Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 10 dalį 200 Eur bauda su 6 kiaulių konfiskavimu. Nuobaudos jam skirtos už tai, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. 18.19 val. ir 2016 m. spalio 4 d. 17.00 val. R. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), kieme ir pievoje atklydusios P. K., gyv. (duomenys neskelbtini) (R. Ž. kaiminystėje), priklausančios ir jo neprižiūrimos 7 kiaulės išrausė ir sugadino iš viso 500 m² dekoratyvinės pievos, dėl ko buvo padaryta 500 Eur turtinė žala. P. K. kiaulės, išvarytos iš R. Ž. kiemo, atklydo į F. E. A., gyv. (duomenys neskelbtini), kiemą ir išvartė jame buvusius kibirus, iškniso kiemo žolę. Nutarime nurodoma, kad P. K. taip savo veiksmais (gyvulių nepriežiūra) pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 6.3 ir 44 punktus, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktus. Šį Institucijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Pažeidėjas skundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, tačiau skundžiama nutartimi Pažeidėjo skundas buvo atmestas.Pažeidėjas, kaip galima suprasti iš jo apeliacinio skundo turinio, prašo skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei priimtą Institucijos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti arba Institucijos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 335 straipsnio 1 ar 2 dalį, paskiriant sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.Skunde Pažeidėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, yra nepagrįsta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Pažeidėjo vertinimu, savo kiaules jis prižiūri tinkamai – kiaulės ganosi jam priklausančioje žemėje, aptvertoje elektriniu piemeniu, pašarų kiaulėms nestinga, nakčiai jas suvaro į tvartą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teigia, kad jam priklausančios kiaulės niekaip negalėjo išknisti R. Ž. bei F. E. A. žolės. Pabrėžia, kad iš byloje esančių fotonuotraukų negalima identifikuoti, kad būtent jo kiaulės R. Ž. ir F. E. A. sklypuose iškniso pievą ir žolę. Kelia versiją, jog minėtą žolę galėjo išknisti ir kitiems asmenims priklausančios kiaulės ar kiti gyvuliai.Pažeidėjas nesutinka su liudytojo F. E. A. parodymais, nes šis liudytojas yra šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, dėl konfliktiškų tarpusavio santykių siekia apkalbėti. Iš esmės prašo remtis liudytojo R. V. parodymais, kad minėtos kiaulės negalėjo nuklysti apie 1 km atstumu iki R. Ž. kiemo.Pažeidėjas atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis ANK, todėl spręstina, ar nėra pagrindų dėl jo veikos perkvalifikavimo esant švelnesnei administracinei atsakomybei. Cituodamas ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, mano, kad jam inkriminuotas pažeidimas pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį atitinka galiojančio ANK 335 straipsnio 1 ar 2 dalį, kuriose numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, todėl yra pagrindas veiką pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį perkvalifikuoti į ANK 335 straipsnio 1 ar 2 dalį. Šį teiginį grindžia tuo, kad ANK 335 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatyta vienintelė pažeidėjui skirtina nuobauda – bauda, o gyvūnų konfiskavimas, kaip papildoma nuobauda, nebenumatomas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas – vyresnysis tyrėjas R. G., prašo skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisėtai ir pagrįstai paliko šį nutarimą nepakeistą. Pabrėžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių Pažeidėjo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 10 dalyje. Institucijos atstovas nesutinka su Pažeidėjo prašymu jam inkriminuotą pažeidimą perkvalifikuoti į ANK 335 straipsnio 1 ar 2 dalį. Nurodo, kad Pažeidėjo apeliaciniame skunde minimas ANK 335 straipsnis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 103 straipsnį, kuris Pažeidėjui išvis nebuvo inkriminuotas. Dėl šių priežasčių, Institucijos atstovo teigimu, Pažeidėjo prašymas negali būti tenkinamas. Kita vertus, Institucijos atstovas atkreipia dėmesį, kad byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis Pažeidėjo veika, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti perkvalifikuota tik į ANK 346 straipsnio 4 dalį, kurios sankcija numato baudą nuo 150 iki 300 Eur, o to paties straipsnio 20 dalis nurodo, kad už 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Vis dėlto, Institucijos atstovo vertinimu, lyginant ANK 346 straipsnio 4 dalies ir ATPK 110 straipsnio 10 dalies sankcijose numatytas nuobaudas, ANK 346 straipsnio 4 dalis laikytina sunkinančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, todėl Pažeidėjo veika negali būti perkvalifikuojama.Apeliacinis skundas atmetamas. Iš tiesų, pagal Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Tačiau, priešingai nei Pažeidėjas nurodo savo apeliaciniame skunde, atsakomybė už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimus, yra numatyta ne ANK 335 straipsnyje, o ANK 346 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalis numato, jog aukščiau minėtų reikalavimų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 150 iki 300 Eur. Be to, ANK 346 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad už komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį minėtų reikalavimų pažeidimas baudžiamas bauda nuo 144 iki 289 Eur su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ANK nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau nei 10 Eur mažesnis. Nagrinėjamu atveju ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatytas baudos vidurkis yra 8,5 Eur didesnis nei nustatytas ATPK 110 straipsnio 10 dalyje ((150 Eur +300 Eur) / 2 - (144 Eur + 289 Eur) / 2 = 8,5 Eur). Tokiu būdu, ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcija, lyginant ją su ATPK 110 straipsnio 10 dalimi, yra griežtesnė, dėl ko šiuo atveju Pažeidėjo veika pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį negali būti perkvalifikuojama (Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 dalis), o vertinant jo pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, vadovaujamasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis (Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). ATPK 110 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. šiame straipsnyje numatytos pareigos yra nustatytos kito teisės akto dispozicijoje. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šios aplinkos ir žmonių saugumo užtikrinimo priemonės yra detalizuojamos konkrečiomis gyvūnų laikymo taisyklėmis konkrečios savivaldybės teritorijoje, paprastai apibrėžiant gyvūnų laikymo taisykles tiek privačiose valdose, tiek viešose teritorijose. Pažeidėjo gyvenamojoje vietoje galiojančių Taisyklių 6.3 punktas numato gyvūnų laikytojo pareigą užtikrinti, kad viešosiose vietose gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi, o 44 punktas numato, kad gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad jo augintinis nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės, viešosios rimties. Taigi, rūpestingas ir apdairus savininkas visais atvejais privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį ir imtis tokių konkrečioje situacijoje būtinų veiksmų, kad nebūtų jokių galimybių, jog jo gyvūnas sukeltų grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Pažeidėjas nesutinka su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad šioje byloje jo kaltė dėl ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatyto pažeidimo nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais, o liudytojo F. E. A. parodymai vertintini kritiškai, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias fotonuotraukas, vaizdo įrašą, kitus byloje esančius dokumentus, apklausęs skundą padavusį Pažeidėją, liudytojus – R. Ž., L. Ž., F. E. A., R. V., konstatavo, jog Pažeidėjas Institucijos nutarimu pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį yra nubaustas pagrįstai, kadangi jis, kaip gyvulių laikytojas, privalėjo nuolat rūpintis jais bei laikytis teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų, tačiau to nedarė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra nutarimą šioje byloje priėmusio Institucijos pareigūno ir skundą dėl nutarimo nagrinėjusio apylinkės teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik pareigūno ir teismo kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus visas galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, yra pagrįstos ir motyvuotos, jos padarytos išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. abejonės dėl jo kaltės, padarius minėtą pažeidimą, patvirtinančių įrodymų pakankamumo atmestinos sistemiškai ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pažeidėjui priklausančios 7 kiaulės išrausė ir sugadino R. Ž. dekoratyvinę veją ir pievą bei iškniso F. E. A. kiemo žolę, išvartė jame buvusius kibirus. Šias bylos aplinkybes patvirtina liudytojų R. Ž. ir L. Ž. parodymai, kur jie nurodė, kad savo pievoje ir kieme matė 7 Pažeidėjo kiaules, kurios knisdamos gadino dekoratyvinę veją ir pievą, taip pat liudytojo F. E. A. parodymai, kur jis parodė, kad kiaulės, atklydusios į jo kiemą, išvartė jame buvusius kibirus ir iškniso kiemo žolę. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad Pažeidėjo ir liudytojo F. E. A. santykiai yra konfliktiški, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas liudytojas būtų davęs melagingus parodymus ar kitaip bandęs suklaidinti pareigūnus ir teismą. Be to, F. E. A. parodymai nėra vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi Institucija priimdama nutarimą bei pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad asmenys, tiesiogiai matę įvykį – R. Ž., L. Ž., F. E. A., būtų suinteresuoti nurodyti kitokias bylos aplinkybes, nei jos buvo iš tiesų, todėl skundo argumentai dėl galimo liudytojo nešališkumo vertinti kaip nepagrįsti, todėl yra atmetami. Šių liudytojų parodymai pakankamai nuoseklūs, vieni kitus patvirtinantys, esminėse įvykio aplinkybėse neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl, kaip teisingai nurodė žemesniosios instancijos teismas, jais abejoti nėra pagrindo. Be to, šių liudytojų parodymų patikimumą sustiprina ir tai, kad liudytojų nurodomos esminės nagrinėjamo įvykio aplinkybės nesikeičia viso proceso metu, t. y. sutampa ir su šių liudytojų rašytiniais paaiškinimais, esančiais administracinio teisės pažeidimo byloje (ATP bylos 7-10 lapai). Liudytojų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir objektyvieji bylos duomenys. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei vaizdo įrašo (bylos 36 – 44 lapai) matyti kiaulių rausiama bei išrausta žolė, laisvai laukuose bei pamiškėje besiganančios kiaulės. Dėl aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti apklaustų liudytojų R. Ž., L. Ž., F. E. A. duotų parodymų teisingumu. Šie parodymai yra informatyvūs ir patikimi Pažeidėjo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodymai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi skundžiamoje nutartyje, vertindamas Institucijos priimto nutarimo pagrįstumą. Taip pat vertintina, kad apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo R. V. parodymais kaip prieštaraujančiais jau aptartų liudytojų parodymais bei byloje esančiais dokumentais nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Taipogi liudytojų R. Ž., L. Ž., F. E. A. parodymais nustatytų aplinkybių visumos pagrindu paneigtas apeliacinio skundo argumentas, kad tiek R. Ž. dekoratyvinę pievą bei veją, tiek F. E. A. kiemo žolę galėjo išrausti kiti, ne Pažeidėjo gyvuliai. Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad jiems Pažeidėjo kiaulės yra atpažįstamos ir gerai žinomos, kadangi jis vienintelis iš aplinkinių gyventojų kiaules laiko neprižiūrimas, dėl ko jos gyventojams sukelia įvairių rūpesčių. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad Pažeidėjo kiaulės ir kiti gyvuliai jau ne pirmą kartą sugadina kitiems asmenims priklausantį turtą (ATP bylos 51-61). Šios aplinkybės taip pat rodo, kad Pažeidėjas išvadų nepadarė ir toliau tinkamai neprižiūri savo gyvulių bei neužtikrina žmonių nuosavybės saugumo. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad jam priklausanti žemė aptverta elektriniu piemeniu, kadangi tai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Iš vyresniojo tyrėjo R. G. tarnybinių pranešimų (ATP bylos 11, 14 lapai) matyti, kad nuvykus pas Pažeidėją nustatyta, jog jam priklausanti teritorija, kurioje vaikščiojo 7 kiaulės, apie 40 cm aukštyje buvo aptverta virve. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti policijos pareigūno, vykdančio savo tarnybines pareigas, nurodytomis aplinkybėmis, todėl remiasi jomis atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus. Atkurta logiška įvykių seka, visuma byloje surinktų, skundžiamoje nutartyje išdėstytų ir šioje nutartyje pirmiau aptartų įrodymų vienareikšmiškai patvirtina Pažeidėjo kaltę. Taigi priešingai, nei teigiama skunde, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas P. K. kaltę padarius ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą nustatė pagrįstai.Nagrinėjamoje byloje P. K. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą yra paskirta ATPK 110 straipsnio 10 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį siekianti nuobauda su 6 kiaulių konfiskavimu. Tokia nuobauda, byloje nustačius dvi P. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad byloje esančiais duomenimis, P. K. sistemingai baudžiamas už analogiškų pažeidimų darymą (ATP bylos 51-61 lapai), kas rodo, kad P. K. savo, kaip gyvulius be priežiūros palikusio savininko, elgesio nevertina savikritiškai bei nerodo deramo pareigos elgtis rūpestingai supratimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka nuobaudos individualizavimo taisykles (ATPK 30 straipsnis), teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra aiškiai per griežta bei padės siekti administracinei nuobaudai keliamų tikslų (ATPK 20 straipsnis). Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai atliko nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimą, pakankamai detaliai išnagrinėjo ir aptarė byloje nustatytas aplinkybes bei pateikė išsamius argumentus dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą ir P. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.