- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-979-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- A. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei rajono savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. ieškiniu prašė: 1) panaikinti 2018 m. rugsėjo 5 d. rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-277 dėl jo atleidimo iš vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriaus pareigų kaip neteisėtą; 2) įpareigoti atsakovę rajono savivaldybės administraciją priimti jį į direktoriaus pareigas biudžetinėje įstaigoje sporto centre; 3) priteisti iš atsakovės rajono savivaldybės administracijos jo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos teisminio nagrinėjimo metu.
2. Nurodė, kad 2010 m. liepos 28 d. rajono savivaldybės administracijos direktorius A. M. sudarė darbo sutartį Nr. 303 su ieškovu, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriumi iki į šias pareigas bus priimtas direktorius nuolatiniam darbui. Ši darbo sutartis pakeista į neterminuotą sutartį vadovaujantis rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 1-1779. 2018 m. vasario 8 d. Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. P1-21, esant ieškovo A. B. sutikimui, jo darbo sutartis Nr. 303 pakeista į terminuotą darbo sutartį – iki 2022 m. sausio 1 d. Reorganizacijos metu biudžetinė įstaiga Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokykla buvo prijungta prie Duomenys neskelbtini sporto centro (po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga – Duomenys neskelbtini sporto centras). Ieškovo teigimu, po reorganizacijos laisvos Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriaus pareigos turėjo būti siūlomos jam. Reorganizavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius, nes yra laisva biudžetinės įstaigos Duomenys neskelbtini sporto centro vadovo pareigybė. Šiuo metu sporto centro direktoriaus pareigas einantis G. S. yra paskirtas tik laikinai, be to, meras negavo savivaldybės tarybos pritarimo tokiam paskyrimui. Konkurso skelbimas patvirtina, kad Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriaus vieta yra laisva. Ieškovo teigimu, patvirtinus Duomenys neskelbtini sporto centro, kaip ugdymo įstaigos, nuostatus tapo aišku, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. Duomenys neskelbtini sporto centro vadovo pareigoms eiti visus kriterijus atitinka tik ugdymo įstaigos Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktorius, tai yra jis, A. B., todėl ugdymo įstaigos Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriumi turėjo būti paskirtas jis, turintis tam visas reikiamas kvalifikacijas ir įgūdžius. Jis reorganizuojamos Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriaus pareigas ėjo nuo 2010 metų, priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus dėl švietimo įstaigų vadovų kadencijos jo kadencija nustatyta iki 2022 metų. Pažymėjo, kad paaiškėjus, kad Duomenys neskelbtini sporto centro direktorius neturi švietimo įstaigos vadovui keliamų kompetencijų, Švietimo ir mokslo ministerija 2018 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. SR-3463 nurodė, kad Duomenys neskelbtini sporto centro direktorius švietimo įstaigos vadovu gali tapti tik laimėjęs konkursą. Ieškovas taip pat teigė, kad šiuo atveju buvo pažeistos reorganizavimo procedūros, reorganizacija buvo netikslinga ir nenaudinga.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracija prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atleidžiant ieškovą iš darbo buvo laikomasi visų darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnyje numatytų procedūrinių reikalavimų. Pažymėjo, jog Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriaus vieta nėra laisva ir nebuvo laisva baigus reorganizaciją. Ieškovas yra specifinis subjektas, dėl to jam negali būti besąlygiškai taikomos DK 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos. Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriui A. B. absoliutaus perkėlimo teisė, reorganizuojant prijungimo būdu, negalėjo būti taikoma ir jis galėjo būti atleistas, jeigu nebuvo laisvos Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriaus darbo vietos. Tai, kurio vadovo kvalifikacija ir išsilavinimas yra tinkamesnis, nėra vertinama. Duomenys neskelbtini sporto centro direktorius G. S. tęsia savo darbą kaip sporto centro direktorius. Jo darbo sutartis esant jo sutikimui pakeista 2018 m. rugsėjo 27 d. mero potvarkiu Nr.P1-44, iki teisės aktų nustatyta tvarka bus įvykdytas viešas konkursas į Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriaus pareigas. Jeigu laikinai pareigas eiti būtų paskirtas Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktorius, t. y. išregistruotos įstaigos vadovas, tai reikštų, kad yra pažeidžiami Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriaus interesai, kadangi jo vadovaujama įstaiga tęsia veiklą ir perėmė visas Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos teises ir pareigas, o ne atvirkščiai. Atsakovės teigimu, ieškovo argumentai dėl reorganizacijos pagrįstumo, tikslingumo yra teisiškai nereikšmingi. Ieškovas galėjo kreiptis į administracinį teismą ir ginčyti savivaldybės tarybos sprendimus, tačiau to nepadarė. Reorganizacija buvo reali – mokykla yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir veiklą tęsia tik reorganizuotas Sporto centras, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad reorganizavimas buvo neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš A. B. Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracijai 3 462,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, jog reorganizuojama biudžetinė švietimo įstaiga Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokykla, kurios direktorius – ieškovas A. B., buvo prijungta prie reorganizacijoje dalyvaujančios biudžetinės, ne švietimo įstaigos Duomenys neskelbtini sporto centro, kurios direktorius – G. S.. Įvertinęs aplinkybę, jog po reorganizacijos veiklą tęsia biudžetinė įstaiga Duomenys neskelbtini sporto centras, tačiau jau kaip švietimo įstaiga, konstatavo, kad Duomenys neskelbtini sporto centro vadovas privalo turėti švietimo įstaigos vadovui reikalingą kvalifikaciją. Įvertinęs bylos duomenis, jog reorganizuojamos Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos (švietimo įstaigos) direktorius A. B. turi švietimo įstaigos vadovui reikalingą kvalifikaciją, jo kadenciją nustatė iki 2022 metų, o reorganizacijoje dalyvaujančios biudžetinės įstaigos Duomenys neskelbtini sporto centro, kaip ne švietimo įstaigos direktoriaus G. S. darbo sutartis neterminuota, jis neturi švietimo įstaigos vadovui reikalingos kvalifikacijos, konstatavo, kad susidarė situacija, kai po reorganizacijos biudžetinės įstaigos vadovais tampa du vadovai (direktoriai).
6. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014, kurioje konstatuota, jog savaiminis prijungiamo juridinio asmens vadovo darbo santykių perkėlimas, nenustačius, kad naujai suformuotame juridiniame asmenyje yra laisva vadovo pareigybė, reikštų protingumo ir teisėtumo principų pažeidimą bei sukurtų situaciją, paneigiančią vienasmenio valdymo principą, ir dėl šios priežasties nusprendė, kad nesant galimybių perkelti sporto mokyklos direktorių į naująjį juridinį asmenį, jis gali būti atleistas DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu ( šio straipsnio nauja redakcija – DK 57 straipsnio 1dalies 1punktas).
7. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog dalyvaujančios reorganizacijoje BĮ Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriaus pareigybė buvo ir yra laisva. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai, jog BĮ Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriumi ginčijamo Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu ieškovo atleidimo iš darbo dieną, reorganizacijos pabaigos dieną pagal darbo sutartį dirbo G. S., kurio vadovaujama įstaiga po reorganizacijos tęsia veiklą.
8. Teismas konstatavo, kad kai savivaldybės taryba sprendimu reorganizavo biudžetinę įstaigą, prijungdama ją prie kitos biudžetinės įstaigos, ir pastaroji po reorganizacijos tęsia veiklą, o prijungiama biudžetinė įstaiga veiklą baigė, vadovų kvalifikacija nėra vertinama, kadangi esminis kriterijus yra, ar įstaigos, kuri po reorganizacijos tęsia veiklą, vadovo vieta yra laisva. Kadangi ieškovo atleidimo iš darbo dieną, tai yra reorganizacijos pabaigoje, po reorganizacijos veiklą tęsiančios BĮ Duomenys neskelbtini sporto centro vadovo vieta nebuvo laisva, todėl, teismo vertinimu, nėra galimybės daryti išvadą, kad BĮ Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktorius (ieškovas) turėjo ir galėjo būti perkeltas į biudžetinės įstaigos Duomenys neskelbtini sporto centro vadovo (direktoriaus) pareigas.
9. Teismas nurodė, jog nesant galimybių perkelti reorganizuojamos BĮ Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktorių (ieškovą) į naująjį juridinį asmenį, ieškovas galėjo būti atleistas pagal DK 57 straipsnio 1dalies 1 punktą. Nustatė, kad ieškovas A. B. 2018 m. liepos 23 d. buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą tinkamai ir nepraleidus nustatytų terminų. Ieškovui buvo pateikta informacija apie atsakovo turimas laisvas darbo vietas, į kurias ieškovas galėjo pretenduoti konkurso būdu. Padarė išvadą, jog su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta paskutinę jo darbo dieną, priešingų įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Teismas nusprendė, jog dėl to, kad ieškovo funkcija atsakovui tapo perteklinė, ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtai, nepažeidus įstatymų reikalavimų.
10. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, tokį sprendimą turi teisę priimti darbdavys savarankiškai. Nurodė, kad Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos sprendimus ieškovas per vieną mėnesį nuo jų priėmimo dienos galėjo skųsti administraciniam teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo ir apskundimo terminus praleido. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo, tai yra Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Nustatė, kad reorganizuotas Duomenys neskelbtini sporto centras perėmė visas Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos teises ir pareigas ir tęsia veiklą, o Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokykla po reorganizacijos baigė veiklą ir yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Todėl padarė išvadą, kad šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog reorganizavimas buvo realus ir nebuvo fiktyvus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismo išvada, jog dalyvaujančios reorganizacijoje BĮ Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriaus pareigybė nebuvo laisva, nepagrįsta. Tiek ieškovo įspėjimo laikotarpiu, tiek sprendimo dėl jo atleidimo priėmimo dieną laisva vieta buvo, kadangi G. S. 2018 m. rugsėjo 28 d. mero potvarkiu buvo paskirtas laikinai eiti ugdymo įstaigos Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriaus pareigas – iki teisės aktų nustatyta tvarka bus įvykdytas viešas konkursas į Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriaus pareigas.
11.2. Po reorganizacijos Sporto centras įgijo švietimo įtaigos statusą, todėl direktoriumi galėjo būti paskirtas tik asmuo, turintis tam reikiamas kompetencijas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog tik A. B. turi švietimo įstaigos vadovui reikalingą kvalifikaciją, tačiau neteisingai nustatė, kad po reorganizacijos liko du vadovai, nes G. S. neatitinka Švietimo įstatymo 59 straipsnyje ir Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams apraše, patvirtintame LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194, nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.
11.3. Reorganizuojant įstaigas, vadovo pareigas privalu siūlyti vadovams, atitinkantiems reikalavimus. Iš dviejų reorganizuojamų įstaigų vadovų tik vienas A. B. minėtus reikalavimus atitiko. Todėl Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės taryba po reorganizavimo veiksiančios įstaigos Duomenys neskelbtini sporto centro vadovo pareigas turėjo siūlyti A. B., kaip vieninteliam kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiam direktoriui.
11.4. Teismo išvada, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014 faktinės aplinkybės iš esmės analogiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, nepagrįsta. Minėtoje civilinėje byloje BĮ Širvintų laisvalaikio centras buvo prijungta prie BĮ Širvintų sporto mokyklos, kuri po reorganizacijos tęsė veiklą. Šiuo atveju sporto mokykla buvo prijungta prie Duomenys neskelbtini sporto centro, ir svarbu tai, kad po reorganizacijos veikianti įstaiga gavo naują specialų statusą – švietimo įstaigos (mokyklos). Šios aplinkybės teismas nepagrįstai nevertino.
11.5. Ginčijamas sprendimas prieštaringas. Sprendimo 5 lape teismas teigia, jog A. B. turi švietimo įstaigos vadovui reikalingą kvalifikaciją, tačiau 7 lape konstatuoja, jog prie Duomenys neskelbtini sporto centro prijungus Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklą buvo sukurta nauja švietimo įstaiga, todėl atsirado pagrindas šio Duomenys neskelbtini sporto centro vadovą išrinkti konkurso būdu, kadangi nė vienas vadovas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų.
11.6. Šiuo atveju teismas turėjo vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašte pateiktu išaiškinimu, kad jeigu nors vienas vadovas atitiko kvalifikacinius reikalavimus, jam pagal Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalį turėjo būti siūlomos po reorganizacijos veiksiančios švietimo įstaigos vadovo pareigos.
11.7. Teismo išvada, jog teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos sprendimus ieškovas per vieną mėnesį nuo jų priėmimo dienos galėjo skųsti administraciniam teismui, prieštarauja teismų praktikai dėl asmens suinteresuotumo teikti ieškinį dėl pažeistos subjektinės teisės, nes sprendimai dėl reorganizavimo tuo metu A. B. jokių teisinių pasekmių nekėlė, iki nebuvo priimtas sprendimas dėl ieškovo atleidimo.
11.8. Šioje byloje atsakovė turėjo ir turi būti ne Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracija, bet A. B. darbdavys, priėmęs sprendimą dėl atleidimo, – Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės taryba. Apelianto vertinimu, aplinkybė, jog teismas nesprendė klausimo dėl atsakovo pakeitimo, vertintina kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes iš esmės pirmosios instancijos teismas sprendė dėl Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės Tarybos teisių ir pareigų.
11.9. Apelianto įsitikinimu, teismas dėl ieškovo buvo šališkas, pažeidė žmogaus teisę į gynybą, teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas 2019 m. sausio 24 d. išnagrinėjo bylą neįvertinęs aplinkybių, jog su advokato padėjėju (ieškovo atstovu) atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik 2019 m. sausio 21 d., taip pat buvo nepagrįstai netenkintas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nors buvo nurodyta, kad ieškovo atstovas šios bylos nagrinėjimo dieną turi dalyvauti kitoje byloje kitame mieste bei neturi objektyvių galimybių tinkamai susipažinti su byla.
11.11. Priteistos pernelyg didelės bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
12.1. Nei 2018 m. rugsėjo 5 d. Savivaldybės Tarybos sprendimo Nr. 1-227 dėl ieškovo atleidimo iš Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriaus pareigų priėmimo dieną, nei ieškovo atleidimo dieną ar reorganizacijos pasibaigimo dieną Sporto centre nebuvo laisvos darbo vietos. G. S. iki šiol vykdo visas reorganizuoto Sporto centro direktoriaus pareigas, kol konkurso būdu bus išrinktas naujas Sporto centro direktorius.
12.2. Konkursas užimti šias pareigas buvo skelbtas dėl to, kad nei ieškovas, nei laikinai pareigas einantis G. S. neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų užimti nuolatines Sporto centro direktoriaus pareigas.
12.3. Jungdama dvi įstaigas savivaldybė vadovavosi nuoseklia teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad įstaigoje negali būti dviejų vadovų ir paliekamas yra tas, kurio įstaiga tęsia veiklą.
12.4. Apelianto argumentai, kad laisva darbo vieta vis dėlto buvo, patvirtina ir tai, kad įspėjimai dėl atleidimo abu įteikti tiek ieškovui, tiek G. S., teisiškai nereikšmingi, kadangi sprendimas dėl G. S. atleidimo iš pareigų nebuvo priimtas.
12.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vadovų kvalifikacija nėra vertinama, kadangi esminis kriterijus yra, ar įstaigos, kuri po reorganizacijos tęsia veiklą, vadovo vieta yra laisva.
Šalies argumentai
12.6. Apeliantas klaidingai teigia, kad jis turi reikiamą kvalifikaciją eiti Sporto centro direktoriaus pareigas. Aplinkybė, kad ieškovo kadencija būti mokyklos vadovu buvo nustatyta iki 2022 metų, reiškia, kad buvo nustatytas terminas iki 2022 metų įgyti būtiną kvalifikaciją, kad jis galėtų likti vadovauti mokyklai. Būtinos kvalifkacijos, reikalingos vadovauti mokyklai, neturi nei ieškovas, nei G. S., todėl ir buvo nuspręsta skelbti konkursą.
12.7. Atsakovė sutinka, kad įstaigų sujungimas savaime negali būti pagrindas nutraukti darbo santykius su darbuotojais, nes taip yra numatyta DK, tačiau nesutinka su ieškovo vertinimu, kad ši taisyklė tiesiogiai taikoma ir įstaigų vadovams ir kad šioje situacijoje atsakovė turėjo nustatyti vadovo parinkimo kriterijus. Pažymėtina, kad nustačius, jog nėra laisvos direktoriaus darbo vietos, į kurią ieškovas galėjo būti perkeltas, jis, kaip veiklą baigusios mokyklos direktorius, buvo atleistas laikantis DK 57 straipsnyje numatytų reikalavimų.
12.8. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu atsakovu, yra nepagrįsti. Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo ir negali būti atsakovu šioje byloje.
12.9. Nepagrįstai teigiama, jog teismas pažeidė pareigą būti aktyviu, kadangi neanalizavo nurodytų procedūrinių reorganizavimo pažeidimų. Galimi reorganizavimo pažeidimai galėjo būti nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su ieškovo atleidimu iš darbo. Teismas analizavo visas ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su įstaigų reorganizavimu, ir pateikė dėl jų savo vertinimą. Teismas atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį dėl atitinkamų Savivaldybės tarybos sprendimų ginčijimo, pateikdamas tam konkrečius, aiškius ir pagrįstus argumentus.
12.10. Teismo posėdžio laikas buvo suderintas asmeniškai su pačiu ieškovu, jam buvo suteikta pakankamai laiko surasti atstovą, taip pat ieškovas buvo įspėtas, kad pasirūpintų tinkamu atstovavimu, tai yra sudarytų atstovavimo sutartį su atstovu, kuris galės jam atstovauti teismo paskirtu laiku. Tačiau Ieškovas, jau žinodamas paskirto teismo posėdžio datą, sudarė sutartį su atstovu, kuris tokios sutarties sudarymo metu jau žinojo, kad teismo posėdyje dalyvauti negalės. Tokie Ieškovo veiksmai iš esmės pažeidžia sąžiningo bylos vedimo principus ir rodo akivaizdų piktnaudžiavimą teise bei teismo ir kitų proceso šalių negerbimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, prašydamas: panaikinti 2018 m. rugsėjo 5 d. Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-277 dėl jo atleidimo iš Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriaus pareigų kaip neteisėtą; įpareigoti atsakovę Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administraciją priimti jį į direktoriaus pareigas biudžetinėje įstaigoje Duomenys neskelbtini sporto centre; priteisti iš atsakovo Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracijos jo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Apeliaciniu skundu, be kitų argumentų, akcentuojama, jog teismas padarė esminį teisės pažeidimą, kadangi nesiėmė priemonių spręsti netinkamo atsakovo pakeitimo klausimo. Apelianto teigimu, tinkama atsakove šioje byloje laikytina Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba), o ne Administracija, kadangi būtent Taryba priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo.
16. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
17. Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
18. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
19. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra pabrėžusi, jog darbo byloms CPK 414 straipsnio 2 dalis nustato papildomą netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu procedūrą. Jeigu teismas, nagrinėdamas darbo bylą, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ir jeigu netinkamo atsakovo pakeisti tinkamu nėra galimybės pagal CPK 45 straipsnio taisykles ieškovo sutikimu, tai teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti tinkamą atsakovą kaip antrąjį atsakovą ir tik po to nagrinėti bylą iš esmės. Ši specialioji teisės norma taikoma ir tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas darbo bylą, nustato, kad atitinkama ieškinio dalis pareikšta ne tam atsakovui, kuris turi atsakyti pagal tą ieškinio dalį. Pažymėtina, kad skirtingai nuo bendrųjų netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taisyklių, antrojo atsakovo įtraukimo dalyvauti darbo byloje galimybė nesaistoma ieškovo sutikimo, tokiu atveju darbo byloje dalyvauja du atsakovai, t. y. atsakovo pusėje atsiranda procesinis bendrininkavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei įvertinusi teisinį reguliavimą, sutinka su apeliantu, jog nagrinėjamu atveju Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracija yra netinkama atsakovė.
22. Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d.) 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos kitoms savivaldybės institucijoms. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos išdėstytos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Viena tokių funkcijų – savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas). Kitų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas).
23. Byloje nėra ginčo, jog ginčijamą sprendimą, t. y. 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 1-277 dėl A. B. atleidimo iš Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriaus pareigų, priėmė Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės taryba, kaip išimtinę kompetenciją turintis subjektas.
24. Taigi sprendimo, dėl kurio teisėtumo kilo ginčas, šalis – juridinio asmens teises turinti Duomenys neskelbtini rajono savivaldybė – yra neįtraukta į bylą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei kaip juridiniam asmeniui. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotas savivaldybės administracijos statusas – tai savivaldybės įstaiga, kuri, be kita ko, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina. Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracijai nei įstatymo, nei, bylos duomenimis, jokio sandorio pagrindu nėra pavesta atstovauti Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės interesams nagrinėjamoje byloje. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendimu sukūrė teises ir pareigas neįtrauktam į bylą asmeniui – Duomenys neskelbtini rajono savivaldybei. Tai reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius; kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
25. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnį nepasiūlė ieškovui keisti atsakovę į tinkamą šalį ir / arba savo iniciatyva neįtraukė Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės (nutarties 20 punktas), atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra esminis procesinis pažeidimas, kadangi tik ieškovui išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės. Šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 straipsnis).
26. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog, be kitų reikalavimų, ieškovas taip pat prašė jam priteisti iš atsakovės Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija byloje, kurioje pateikti išaiškinimai aktualūs nagrinėjamai bylai, išaiškino, jog darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad darbo sutarties šalis, darbuotojas, įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (DK 16 straipsnio 1 dalis). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (DK 14 straipsnio 1 dalis). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (DK 14 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas, ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu spręstina, kad nepaisant to, jog apeliantas ginčijo Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos ir Duomenys neskelbtini sporto centro steigėjo sprendimą atleisti iš darbo, materialiniai reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikytinų padarinių susiję būtent su darbdaviu Duomenys neskelbtini sporto centru, kuriam perėjo reorganizuotos BĮ Duomenys neskelbtini vaikų ir jaunių sporto mokyklos teisės ir pareigos. Kadangi darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios lėšos mokamos iš, šiuo atveju, Duomenys neskelbtini sporto centro biudžeto, tai ir iš darbo teisinių santykių kilusias pinigines išmokas turi atlyginti darbo sutarties šalis – darbdavys. Todėl siūlytina spręsti klausimą dėl Duomenys neskelbtini sporto centro įtraukimo į bylos nagrinėjimą.
27. Taip pat svarstytinas klausimas dėl Duomenys neskelbtini sporto centro direktoriaus G. S. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi tik įtraukus dalyvauti byloje asmenis, t. y. Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybą ir Duomenys neskelbtini sporto centrą, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.