinėjimas atidėtas. Pirmosios instancijos teismo 2015-12-22 nutartimi patenkintas atsakovo K. P. prašymas – civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-10760-776/2015 ir Nr. 2-10394-494/2015. 2016-06-16 nutartimi patenkintas atsakovo K. P. prašymas – civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės sprendimas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-113-901/2016.

Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes ir atsakovo veiksmus, vadovaujantis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog už bylinėjimosi išlaidų susidarymą yra atsakingas būtent atsakovas, nes nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, tačiau visomis priemonėmis stengėsi vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės įgijo teisę reikalauti iš atsakovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovė R. P. patyrė 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) 8.16 p. nustatyto maksimalaus dydžio, kuris yra 308,76 Eur. Taigi, ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 100 Eur – CPK 98 straipsnio pagrindu priteistinos iš apelianto.

13. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirasis skundas atmetamas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. P. iš K. P. 100 Eur (vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidas.